ATLIEKŲ DEGINIMO JĖGAINĖS STATYBŲ PRADŽIA – SKANDALINGA

Vakar Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) duotas startas prieštaringai vertinamos Kauno atliekų deginimo jėgainės statybų darbams. Į ceremoniją atvykę žurnalistai ir prieš jėgainę nusiteikę piketuotojai nebuvo įleisti į būsimos įmonės teritoriją.

Nenori vėžio savo vaikams

Besirenkančius į statybų aikštelės atidarymo ceremoniją svarbius asmenis prie tvoros, juosiančios būsimos Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) teritoriją, pasitiko apie dešimt piketuotojų. "Saugome gamtą, dioksinams stop", "Kaunas rūšiuoja, Kaunas nedegina! Kaunas prieš šiukšlių deginimą Kauno LEZ", – skelbė užrašai piketuotojų rankose ir ant jų krūtinių. Piketą stebėjo keliskart gausesnės nei piketuotojų policijos pajėgos su Kauno rajono policijos komisariato viršininku Aleksejumi Chraminu priešakyje.

KKJ – "Lietuvos energijos" ir "Fortum Heat Lietuva" bendras projektas. Šių įmonių ir vietos valdžios atstovams prasmukus į vidų, statybvietės darbininkas uždarė vartus. Žurnalistai ir piketuotojai liko už jų.

"Protestuojame prieš pavojingą taršos šaltinį. Pagal dokumentus atrodo, kad ta tarša lyg ir neviršys normos, tačiau ji bus nuolatinė. O vyraujantys vėjai čia yra vakarų, ir ta tarša nuolatos bus tręšiamos šalia esančios Ramučių ir Karmėlavos gyvenvietės. Neigiamas efektas pasireiškia ne po vienų metų. Mūsų vaikams ir anūkams bus blogai", – tvirtino piketavęs vienas Lietuvos žaliųjų partijos steigėjų Antanas Andziulis.

Pasak jo, tiriant, ar tokie objektai kaip šis gali atsirasti vienoje ar kitoje vietoje, nedaroma tikra ilgalaikio poveikio aplinkai vertinimo (PAV) analizė – vertinamas tik trumpalaikis poveikis. "Tačiau tyrimais nustatyta, kad vėžinių ir kitokių ligų zonose aplink tokius objektus padaugėja", – sakė piketuotojas.

"Net jei ir bus laikomasi visų reikalavimų, per metus ant mūsų, aplinkinių gyventojų, galvų iškris apie 600 tonų kancerogenų. Aš savo vaiko nenoriu gydyti nuo vėžio", – tvirtino karmėlaviškė Vida Važgauskaitė.

Idėją vertina prieštaringai

Po trumpos ceremonijos besiskirstančius jos dalyvius vėl apsupo piketuotojai, tačiau jų balsas nebuvo išgirstas – įmonių atstovai nestabtelėjo su jais pasikalbėti.

Įmonės "Lietuvos energija" Korporatyvinės komunikacijos tarnybos projektų vadovas Paulius Stonis aiškino, esą žurnalistai nebuvo įleisti į vidų dėl to, kad į renginį nesiakreditavo iš anksto. Užsiminus, kad pranešimas apie tai nebuvo išplatintas, jis teigė, esą pranešimą pats išplatinsiantis vėliau.

Kaunas rūšiuoja, Kaunas nedegina! Kaunas prieš šiukšlių deginimą Kauno LEZ.

Idėja statyti Kaune atliekų deginimo jėgainę, kuri atsieis beveik 150 mln. eurų, nuo pat pradžių vertinta prieštaringai.

Šios jėgainės reikalingumu abejoja tiek buvęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, tiek Seimo Energetikos komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto nariai, vertindami prieštaringą informaciją dėl tinkamų deginti atliekų kiekių. Projekto reikalingumu yra suabejojusi ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Balandį Vyriausybei adresuotame rašte ji teigė, kad šis projektas Lietuvos pramonės įmonėms yra nereikalingas.

Neturės ką deginti

Specialistai teigia, kad ši jėgainė neturės ką deginti. Šiuo metu Lietuvoje veikia "Fortum" termofikacinė elektrinė Klaipėdoje, panašią planuojama statyti Vilniuje. "Fortum" elektrinei Klaipėdoje jau dabar trūksta deginti skirtų atliekų. Prieš kurį laiką ši įmonė tokių atliekų bandė įsivežti iš užsienio.

Iki 2019 m. rudens planuojama statyti Kauno kogeneracinė jėgainė per metus galės sudeginti 200 tūkst. tonų atliekų. Jėgainėje bus galima pagaminti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.

Visos trys elektrinės (Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno) per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.

Kauno technologijos universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad 2030 m. bendras deginimui tinkamų atliekų kiekis net ir optimistiškiausiu atveju sieks vos 433,8 tūkst. tonų, todėl elektrinėms trūks daugiau nei 180 tūkst. tonų atliekų.

Kauno miesto ir rajono bendruomenių, visuomeninių organizacijų ir gyventojų atstovai yra surinkę per 3 tūkst. parašų ir kreipęsi į valstybės institucijas, prašydami nepritarti KKJ projektui.

Europos Komisija taip pat yra oficialiai perspėjusi Lietuvą, kad įgyvendinusi planus pasistatyti atliekas deginančią elektrinę ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, šalis rizikuoja nepasiekti europinių atliekų perdirbimo tikslų. Mat atsižvelgiant į juos, šalys skatinamos kuo daugiau atliekų perdirbti, o ne deginti.