Galiu sakyti, kad tai yra neįkainojama patirtis – teigia atostogas į praktiką vienoje Ispanijos įmonių iškeitusi studentė Ernesta Stakionytė. Nauji įgūdžiai, nauji kontaktai ir kitoks požiūris į save – tokį nematerialų bagažą kartu su lauktuvėmis parsivežė mergina, svajojusi tiesiog pažinti kitą šalį ir jos darbo kultūrą.

Neprarado motyvacijos

Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete Pramoninio dizaino inžineriją studijuojanti Ernesta pasakoja, kad praktikos užsienyje paieška nebuvo tokia paprasta kaip tikėjosi. Ji pati tinkamų vietų pradėjo dairytis dar pernai metų pradžioje, pirmiausia žvilgsnis krypo į Skandinavijos šalis – Švediją ar Norvegiją.

"Iš pradžių galvojau, kad tai bus greitas procesas, tačiau išsiuntusi CV ir motyvacinius laiškus atsakymus gavau tik iš kelių organizacijų. Deja, praktikai atlikti buvo būtina tos šalies kalba", – prisimena studentė. Pasak jos, į kai kurias praktikos vietas priimdavo tik baigusius bakalauro studijas arba ieškojo praktikantų ilgesniam laikotarpiui.

Merginą liūdino ir tai, kad daug įmonių tiesiog neatrašė į siunčiamus laiškus. "Tačiau nepraradau motyvacijos, nes buvau užsibrėžusi tikslą – išvykti į "Erasmus+" praktiką", – teigia Ernesta.

Ir iš tiesų sėkmė neaplenkė – internete netikėtai rado pasiūlymą industrinės inžinerijos praktikantui du mėnesius dirbti Valensijoje.

"Praktikos aprašymas sudomino, nes atitiko mano studijuojamą specialybę. Kai užpildžiau prašymą, su manimi susisiekė jau kitą dieną", – Ernestą nudžiugino greita ispanų reakcija. Ji nusprendė išnaudoti šansą.

"Pasiryžau išvykti į praktiką dar nežinodama, ar gausiu stipendiją", – rizikingą sprendimą prisimena mergina, kuriai paskirta mėnesinė 650 eurų stipendija padėjo padengti būtiniausias išlaidas svečioje šalyje.

Valensijoje angliškai gali nepavykti susikalbėti net miesto centre, todėl norintiems įsitvirtinti būtina ispanų kalba.

Starto stresas

Studentė pasakoja, kad kelionės pradžioje nestigo įtampos. Iki tol vienai nekeliavusiai merginai nervus gadino vėluojantis lėktuvas, traukinys. O nusigavusi iki išnuomoto būsto sužinojo, kad nuomotojas beveik nekalbėjo angliškai.

Ji pataria nenustebti, jeigu Valensijoje nepavyktų susikalbėti netgi miesto centre ar kavinėse, kur būriuojasi užsienio turistai. "Todėl norintiems įsitvirtinti Ispanijoje – būtina ispanų kalba", – įsitikinusi Ernesta, kurią nustebino, kad elementarių klausimų anglų kalba nesupranta ir negali atsakyti net jauni žmonės.

"Kalbos barjeras buvo jaučiamas ir pradėjus darbuotis "Bbooster Ventures" įmonėje, kuri teikia paslaugas startuoliams. Net ir įmonės susitikimuose buvo bendraujama ispaniškai", – apgailestavo ji, prisimindama praktikos pradžią. Biure angliškai kalbėjo tik keli žmonės, todėl kartais stigdavo reikiamos informacijos.

"Tačiau galiu pasakyti, kad ispanai – labai šilti ir atviri žmonės. Jie iš karto maloniai priėmė ir bendravo kaip su sena drauge", – pasakoja studentė, kurią sužavėjo šalies svetingumas.

Praktikantų komandą ypač nustebino labai draugiškas praktikos vadovo elgesys. "Jau kitą dieną pasikvietė mus, studentus, į savo namus gaminti tradicinio patiekalo "Arroz al horno", – pasakoja ji. Šis tradicinis valgis paprastai gaminamas iš ryžių ir šonkauliukų.

Po darbo biure mergina tyrinėdavo Valensiją, keliaudavo į kitus miestus. "Susidraugavau su kartu praktiką atlikusiais studentais iš Estijos, Turkijos, Nigerijos. Visi kartu aplankydavome muziejus, parkus, paplūdimius, ragaudavome tradicinės virtuvės patiekalų."

Ypač didelį įspūdį paliko mažesni miestai – Ksabija ir Tavernes. "Jie išties išskirtiniai, ten nedaug turistų, vyrauja ramybė, švarūs paplūdimiai, įspūdingi istoriniai objektai, kraštovaizdis", – vardija mergina, kurią ypač pakerėjo apylinkėse plytintys ryžių ir apelsinmedžių laukai.

Kitokia nei planavo

Kaip ir tikėjosi, Ernestai ispanai paliko paprasčiau į gyvenimą darbe žvelgiančių žmonių įspūdį. "Pastebėjau, kad ispanai atsipalaidavę, nėra punktualūs. Mums atėjus ryte į biurą dar ilgai tekdavo laukti vadovo, kad skirtų mums užduotis", – pasakoja studentė.

"Mes, atvykusieji, buvome motyvuoti dirbti kuo efektyviau, nes per du mėnesius norėjome gauti kuo daugiau žinių", – pasakoja Ernesta. Tačiau naujokams teko adaptuotis ir pristabdyti save. "Turėdavome prisitaikyti prie lėto kolegų tempo", – juokiasi Ernesta.

Pasakodama apie praktiką įmonėje mergina vardija visus etapus, kuriuos teko įveikti siekiant rezultato: "Mano praktika susidėjo iš dviejų savaičių naujų idėjų generavimo, trijų savaičių kūrybinių dirbtuvių ir trijų savaičių prototipų kūrimo."

Merginai naudingiausios pasirodė kūrybinės dirbtuvės, nes jose skirtingų žmonių komanda dalijosi idėjomis, žaidė pažintinius žaidimus, bendravo su patyrusiais mentoriais.

"Buvo itin įdomu naudingai praleisti laiką tokioje atmosferoje", – sako studentė, kurios nuomone, naudos gavo ir pati įmonė. Iš įvairių profesijų suburta žmonių komanda drąsiai reiškė skirtingas nuomones, dalijosi patarimais.

Pasak Ernestos, vykstant į "Erasmus+" praktiką nereikia tikėtis, kad viskas vyks, kaip suplanuota.

"Nors praktika vyko ne visai pagal planą, važiuoti buvo verta dėl kultūrinės patirties, naujų pažinčių, akiračio plėtimo", – vardija pramoninio dizaino studentė. Ji džiaugiasi, kad teko bendrauti su įvairių sričių specialistais, galėjo tobulinti grafinio dizaino, mobiliųjų programėlių prototipų kūrimo įgūdžius, gavo žinių apie LEAN sistema grįstą gamybą.

"Manau, verta nebijoti keliauti vieniems, nes tada pats privalai įveikti iškilusius iššūkius ir savo baimes. Po praktikos pradėjau labiau pasitikėti savimi", – apibendrina Ernesta.

Ernestai visą reikiamą informaciją apie praktikas suteikė ir programų vadovė, ir tarptautinių ryšių koordinatoriai. Tvarkant dokumentus pagelbėjo ir Trainingexperience.org komanda.