BŪSIMIESIEMS TILTAMS KAUNE – EKSPERTŲ LIAUPSĖS

Laimėjusi Nemuno salą su Aleksotu ir centrine miesto dalimi sujungsiančių pėsčiųjų tiltų vizijos konkursą architektų komanda KILD savo darbą pristatė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje (KAUET).

Subtilūs sprendimai

KAUET narių verdiktas – miestas turės puikius tiltus, tačiau reikia išspręsti, kaip iš salos pasiekti kitą Karaliaus Mindaugo prospekto pusę ir toliau judėti Laisvės alėjos ar Senamiesčio link. Kilo diskusijų ir dėl planuojamų amfiteatrų vietų tinkamumo.

"Labai graži arka. Fantastika, tačiau dėl amfiteatrų abejoju, kodėl jų reikia būtent čia", – komentavo architektas Gintaras Prikockis, turėjęs omenyje iš abiejų pusių prieigose suformuotus amfiteatrus. Saloje pėsčiųjų zona prasiplės į laiptuotą amfiteatrą "Žalgirio" arenos bei mokslo populiarinimo centro "Mokslo sala" link, o Aleksoto krantinėje – į Vakarus M.K.Čiurlionio koncertų centro link.

Architektė Neringa Blaževičienė irgi negailėjo gerų žodžių. Teigė, kad pristatyti tiltai jai kelia tik romantiškas asociacijas. Ypač didysis, jungiantis salą su Aleksotu. "Jis labai riteriškas su tuo savo ažūru. Labai patinka, kad išsiversta be stulpų, šviestuvų, kad bus apšviestas iš apačios – jauku ir originalu. Neabejoju, kad tiltas bus mylimas ir naudojamas. Tačiau projekto autoriams siūlyčiau labai gerai pagalvoti dėl turėklų. Idiotiška mada ant jų kabinti spynas jūsų tiltą pasunkins dvigubai", – pasisakė KAUET narė.

Architektai ir urbanistai atkreipė dėmesį, kad didysis tiltas – be atramų. Toks sprendimas visiems padarė įspūdį.

"Tai pats geriausias pastaruoju metu svarstytas tiltų projektas. Niekas nieko neužstoja, bus ryšys su Senamiesčiu ir Naujamiesčiu. Nėra Holivudo, subtilu", – savo poziciją išdėstė architektas Rimgaudas Miliukštis.

Kolega Aurimas Ramanauskas gyrė konstrukciją, tačiau didįjį tiltą įvardijo kaip per saldų, pasigedo simetrijos ir tiltų tarpusavio panašumų.

"Nesiekėme, kad jie būtų identiški. Jie panašaus silueto, charakterio. Vienas – miestietiškas, kitas – industrinis, rezonuoja su buvusiu uostu, atspindi kitų ažūrinių tiltų leitmotyvą. Jie kaip du šeimos nariai, bet ne identiški dvyniai", – aiškino vienas projekto autorius P.Išora.

Apžvelgdama abu tiltus Jolita Kančienė vieną palygino su liepteliu, kitą – su tikru tiltu, bet bendras vaizdas jai taip pat patiko. "Ypač apatinis fasadas", – sakė architektė. Tilto vaizdu bus galima gėrėtis po juo einant Aleksoto pusėje. Krantinės dalį, atsidursiančią patiltėje, netgi siūloma platinti.

Galvosūkis dėl prospekto

Tiltai iš esmės sulaukė pagyrų ir tik kelių pastabų, tačiau apie jungtį su Senamiesčiu ir Naujamiesčiu KAUET nariai kalbėjo susirūpinę.

"Pavykusi plastiška jungtis su Karaliaus Mindaugo prospektu, tačiau dėl požeminės perėjos bus problemų", – įspėjo architektas Gintaras Balčytis. Jam antrino ir kiti kolegos.

J.Kančienė šią bėdą siūlė spręsti kompleksiškai, nors tai jau ne projekto autorių prerogatyva. Jie miestui gali tik pasiūlyti idėjų, nes jiems suteiktos galios neleidžia koreguoti gatvės, perėjų.

Vieta prie ugniagesių rūmų tarp Karaliaus Mindaugo prospekto ir I.Kanto, Nemuno gatvių yra vienintelė mieste, kurioje susitiks jungtys per upę, su Senamiesčiu (Nemuno gatvė) bei Naujamiesčiu (I.Kanto gatvė), o Karaliaus Mindaugo prospektas yra per platus, transporto srautas – per intensyvus, požeminė perėja – per uždara ir niūri, kad taptų nuolatine pėsčiųjų judėjimo magistrale.

Tai akcentavo ir KILD nariai. "Tikimės, kad miestui pavyks nukreipti bent dalį automobilių srauto per Karaliaus Mindaugo prospektą. Esanti požeminė perėja turi likti, bet ji tikrai yra taisytina jungtis", – vylėsi vienas projektuotojų P.Išora.

Viena idėjų – atnaujinti požeminę perėją, ją platinti, keisti jos išėjimus, kad perėja taptų atviresnė. Dar vienas variantas – ties šia vieta įrengti antžeminę pėsčiųjų perėją, kuri veiktų ne piko metu.

Kaip patekti į krantinę?

Architektė Asta Kiaunienė atkreipė dėmesį, kad į salą iš Karaliaus Mindaugo prospekto jau veda ne vienas tiltas, tačiau jie yra palyginti mažai naudojami. Ypač esantis arčiausiai Senamiesčio. Ir tai yra todėl, kad toje vietoje sunkoka kirsti Karaliaus Mindaugo prospektą.

"Nenaudojamas tiltelis. Jis yra niekinis. Ir šis naujasis plane parodytas teisingai, ir forma... O funkciškai kaip bus?" – klausė A.Kiaunienė. Anot jos, blogai jau vien tai, kad būdamas apačioje krantinėje negalėsi iš karto užlipti ant tilto ir patekti į salą arba atvirkščiai. O juk krantinė ir yra vienas patraukliausių vietų su vaizdu į upę. "Pasigedau praktiškumo", – kolegei pritarė Evaldas Barzdžiukas.

A.Kiaunienė svarstė, gal vertėtų tiltą nuleisti į krantinę, o iš jos būtų galima iš karto patekti į požeminę pėsčiųjų perėją – nebereikėtų į ją leistis, būtų galima nueiti tiesiai. "Palio laivas nepraplauktų!" – pusiau rimtai, pusiau juokais atkreipė dėmesį į šios idėjos ydą architektas Linas Tuleikis.

Jis turėjo omenyje architekto Rimvydo Palio ilgametę idėją Nemune ties Kaune atgaivinti laivybą, kuri kažkada čia klestėjo, o ties Nemuno sala buvo uostas.

R.Palys ir šio svarstymo metu priminė, kaip viskas tada vyko, kokie laivai plaukiojo, ką tai davė miestui ir primygtinai siūlė tai susigrąžinti. Jeigu ne susigrąžinti, bent neužkirsti kelio, kad tai būtų įmanoma įgyvendinti ateityje.

"Darykite, kad mažasis tiltas būtų pakeliamas. Kitaip uždėsite kryžių laivybai", – ragino R.Palys. P.Išoras apskaičiavo, kad nesant potvyniui, nuo upės iki aukščiausios tilto vietos būtų apie 8 m. Tačiau R.Palio tai neguodė.

"Projekto pagrindas geras, arka – puiki, kad negalvotumėte, jog noriu viską sumalti į miltus. Bet apkaišyta smulkmenomis, kurios viską gadina", – teigė R.Palys.

Panoraminė apžvalga

Šių tiltų miestui prireikė, nes Nemuno saloje vystomas mokslo populiarinimo centras, plečiama "Žalgirio" arena prijungiant plaukimo centrą, o kitame upės krante atsiras M.K.Čiurlionio koncertų centras. Tad būtinas tiesioginis susisiekimas iš Nemuno salos su Aleksotu ir su Nemuno bei I.Kanto gatvėmis.

57 ir 320 m ilgio tiltus projektuoja KILD atstovaujantys architektai Ivanas Ksnelašvilis, P.Išora ir Dominykas Daunys. Jie aiškino, kad abiejų Nemuno salą jungiančių tiltų architektūriniai ir konstrukciniai sprendiniai parinkti tokie, kad kuo mažiau paveiktų miesto panoramą ir kraštovaizdį.

Architektų teigimu, arkinio tilto charakteris leidžia išgauti minimalius gabaritus upės erdvėse bei sukurti kelių lygių panoramines viešąsias erdves. Vienas esminių naujųjų Kauno tiltų projekto akcentų – 360 laipsnių panoraminė apžvalga.

Kairiajame krante pabrėžiamos jungtys su M.K.Čiurlionio koncertų centro aplinkos ašimis, aukštutine ir žemutine krantinės terasomis bei formuojama prieigų aikštė ties H.O.Minkovskių gatve.

Naujasis tiltas sujungs ir du svarbius miesto dviračių takus – Nemuno krantinės ir projektuojamą H.O.Minkovskių gatvės dviračių taką.

Kauno savivaldybė konkurso sąlygose buvo numačiusi, kad projektavimo paslaugų kaina, įskaitant statinio projekto priežiūrą, negali viršyti 400 tūkst. eurų, o bendras abiejų tiltų ir jiems skirtų takų per Nemuno salą projektavimo ir statybos biudžetas turi tilpti į 8 mln. eurų.