Buvęs kaunietis J. Beilesas – išskirtinės biografijos žmogus | Diena.lt

BUVĘS KAUNIETIS J. BEILESAS – IŠSKIRTINĖS BIOGRAFIJOS ŽMOGUS

Buvęs kaunietis Judelis Beilesas – išskirtinės biografijos žmogus net ir tarp žydų, išgyvenusių holokaustą ar gelbėjusių savo tautiečius.

Gynė Lietuvos nepriklausomybę

Gidas kraštotyrininkas Chaimas Bargmanas į redakciją atnešė Chaifoje (Izraelis) leidžiamo laikraščio "Paskutinės žinios" numerį. Viename jo straipsnyje pasakojama apie buvusio kauniečio Judelio Beileso vieną iš maždaug 20-ies jo išgelbėtų iš Kauno geto kūdikių. Tas kūdikis – mergaitė, kurią gyvenimas atvedė į Izraelį. Minėto laikraščio straipsnis – puiki proga priminti skaitytojams, kas yra tas J.Beilesas, 2001 m. tapęs Lietuvos piliečiu.

Visų pirma, tai žmogus, kurio gyvenimo tikslas yra ne tik pasakoti apie jo asmeniškai išgyventą holokaustą – tai jis padarė savo prisiminimų knygoje "Judkė", – bet ir ieškoti, kas jungia lietuvių ir žydų tautas. J.Beileso tėvai buvo tarpukario Lietuvos kariuomenės savanoriai. Pasibaigus nepriklausomybės kovoms, Lazeris Beilesas – jo drąsa nepriklausomybės kovose buvo įvertinta medaliu – su šeima įsikūrė Kaune, kur gyveno gan pasiturimai,  draugavo su daugelio lietuvių šeimomis, o visi trys jų sūnūs lankė "Aušros" berniukų gimnaziją. Pirmoji sovietų okupacija šiai šeimai tapo didele nelaime, o nacių okupacija –  tikra tragedija.

Gyvas bendrame kape

Beilesų šeima drauge su kitais tautiečiais 1941 m. vasarą atsidūrė Kauno gete, o spalio 29-ąją pateko tarp maždaug 9 tūkst. geto kalinių, pasmerktų mirti IX forte. Kalinius šaudė grupėmis – po 300 žmonių kiekvienoje. Juos atvesdavo prie milžiniškų griovių, liepdavo nusirengti, ir šūviai nutraukdavo jų gyvybes.

Vienoje tokioje mirtininkų grupėje buvo ir Judelis su savo tėvais. Aidint šūviams, keturiolikmetis vaikinukas įkrito į griovį net nesužeistas. Dar spėjo pamatyti jau nebegyvus savo tėvus, tačiau juos netrukus užklojo į duobę kritę ir kritę sušaudytųjų kūnai. Kažkuriam laikui Judelis buvo praradęs sąmonę, o atsipeikėjo nuo baisaus skausmo, nes budeliai buvo apipylę nužudytuosius kalkėmis. Vaikinukas didžiulėmis pastangomis išlindo iš po kruvinos masės. Buvo jau tamsi naktis. Iš kraupaus griovio dar girdėjosi aimanos.

Jaučiausi lyg iš naujo gimęs. Po to, ką išgyvenau, man niekas jau nebuvo baisu.

Judelis pasibeldė į pirmos pasitaikiusios jo kraupiame kelyje trobos duris – joje gyvenę žmonės jį įsileido, nuprausė, pavalgydino, aprengė, apavė. Ir Judelis vėl grįžo į getą, nes neturėjo kur prisiglausti.

"Jaučiausi lyg iš naujo gimęs. Po to, ką išgyvenau, man niekas jau nebuvo baisu", – yra sakęs savo interviu "Kauno dienai" J.Beilesas. Tiesa, po ilgų paieškų jis surado prieglobstį Muniškėse, Priemeneckų šeimoje, kurioje bėglys išgyveno pirmąją meilę. Šioje šeimoje, kuri jį slėpė didelėje kaimiškoje krosnyje įrengtoje slėptuvėje, Judelis gyveno pusantrų metų, o po to, išaugus pavojui būti surastam, išėjo, kad neužtrauktų nelaimės jį gelbėjusiai šeimai. Jis vėl grįžo į getą, kur tapo vienos ten veikusios pasipriešinimo grupės nariu.

Frantas Judelis

Geto pasipriešinimo organizacijai nusprendus gelbėti vaikus iš geto, Judelis buvo įpareigotas susitikti su Kaune gyvenančiu senu Beilesų šeimos draugu prelatu Stanislovu Jokūbauskiu ir prašyti jo pagalbos. Gelbėti vaikus iš geto buvo mirtinai pavojinga tiek Judeliui, tiek katalikų kunigui.

S.Jokūbauskis susitarė su vienuolėmis dėl vaikų prieglobsčio. Judelis slapta išnešdavo iš geto pogrindinės organizacijos jam parūpintame maiše vaistais užmigdytą, įsuptą į skudurus vaikelį, pridengtą lašiniais bei kitais maisto produktais. Judelis, persirengęs frantu (taip anuomet buvo vadinami neblogai apsirengę vaikinukai, iš kaimo nešdavę į miestą parduoti lašinių, rūkytų gaminių, kitų produktų), turėjo ir jam parūpintus lietuviškus dokumentus – visos to reikėjo, jei gatvėje jis būtų sustabdytas patikrinti. Išneštą iš geto maišą Judelis perduodavo sutartoje vietoje vienuolėms. Pasak Judelio, šį mirtinai jam pavojingą maršrutą jis pakartojo gal 20 kartų, neklausdamas gelbėjamų vaikučių tėvų pavardės ar vaiko vardo.

1944 m. Judelis buvo išvežtas į Dachau koncentracijos stovyklą, kur paslapčiomis ant popierinių cemento maišų rašė dienoraštį. Vėliau, persikėlęs gyventi į Izraelį, remdamasis minėtais užrašais, parašė prisiminimų knygą "Judkė", kuri buvo išleista ir Lietuvoje.

Tiesa po pusės amžiaus

Pasak Ch.Bargmano, apie J.Beileso ir S.Jokūbauskio (mirė 1947 m.) žygdarbį sužinota tik 1997 m., kai pats J.Beilesas atvyko į Lietuvą ir papasakojo šią istoriją. Jis ne tik pasakojo, bet ir pasirūpino, kad Pasaulio tautų teisuolio vardai būtų suteikti iškiliai Bažnyčios asmenybei prelatui Stanislovui Jokūbauskiui ir Genutei Priemeneckaitei-Janušienei, kurios namuose Judelis rado prieglobstį vokiečių okupacijos metais. Na, o kraštotyrininkas Ch.Bargmanas ieško J.Beileso išgelbėtų iš geto vaikų istorijų liudininkų, likusių gyvų išgelbėtųjų, vienuolių, padėjusių atliekant šį šventą darbą.

O dabar pats laikas grįžti prie neseniai Izraelyje paties J.Beileso surastų vieno iš jo išgelbėtų vaikų – Dalios Pagirskaitės-Judelevič (ištekėjusios pavardė Kutasova). 1940 m. pavasarį gimusi Dalia Pagirskaitė Kauno gete buvo įkalinta vokiečių okupacijos metais drauge su mama Maja Pagirskiene. 1943 m. pabaigoje gete vyko minėtos pasipriešinimo organizacijos suplanuotos mažamečių geto gyventojų gelbėjimo akcijos. J.Beileso išnešti ir perduoti į prelato S.Jokūbauskio bei vienuolių rankas mažieji geto kaliniai buvo gabenami į vaikų namus. Tarp J.Beileso išgelbėtųjų buvo ir D.Pagirskaitė.

Įdukrino giminaičiai

J.Beileso išnešti iš geto vaikučiai buvo laikomi sovietinių karininkų, skubiai sprukusių nuo vokiečių, vaikais. Jiems buvo parūpinti atitinkami dokumentai. Tad D.Pagirskaitė tapo sovietų armijos karininko dukra Marica Dimitrova ir pateko į Gelgaudiškio vaikų namus.

Iš šių vaikų namų jau ūgtelėjusi šešiametė Marica 1944 m. pavasarį buvo perduota metams bevaikei Juodaičių porai į Pakalniškių kaimą. Kai sovietų armija antrą kartą įžengė į Lietuvą, mergaitės dėdė Jakovas Epšteinas surado Dalią-Maricą ir pasiėmė ją su savimi. Netrukus mergaitę įsidukrino Abraomas Judelevičius – mergaitės tetos Taubos Pagirski vyras. Su tetos šeima Dalia išvažiavo į Izraelį ir ten ištekėjo už Ezros Kutasovo. Mirė 2004 m. Anot Ch.Bargmano, šią Dalios istoriją J.Beilesui papasakojo jos vyras E.Kutasovas.

Tėvo įduotas talismanas

Iki šiol puikiai lietuviškai kalbantis J.Beilesas laiko Lietuvą savo gimtine, kurioje prabėgo patys gražiausi ir, deja, kraupiausi jo gyvenimo metai. Judelis iki šiol saugo tėvo jam įduotą talismaną.

Tas talismanas – J.Beileso tėvo užtarnautas Lietuvos savanorio medalis, kurį L.Beilesas įspraudė Judeliui į ranką, kai buvo varomi IX forte mirti. Tėvas tada pasakė sūnui: "Judeli, žinau, tu išgyvensi…" Ir Judelis, tas stebuklingai išsigelbėjęs ir kitus gelbėjęs vaikinas, gyvena – neseniai atšventė 92-ąjį gimtadienį. Už beveik dviejų dešimčių geto vaikų išgelbėjimą J.Beilesui 2001 m. Lietuvos prezidentas įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių ir patenkino jo prašymą tapti Lietuvos piliečiu.

Netikėti liudininkai

Kalbinta Vilniuje gyvenanti Dalios Pagirskaitės-Judelevič-Kutasovos pusseserė Dalija Epštein gerai pažinojo Dalią: po karo jos ir giminaičių Judelevičių, įvaikinusių Dalią, šeimos gyveno viename dideliame bute Vytauto prospekte.

Pusseserių keliai išsiskyrė, kai Epšteinai išsikraustė į Vilnių. Tačiau ryšiai nenutrūko – kai Dalia, buvusi Pagirskaitė, išvažiavo į Izraelį, Dalija daugybę kartų lankėsi pas ją.

Anot D.Epštein, ji niekada Izraelyje negirdėjo, kad Dalia minėtų J.Beileso pavardę ar vardą, o vaikų namuose Gelgaudiškyje ji turėjo kitą vardą ir pavardę, nei nurodo J.Beilesas. Be to, D.Epštein turi E.Kutasovo užrašytus žmonos prisiminimus – juose J.Beilesas net neminimas. Ir dar – minėtame Izraelio laikraštyje išspausdintoje nuotraukoje yra ne Dalia, o jos sesuo Ilana. "Manau, kad garbingo amžiaus sulaukęs J.Beilesas greičiausiai kai ką supainiojo savo atsiminimuose", – sakė D.Epštein.

GALERIJA

  • J. Beilesas
  • D. Epšteinaitė, I. Pagirskaitė, R. Strumilaitė. Nuotraukoje nėra J. Beileso gelbėtos D. Pagirskaitės
Judelio Beileso asmeninio archyvo nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

kauniete-suvalkiete

deja,,visa tai yra taip siaubinga,,,kad zmoniskumu fasistine vokietija net "ne kvepejo" tai dar vienas niuriausiu europos vokiskuju fasistu nusikaltimu ;;;neleiskim fasizmui pakilti is "griuvesiu" ir uzkresti zmonesir vel tapti fasistiniais !!!!

...

Galėtų žydai iš mūsų pasimokyt kaip reikia kapus prižiūrėt; reikia nuostatos kad jų nesutvarkyti kapai bus likviduoti.

Lietuvis

Visi kartu planuokime kada važiuosime į Izraelį padirbėti kibutce. Mes galime daug ko iš žydų pasimokinti.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS