Dėl Aleksote randamų sprogmenų Kaunas dar kartą kreipėsi į institucijas | Diena.lt

DĖL ALEKSOTE RANDAMŲ SPROGMENŲ KAUNAS DAR KARTĄ KREIPĖSI Į INSTITUCIJAS

  • 5

Karo laikų palikimas iki šių dienų kartkartėmis vis dar priverčia gyventojus krūptelėti. Aleksote, šalia J.Bakanausko gatvės esančiame šlaite ir jo apačioje tekančiame upelyje, liūtys išplauna užsilikusių aviacinių sprogmenų. Kaskart apie juos pranešus, pavojų neutralizuoja Lietuvos kariuomenės išminuotojai. Vis dėlto pasikartojantys atvejai verčia sunerimti, todėl Kauno miesto savivaldybė prašo imtis kompleksinių veiksmų užbėgant grėsmėms už akių.

Suprasdama situacijos rimtumą, Kauno miesto savivaldybės administracija šią savaitę pakartotinai kreipėsi į atsakingas institucijas, prašydama kuo skubiau šioje apie 2 ha ploto teritorijoje organizuoti sprogmenų paieškos ir neutralizavimo darbus, kad miestas pagaliau atsikratytų nuo Antrojo pasaulinio karo po žeme slypinčių grėsmių. Toks pats prašymas dėl karo sprogmenimis užterštos vietovės ties J.Bakanausko gatve teiktas ir pernai.

"Šioje vietoje žmonės kiekvienais metais atranda sprogmenų. Pernai visi buvo neutralizuoti ir sunaikinti, bet niekas nežino, kiek jų dar yra užsilikę. Dėl to prieš metus kreipėmės į Lietuvos kariuomenės Gynybos štabą bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos departamentą.

Praėjusiais metais sulaukėme pažado, kad teritorijos valymo darbai bus įtraukti į 2021 m. planinio standartinių sprogmenų neutralizavimo planą, tačiau kol kas realių veiksmų nesulaukėme. Savivaldybė pasirengusi savo ruožtu taip pat prisidėti prie darbų", – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Esame dėkingi kariams, reaguojantiems į pavienius pranešimus apie aptinkamus sprogmenis, tačiau matome, kad šiandieninė situacija reikalauja didesnio dėmesio.

Pastarasis atvejis, kai šalia J.Bakanausko gatvės buvo rasti sprogmenys, fiksuotas balandžio 20-ąją. Pasak aleksotiškių, šįkart pavojingų karo laikų radinių aptiko netoliese gyvenantys vaikai.

Vien per praėjusius metus Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai iš šios teritorijos išvežė apie 80 aviacinių bombų, sveriančių nuo 50 iki 250 kg. Dalis jų galimai užtaisytos sprogstamąja medžiaga, padegamojo modelio ir su cheminiais užtaisais.

"Esame dėkingi kariams, reaguojantiems į pavienius pranešimus apie aptinkamus sprogmenis, tačiau matome, kad šiandien situacija reikalauja didesnio dėmesio ir kur kas platesnių veiksmų. Tokie radiniai kelia realų pavojų žmonėms. Privalome padaryti viską, kad jų mieste išvis nebeliktų. Tam būtina atlikti kompleksines sprogmenų paieškas ir jų neutralizavimo darbus", – pridūrė P.Keras.

Kauno savivaldybė tikisi operatyvios atsakingų institucijų reakcijos ir geranoriško bendradarbiavimo nustatant realų pavojaus mastą bei užtikrinant maksimalų gyventojų saugumą.


Per plauką nuo nelaimės

Antradienį, apie 18.30 val., J.Bakanausko gatvės šlaite Aleksote buvo pastebėti keturi su mirtimi žaidę 10–12 metų vaikai.

Pilietiškas kaunietis pasakojo, kad, vaikams nubėgus, jis nuėjo pažiūrėti, kas juos taip sudomino. Ir pamatė du daiktus, panašius į sprogmenis.

"Iš vieno jų buvo išsiliejęs neaiškios kilmės aitraus kvapo skystis. Panašu, kad vaikai jau buvo pradėję jį ardyti, o pajutę kvapą išsigando ir pabėgo. Kitas daiktas buvo cilindrinės formos, žalios spalvos. Iš pirmo žvilgsnio taip pat priminė sprogmenį. Šiuos savo spėjimus sieju su jau ne kartą garsiai nuskambėjusiais sprogmenų radimo atvejais būtent šioje vietoje", – teigė pašnekovas ir priminė praėjusios vasaros įvykius šiame šlaite. Jis tikino, kad nauji radiniai aptikti vos už 50 m nuo tos vietos, kur anksčiau buvo rasta ne viena dešimtis aviacinių bombų.

Aleksoto upelyje vėl rasta sprogmenų

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Trečiadienį paaiškėjo, kad vaikai buvo pradėję ardyti Antrojo pasaulinio karo aviacinę bombą "FAB-100". Tiesa, kaip nustatė išminuotojai, ji buvo be sprogdiklio.

Praėjusių metų liepą šiame Aleksoto šlaite buvo rastos 74 Antrojo pasaulinio karo aviacinės bombos, kurių kiekviena svėrė po 250 kg. Vienuolika jų buvo su sprogdikliais. Dėl šios operacijos teko uždaryti J.Bakanausko gatvę.

Po daugiau nei savaitės Kauno specialiosios tarnybos vėl turėjo skubėti į šią vietą. Tada buvo aptiktos 250 kg padegamoji C250 aviacinė bomba ir 50 kg aviacinė bomba SD50, kurios taip pat išvežtos sunaikinti į Kazlų Rūdos poligoną.

Praėjus kelioms dienoms, šiame Aleksoto šlaite vėl buvo rastas pavojingas radinys, jau sietas su galimu juodųjų archeologų apsilankymu šioje vietoje. Vos už 1 m nuo ankstesnių radinių tada aptikta viena Antrojo pasaulinio karo 250 kg aviacinės bombos stiklinių kapsulių su cheminiu užtaisu. Kokiu – neaišku. Vienoje tokioje bomboje būdavo nuo šešių iki dvylikos tokių kapsulių.

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

Xoxolai

Ei išminavimo operaciją būtų Afganistane tą pačią dieną iš biudžeto būtų paimta didelį pinigų sumą .viskas su organizuota.ir lėktuvas ir technika ,,maitinimas, kelionės išlaidos,ir kosminis atlyginimas.pre to upelio jau reikią statyti gynklota postą kad saugotų sprogmenis Nuo separatistų ir teroristų.

Ne taip

Lengvai viskas daroma prie rusu buvo paprasčiau.pvz. derint su aplinkosauga gaisrinė policija civiline sauga žiurėt ar nėra kokiu šalia vamzdžiu duju ar kanaliza.dar jai ivyktu sprogimas kas nukentėtu kažkas kas už viska atsakomybe prisiimtu padengtu išlaidas.išraus upeli vaga pasislinks prades kalnas slink.kas tada kaltas bus.daug neaiškumu.

Tomas

Keistas požiuris į išminavimą kariuomenės valdžioje.pasidarė baisi biurokratų kontora Nejaugi tesugeba auksinius šaukštus užpirkinėti? Kai brangiai kainuojančias operacijas organizuoja Afganistane , o savo tėvynėje napajiegia vidurį miesto nuo sprogmenų išvalyti teritorijos, tai jau baisios nekompetencijos pavysdys. O gal reikia kreiptis į NATO kad išminuotojų paskolintų ir operaciją suorganizuotų, jeigu vietiniai vadukai kompetencijos ir resursų pritrūko...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS