Emocinė pagalba: moterys moteris drąsina ir menu | Diena.lt

EMOCINĖ PAGALBA: MOTERYS MOTERIS DRĄSINA IR MENU

Emocinės pagalbos telefonu savanorės ir menininkai Kaune vienija jėgas tam, kad moterys nebijotų prašyti ir sunkiomis akimirkomis sulauktų reikalingos pagalbos.

Sustiprino pajėgas

Petys, į kurį galime nebyliai įsikniaubti skausmui užgniaužus gerklę vis dažniau tampa prabanga, kaip ir skambutis draugui naktį, kai susikaupusią širdgėlą norisi išrėkti čia ir dabar.

Nemaža dalis sugniuždytų, vienišų, fizinį ar psichologinį smurtą patiriančių moterų vis dar nežino, kad gali nemokamai paskambinti visą parą veikiančio telefono numeriu 8-800 66 366, kur joms bus suteikta psichologinė pagalba.

"Neretai, kai mus ištinka kažkokia krizė, manome, kad esame stiprūs ir pajėgūs su viskuo susidoroti patys. Deja, taip nėra", – pokalbį viltingu atodūsiu pradėjo "Pagalbos moterims linijos" vadovė psichologė Aušrinė Krikščionaitienė, savo tarnystę emocinės paramos teikimo linijai skaičiuojanti nuo 2007-ųjų. Tuomet žinia apie pagalbą moterims telefonu pasiekė Kauną. Iki tol vienintelė linija veikė Klaipėdoje, o savanorės su moterimis kalbėdavo tik darbo dienomis, vakarais.

"2017-aisiais vietoj vienos buvusios atsirado trys linijos dienomis ir viena naktį", – apie pasikeitusį ritmą ir kur kas didesnes savanorių pajėgas kalbėjo A.Krikščionaitienė.

Iki tol moterų, neatlygintinai aukojančių savo laiką, buvo vos keliolika, o dabar jų yra kone pusšimtis. Vienos savanorės jaunos, studijuojančios merginos, kitos – moterys su amžiaus ir patirties bagažu. Visos jos, anot A.Krikščionaitienės, praėjo atranką ir išklausė specialius 100 val. mokymus, kuriuos veda psichologai ar tarnybos ilgamečiai.

Tapo gyvenimo būdu

Viena tokių drąsiai galima vadinti ir "Parko galerijos" savininkę Jolantą Gutauskienę.

Dvejus metus moteris savanoriavo Klaipėdoje, o pastaruosius tris – gimtajame Kaune, į kurį grįžo po išsiskyrimo su uostamiesčiu.

"Žinote, vaikai užauga, išeina iš namų, o tuščią erdvę norisi kuo nors užpildyti, – apie savo pasirinkimą kalbėjo moteris. – Norėjau gyventi ne tik patogiai, bet ir prasmingai, o prasmę mačiau tarnystėje, savo laiko atiduodant tam, kam jo reikia."

Moteris tikino savo valandas aukojanti ne dėl akmenėlio gerų darbų maišelyje ir ne todėl, kad jaučiasi kam nors skolinga, – savanorystė esą tapo jos gyvenimo būdu ir įpročiu, kaip puodelis juodos kavos ryte ar popietę besišnekučiuojant su į galeriją užsukančiais menininkais.

Paklausta, kaip keitėsi per visus savanorystės metus, J.Gutauskienė neslėpė, kad darbas Pagalbos moterims linijoje visų pirma buvo naudingas jai pačiai. Lankydama pusmečio trukmės mokymus, moteris suprato, kad, norėdama padėti kitiems, pirmiausia turi susivokti savyje – atsakyti į nepatogius klausimus, kuriuos ilgą laiką stūmė į šalį ir išsilaižyti iki tol buvusias žaizdas. Tik po akistatos su savimi, anot pašnekovės, gali atjausti kitą. Gali ne tik klausyti, bet ir išgirsti tai, ką jis sako.

Visuomet stengiesi padėti žmogui, tačiau padėjęs ragelį niekada nežinai, kokia bus tos istorijos baigtis.

Laukia ir laiškų

"Puikiai atsimenu savanorystės pradžią ir pokalbius mokymų metu, kurių centre kiekvienas mūsų atsidurdavome. Tuomet pati sau buvau labai svarbi. Galvojau, ką ir kaip pasakysiu, ar nesuklysiu. Tai labai trukdė išgirsti kitus. Tik tada, kai suvokiau, kad esu žmogus su savo trūkumais ir silpnybėmis, pradėjau girdėti", – J.Gutauskienė tikino, kad visos formulės ir algoritmai šiame darbe nėra tokie svarbūs kaip gebėjimas užmegzti ryšį su žmogumi per duotąjį laiką.

Teoriškai kiekvienam konsultaciniam pokalbiui yra skirta valanda, tačiau pasitaiko atvejų, kai dialogas užsitęsia.

"Produktyviausia – pirma valanda, tačiau visuomet būna išimčių. Pasitaiko ir tokių pokalbių, kurie trunka vos kelias minutes. Pradžioje stengiamės užmegzti žmogišką ryšį ir suvokti, į kokią situaciją yra patekęs skambinantysis", – ilgamete patirtimi dalijosi A.Krikščionaitienė.

Praėjusiais metais Pagalbos moterims linijos savanorės atsakė į 13 tūkst. skambučių ir kelis šimtus elektroninių laiškų. Pastaroji bendravimo forma priimtiniausia moterims, gyvenančioms užsienyje.

"Teoriškai skambučių sulaukiame daugiau, tačiau būna, kad žmonės skambina tuo metu, kai linija užimta", – psichologė tokiais atvejais ragino nenuleisti rankų ir po kurio laiko vėl rinkti pagalbos telefono numerį.

Skambina daug vienišių

Skambinančiųjų auditorija tokia pat įvairi kaip ir bendram tikslui suburtų savanorių desantas – emocinės paramos teikimo linijos numerį renka ir atstumtos moterys, ir vienatvę išgyvenančios motinos. Skambina vyrai ir vaikai, kiti artimos aplinkos asmenys, neretai kaimynai ar draugai, kuriems rūpi kenčiančiojo savijauta.

J.Gutauskienė pastebėjo, kad skambinančios moterys ieško ne tik atjautos ir patarimo, kaip elgtis susiklosčius tam tikrai situacijai, bet ir žinutės telefono ragelyje, kad tokioje padėtyje jos atsidūrė ne vienos.

"Pastaruoju metu labai dažnai sulaukiu vienišų motinų skambučių, kurios, nors ir gauna finansinę paramą iš vaikų, pastarųjų gyvenime nebedalyvauja, nes nebeatitinka naujo vaikų socialinio statuso", – apmaudo dėl svetimėjančių artimiausių žmonių santykių neslėpė "Parko galerijos" savininkė. Vienišų vyresnio amžiaus moterų skambučiai pasikartojantys – pagalbos telefonu jos skambina reguliariai ir dalijasi ne tik pulsuojančiais skauduliais, bet ir jaunystės prisiminimais. Tiesa, pasitaiko ir kur kas sudėtingesnių skambučių – kitame laido gale verkia mušamos, despotus vyrus bijančios palikti žmonos ar moterys, kurios gyvenimo negandas galvoja spręsti savižudybe.

"Visuomet stengiesi padėti žmogui, tačiau padėjęs ragelį niekada nežinai, kokia bus tos istorijos baigtis, – Pagalbos moterims linijos vadovė A.Krikščionaitienė neslėpė, kad emociškai sunkiausi tie skambučiai, kurie netikėtai nutrūksta pokalbio viduryje. – Širdy lieka neužbaigtumo jausmas. Ar būna valandų, kai telefonas tyli? Retai. Tuomet sakome, kad visi laimingi."

Moters paveikslas

Pasiteiravus, kada pati jaučiasi laiminga, J.Gutauskienė šyptelėjo – tada, kai pokalbis buvo produktyvus, o jo pradžioje ašaras šluosčiusi ir žodžius sunkiai rinkusi moteris dėkoja už atjautą nepažįstamajai, prisistačiusiai ne vardu, o tiesiog savanore.

"Galerijoje visuomet laikau krūvelę kortelių su linijos kontaktiniais duomenimis: telefonu ir e.pašto adresu. Neretai jas padaliju ateinančiosioms. Moterys reaguoja labai skirtingai. Kai kurios jų klausia: kam man? Aš su šypsena atsakau, kad gal prireiks bičiulėms, o gal ir joms pačioms", – pakilusi nuo minkštasuolio J.Gutauskienė žengė žingsnį arčiau drobės "Potvynis Šančiuose. Vasaros nuojauta". Įspūdingo dydžio Arvydo Brazdžiūno-Dusės tapytas paveikslas, kuriame vaizduojamos dvi moterys, kartu su dar bent keliolika daugiau ar mažiau žinomų menininkų darbų šiemet vėl skleis žinią apie Pagalbos moterims liniją. Moteris kvies tapti savanorėmis, o visas tas, kurios jaučiasi parklupdytos, sutryptos, nesuprastos ir pamirštos, nebijoti prašyti pagalbos.

"Menas ir emocinė pagalba žmogui labai tarpusavyje labai susiję, – vakar atverti Senamiestyje įsikūrusios "Parko galerijos" duris ir priimti emocijų pliūpsnį parodoje "Moters portretas" kvietė J.Gutauskienė. – Kiekviename paveiksle pamatysite moteris tokias, kokias jas įsivaizduoja menininkai. Liūdnos, piktos, susierzinusios, svajingos, laimingos, tačiau nė vienos jų nerasite abejingos. Tai yra gerai, nes abejingumas mums nereikalingas."


Naudingi kontaktiniai duomenys

Pagalbos moterims linija (veikia visą parą) skambink: 8 800 66 366.

Rašyk (į laiškus atsakoma per tris dienas): pagalba@moteriai.lt.

GALERIJA

  • Procesas: J.Gutauskienė pastebėjo, kad skambinančios moterys ieško ne tik atjautos ir patarimo.
  • Dėmesys: žinomų menininkų darbų šiemet vėl skleis žinią apie Pagalbos moterims liniją.
  • Emocinė pagalba: moterys moteris drąsina ir menu
Rašyti komentarą
Komentarai (7)

Man

patiko

kolega

rasinelis apgauk save ir kitus

patarlė

Neik su velniu obuoliauti...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS