GARSŪS MOKSLININKAI – VISAI GRETA MŪSŲ

„Atvirai kalbant, niekada didelių planų neturėjau. Tiesiog sprendžiu susidariusias problemas, o rezultatai lyg ir patys ateina“, – įvertintas Kauno miesto mokslo premija už nuopelnus fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityje pasaulyje žinomas profesorius Limas Kupčinskas nustebina kuklumu.

Nuo ankstaus ryto

Profesorių L.Kupčinską centrinio Kauno klinikų pastato ketvirtajame aukšte, kur įsikūrusi jo vadovaujama Gastroenterologijos klinika, galima sutikti labai ankstų rytą, dar gerokai prieš aštuonias.

Klinikos vadovą galima rasti, vizituojantį ligonius, diskutuojantį su kolegomis, įnikusį į kokį nors leidinį, kuriais nukrautas darbo stalas, ar internetinį tinklapį. Žinoma, jei profesorius L.Kupčinskas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, neišvykęs į Vilnių ar kokią nors tarptautinę konferenciją, nes priklauso ir Europos gastroeneterologų Generalinei asamblėjai.

Nepaisant aukštų pareigų ir didelio užimtumo, L.Kupčinskas visuomet, kai tik gali, atsiliepia telefonu, pasveikina kiekvieną sutiktą pažįstamą ir randa laiko kiekvienam pacientui, kuris į jį kreipiasi.

"Mums, dabartiniams vadovams, belieka tęsti garbingas Kauno klinikų tradicijas ir palaikyti tą aukštą lygį, kuriam labai stiprus fundamentas padėtas dar prieškariu. Juk jau tada tai buvo universitetinė medicina ir visos naujovės, kurios atsirasdavo Europoje, iškart pritaikytos ir pas mus. Pavyzdžiui, skrandžio gastroskopijos Vokietijoje pradėtos taikyti 1937–aisiais, o po nepilnų metų tokia aparatūra jau buvo ir Kauno klinikose", – didžiuojasi profesorius L.Kupčinskas ir reiškia pagarbą Kauno klinikų įkūrėjui Vladui Lašui.

Beje, prieškariu ir vėliau Kauno klinikose ir tuometiniame Kauno medicinos institute dirbo ir netgi jam vadovavo L.Kupčinsko tėvas profesorius Juozas Kupčinskas.

Pareiga tęsti tradicijas

"Iki šiol Kauno klinikos – didžiausia ligoninė Baltijos šalyse. Daugiau kaip prieš 75 metus paklotas tvirtas pagrindas padėjo atlaikyti visokius vėjus: sostinės perkėlimą, Maskvos biurokratų norus uždaryti Medicinos fakultetą ir visa kita", – į istoriją grįžta 63–ejų profesorius L.Kupčinskas.

Sako, kad gruodį bus jau 24 metai, kai jis vadovauja Gastroenterologijos klinikai. Apie ją vadovas gali kalbėti valandų valandas. Apie tai, kad tai didžiausia tokios srities klinika Baltijos šalyse, nes čia yra net 60 lovų, o Rygoje, Taline, net ir Santariškėse – mažiau, kad Klinikoje veikia didžiausias Endoskopijų skyrius. Ir apie tai, kad čia labai gera dirbti, nes Klinika yra universitetinė, kur pagrindinis principas – gydymo meno, studijų ir mokslo vienovė. Prieš penkerius metus įkurtas Virškinimo sistemos institutas – bazė mokslo darbams.

Pastebėjus, kad neturtingoje Lietuvoje mokslininkai retokai pateikia innovacijas ir kartais kartoja užsienio kolegų atradimus, profesorius L.Kupčinkas neįsižeidžia. Anaiptol, nuoširdžiai aiškina, kad didieji mokslo atradimai gyvybės moksluose ir medicinoje pasiekiami nedažnai, bei pateikia įtikinantį pavyzdį iš Lietuvos.

"Tam, kad biochemijos profesorius Virginijus Šikšnys būtų minimas tarp kandidatų Nobelio premijai gauti, prireikė didžiulių valstybės investicijų: sukurti biotechnologinių tyrimų mokslo bazę, parengti tarptautinio lygio mokslininkų mokyklą. Rezultatais galima džiaugtis dabar, praėjus 30 metų", – vertina profesorius L.Kupčinskas.

Anot jo, galima laukti, kol kas nors bus padaryta kitose šalyse, bet Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinika Europoje žinoma ne tik dėl gerų klinikinio darbo rezultatų, bendradarbiavimo su pagrindiniais Europos gastroenterologijos centrais, bet ir mokslo vystymo.

"Jei to nedarytume, su mumis niekas nesiskaitytų. Mes matomi iš mokslinių straipsnių pasaulinio lygio žurnaluose, esame patikimi užsienio klinikų bendradarbiavimo partneriai. Tik taip iš pirmų lūpų galime sužinoti visas naujienas, mūsų mokslininkus ir gydytojus priima stažuotis bei dirbti garsios užsienio klinikos", – privalumus, kurie tiesiogiai paliečia ligonius, aiškina  profesorius L.Kupčinskas ir pabrėžia, kad medicinos mokslas bene labiausiai siejasi su praktika.

Didžiuojasi kolektyvu

"O jei mums kažką pavyko pasiekti, tai tik todėl, kad mūsų Klinikoje dirba aukšto lygio profesionalai, – profesorius L.Kupčinskas labai vertina kolegas.

Sako, kad Gastroenterologijos klinikoje dirba net keturi profesoriai. Gediminas Kiudelis – uždegiminių žarnyno ligų sektoriaus vadovas, Europoje pripažintas mokslininkas. Laimas Jonaitis – taip pat daugelio tarptautinių projektų dalyvis, puikus praktikas, pas kurį, kaip ir pas kitus Klinikoje dirbančius specialistus, važiuoja ligoniai iš visos Lietuvos.

"Ne tik mūsų Klinikos žarnyno ligų specialistai – geriausi šalyje. Kęstutis Adomonis gali atlikti bet kokias sudėtingiausias endoskopines invazines manipuliacijas", – kolektyvu didžiuojasi L.Kupčinskas.

Sako, kad profesorė Jūratė Kondrackienė yra nėščiųjų kepenų ligų specialistė, o jos moksliniai darbai cituojami pasaulyje. Profesorės disertacijos pagrindu gydymui pirmą kartą pritaikyti vaistai retai nėščiųjų ligai, ir tai įdiegta į klinikinę praktiką pasaulio mastu. Daugybę sunkiomis kepenų ligomis sergančių ligonių išgydė docentė Vitalija Petrenkienė ir kiti Klinikos specialistai.

Kai gydytojai gastroenterologai padaro viską, kas įmanoma, bet kepenys nustoja veikusios, belieka šio organo persodinimas.  L.Kupčinskas džiaugiasi produktyviu bendradarbiavimu su chirurgais, atliekančiais kepenų transplantacijas. Jų šiemet Lietuvoje atlikta net 22, iš jų Kauno klinikose – net 16. Ligonio globa prieš ir po transplantacijos – Gastroenterologijos klinikos medikų prerogatyva.

Jie su chirurgais bendradarbiauja, dirbdami Virškinimo sistemos institute, kur molekuliniai biologai ieško ankstyvų biožymenų ligoms diagnozuoti ne invaziniais metodais, o, pavyzdžiui, iš kraujo.

Naujausi gydymo metodai

Kauno klinikose įsteigtas Retų virškinimo ir kepenų ligų centras.

"Esame genetinių kepenų ligų, tokių, kaip Vilsono, hemochromatozė ar kepenų venų trombozė, diagnostikos ir gydymo pradininkai. Daktaras Andrius Pranculis – auksinių rankų invazyvinis radiologas, įvedęs kateterį galintis pakeisti pažeistas kepenų kraujagysles. Paskatintas prisidėti prie kepenų venų trombozės, dėl kurios ligonis staiga numiršta, problemų sprendimo, dabar jis vienintelis Lietuvoje gali suformuoti kepenyse dirbtinę kraujagyslę, apeinant užsikimšusią", – labai sudėtingą gydymo metodą pristato Gastroenterologijos klinikos vadovas L.Kupčinskas.

Tokių ligonių Kauno klinikose būta jau 30.

Retą ligą visų pirma sunku atpažinti. Kauno klinikų gastroenterologai tai sugeba, nes, anot profesoriaus L.Kupčinsko, jau sukaupta didelė sava patirtis, įdomiausi rečiausi atvejai aprašomi, apie juos jau galima rasti medžiagos internete. Žinoma, reikia tuo domėtis, suprasti ir skirti tam daug laiko.

Lietuvą neseniai sukrėtė istorija, kai jauna motina sąmoningai slapta žalojo save ir savo kūdikį, imituodama sudėtingas ligas. Motina ir kūdikis buvo gydomi daugelyje Lietuvos klinikų. Reta liga – Miunchauzeno sindromas moteriai buvo diagnozuotas tik kauniečių gastroenterologų profesionalumo dėka, o sąmoningo žalojimo įkaičiai perduoti kriminalistams. Kūdikis mirė.

Profesorius L.Kupčinskas džiaugiasi, kad Kauno klinikose retų ligų diagnostikai ir gydymui skiriamas ypatingas dėmesys. Pernai buvo įkurta LSMU Genetikos ir molekulinės medicinos klinika, o Kauno klinikų generalinio direktoriaus profesoriaus Renaldo Jurkevičiaus iniciatyva užmegzti tamprūs ryšiai su Japonijos Retų ligų centru.

"Neaiškiais atvejais japonų specialistai padės spręsti sudėtingas genetinių ligų diagnostikos problemas", – retos ligos yra L.Kupčinsko "arkliukas", bet profesorius kasdien susiduria ir su daugybe įprastų ligų bei jas gydo.

Ne vien maistas kaltas

Ar tiesa, kad virškinimo sistemos ligos išsivysto dėl netinkamos mitybos? Profesorius L.Kupčinskas patvirtina, kad mityba labai svarbi, bet pripažįsta ir tai: norint įrodyti jos poveikį reikia ilgalaikių tyrimų.

Taigi, ir virškinamojo trakto vėžio, ir uždegiminių ar autoimuninių ligų priežastys yra kompleksinės. Tai gali būti ir genetinis polinkis, ir aplinkos veiksniai, ir stresinės situacijos, ir, žinoma, maistas. Dėl plačiai paplitusio nutukimo profesorius kaltina ne tik pasikeitusią gyvenseną, nejudrumą, bet ir žarnyno mikrobiotą, o dėl geresnės higienos didėja sergamumas alerginėmis, autoimuninėmis ligomis, tokiomis, kaip opinis kolitas, Krono liga.

Atsiradus šioms problemoms, Gastroenterologijos klinikos gydytojai – vėl pradininkai Baltijos šalyse žarnyno mikrobiotos tyrimų srityje.

„Tai nebe mikrobiologija, o molekulinė biologija, nes tiriama mikrobiotos DNR struktūra. Visame pasaulyje domimasi, kaip ji lemia ligų atsiradimą. Šiuos tyrimus atlieka Virškinimo sistemos tyrimų intituto vyriausioji mokslo darbuotoja Jurgita Skiecevičienė. Mūsų paieškos paskatino pradėti taikyti unikalų, tik 2014 metais pasaulyje patvirtintą sunkių žarnyno infekcijų gydymo metodą – mikrobiotos transplantaciją, kurią pirmąkart atlikome prieš dvejus metus vieni pirmųjų Rytų ir Centrinėje Europoje“, – aiškina profesorius L.Kupčinskas, bet kukliai nutyli, kad šį metodą įdiegė jo sūnus docentas Juozas Kupčinskas, prieš ketverius metus Vokietijoje, Magdeburgo universitete apsigynęs daktaro disertaciją.

Dar vienas gastroeneterologų galvos skausmas – vis dažnesnė sunki infekcija "Clostridium difficile", kylanti dėl gausaus antibiotikų vartojimo. Jei įprasti gydymo būdai nepadeda, vienintelė galimybė išgelbėti ligonio gyvybę – vėlgi mikrobiotos transplantacija.

Pasaulio pilietis

Vadinasi, mokslo atradimai galimi ir neturtingose šalyse, ir mažose jų laboratorijose? L.Kupčinskas tvirtina, kad norint ligoniams taikyti pažangiausius gydymo metodus, reikia ir patiems prisidėti prie jų atradimo.

Ar profesoriui, dirbusiam Lojolos, Bristolio, Magdeburgo, Vienos universitetinėse klinikose, kur buvo aukštai vertinamas, nekilo noras likti ten?

„Pas mus dirbti įdomiau. Lengviau svetur, bet man įdomiau kurti", – prisipažįsta L.Kupčinskas, sukūręs labai daug ir pelnęs pripažinimą pasaulio mastu.

Pavyzdžiui, Kylio universiteto Klinikinės molekulinės biologijos institutas ir Gastroenterologijos klinika – lyderiai Vokietijoje virškinimo sistemos mokslų srityje, yra kauniečių partneriai. Ir net vokiečiai mums pavydi, nes šie mokslininkai su bet kuo bendradarbiavimo sutarčių nesudaro.

O kiek mokinių išugdyta! Štai jaunos doktorantės Irenos Valantienės kartu su kolegomis parašytas darbas Europos gastroenterologų kongrese šiemet pripažintas vienu geriausių ir apdovanotas premija, o visai neseniai Berlyne, Europos jaunųjų gastroenterologų konferencijoje gydytojo rezidento Rolando Gedgaudo žodinis pranešimas apie kasos ligas taip pat buvo pripažintas geriausiu konferencijoje.

Profesorius L.Kupčinskas įsitikinęs, kad laimėjimų pasiekiama ne ypatingu talentu, o paprastais gabumais ir darbu.

"Skeptiškai vertinu nuomonę, kad reikia atrasti savo „išskirtinę“ sritį. Žmogus gali daug kur savo gabumus realizuoti", – sako ir vidaus ligų, ir kardiologijos srityse dirbęs gydytojas J.Kupčinskas.

Nuo vaikystės buvęs labai gabus matematikai, pasirinko mediciną, kad galėtų daugiau bendrauti su žmonėmis, nei su skaičiais. Profesoriaus nuomone, medikui būtini bendravimo įgūdžiai, tam tikros psichologinės nuotatos, bet tai susiformuoja. Nekritikuodamas konkurencijos kaip teigiamo variklio, Gastroenterologijos klinikos vadovas yra šalininkas modelio, kai kolektyvo nariai padeda vienas kitam.

"Tada galima išryškinti visų sugebėjimus ir kažkiek neutralizuoti trūkumus. Konkurencijos skatinimas – efektyvus metodus, bet pagal tarptautinius tyrimus tuomet, kai dalijamasi informacija, rezultatai būna geresni. Aš tokį modelį skatinu, ir tai pasiteisina", – patyrė klinikos vadovas J.Kupčinskas.

Mokslas, klinikinė praktika, pedagogika, vadyba – ir visur lydi sėkmė. Iš kur visa tai?

„Atvirai kalbant, niekada didelių planų neturėjau. Tiesiog sprendi susidariusias problemas, seki Vakarų šalių medicinos pavyzdžiu, o rezultatai lyg ir patys ateina“, – vėlgi kukliai kalba pasaulyje žinomas lietuvis L.Kupčinskas, kuris vis dėlto į darbą Kauno klinikose ateina ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis, neužmiega dėl sunkių ligonių, ieškodamas atsakymų į medicinos mokslo dar neatsakytus klausimus.

Neramina ir džiugina

Pateikiame profesoriui dar vieną labai prozišką klausimą. Ar teisinga, kad Lietuvos sveikatos sistemai, kurioje dirba kolegoms iš turtingų užsienio šalių nenusileidžiantys medikai, skiriama nacionalinio produkto dalis procentais dvigubai mažesnė nei išsivysčiusiose Vakarų šalyse?

"Mūsų nacionalinis produktas irgi mažesnis, nei Europos vidurkis, bet norisi, kad sveikatos sistemos finansavimas artėtų prie Vakarų vidurkio. Stengiamės teikti pagalbą pagal esamas galimybes, bet sąlygos – daug sunkesnės, todėl reikia daugiau pastangų, kad naujausios gydymo technologijos būtų prieinamos ir visiems mūsų pacientams", – pasiguodžia profesorius L.Kupčinskas, bet pesimizmas – ne jo bruožas.

Todėl iškart keičia temą ir sako, kad štai neseniai Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), įkurtas prie šalies Vyriausybės, LSMU skyrė daugiausia balų iš visų Lietuvos universitetų, vertinant jų mokslo veiklą, administravimo išlaidas, sričių, kurių vykdomos visų pakopų studijos, skaičių ir panašiai. Aukščiausiai įvertinta ir biomedicinos kryptis.

„Džiaugiuosi, kad mūsų padalinys prie to prisidėjo, ir man didelė garbė, kad esu tokio universiteto atstovas“, – profesoriaus L.Kupčinsko balse ryškus patriotizmas.

Jis – ir Kauno patriotas, todėl apgailestauja, kad mieste dar trūksta didesnio konferencijų centro, kuriuose būtų galima rengti tarptautines konferencijas. Viena tokių – metinis Europos gastroenterologų kongresas, Kaune įvyks 2018 metais, ir jau dabar profesorius L.Kupčinskas galvoja, kur reikės sutalpinti pusę tūkstančio dalyvių, tarp kurių bus ir Nobelio premijos lauratas.

"Skandinavijos šalyse kiekviename universitetiniame mieste yra Kongresų centras. Tai skatina regiono ekonomiką, nes vystomas mokslinis ir profesinis turizmas. Mums patikima rengti tokius kongresus, o kur – tenka laužyti galvą“, – apgailestauja profesorius ir jau dabar svarsto įvairius galimus variantus.

Sako, labai džiaugtųsi, jei Kauno regione verslo, universitetų, miesto ir rajono administracijų bendromis pastangomis būtų įkurta moderni biotechnologijos įmonė, kurioje galėtų dirbti Kauno universitetų absolventai, o į praktiką būtų diegiamos biomedicinos mokslininkų sukurtos naujovės.