GERIAUSIO MOKYTOJO SVAJONIŲ DARBAS: KOKS JIS?

Nepaisant vaikų širdžių geografo ir 2017 m. mokytojo titulo, Simonas Šabanovas garbės kratosi. Esą jis daro tai, ką liepia širdis, o ši jau septynerius metus mokykloje šokinėja iš laimės.

Netradicinės pamokos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijos koridoriuose pamokų metu sutikę būrį šeštokų nepulkite manyti, kad tai masinis pabėgimas. Greičiausiai tai geografijos pamoka, o gimnazistai mokyklos labirintuose matuoja azimutus ir ieško pasaulio šalių krypčių.

Metodininko dr. S.Šabanovo pamokos jau seniai išėjo už klasės ribų. Drauge su gimnazistais jis keliauja ne tik į Kruonį ar Molėtų observatoriją stebėti krentančių žvaigždžių, bet ir į tolimąją Braziliją ar nesibaigiančių svajonių šalį Ameriką. Svarbiausia, anot pedagogo, mokymo procese taikyti įvairius metodus. Tai jis ir daro. Moksleiviai dirba pavieniui ir grupėse, lauke ir virtualiame pasaulyje, krapšto uolienas ir naršo savo mobiliuosius telefonus.

"Mano pamokos labai įvairios, – kėdėje, kurioje prieš keliolika minučių Australijos žemyną tyrinėjo smalsus šeštokas, taisėsi S.Šabanovas. – Pamokos pradžioje dažniausiai užduodu dešimt trumpų klausimų. Teisingai į juos atsakęs moksleivis gali laimėti aukso puodą – skatinamąjį įvertinimą. Beje, vieną klausimą turiu ir jums. Šeštokai į jį nesunkiai atsakė. Sakykite, kada Australijoje švenčiamos Kalėdos?"

Uždavęs klausimą, mylimiausias gimnazijos geografas ir 2017 m. mokytojas netruko pats į jį atsakyti. Australijoje vaikai esą žino, kad Kalėdos – vasaros atostogų pradžia, todėl didžiąsias metų šventes jie neretai sutinka paplūdimyje.

"Ar yra klausimų, į kuriuos negaliu atsakyti? Žinoma. Praėjo tie laikai, kai mokytojai turėjo būti visažiniai, – pasikeitęs požiūris, anot geografo, neatleidžia nuo savišvietos. – Priešingu atveju būsi niekam neįdomus. Toks yra gyvenimas."

Sukauptas žinių bagažas

Atrodo, kad tapti neįdomiu S.Šabanovui artimiausiu metu negresia. Vos 32-ejų pedagogas – geografijos vadovėlių, užduočių sąsiuvinių bendraautoris, inovatyvių mokymo priemonių rengėjas.

Interaktyvioje internetinėje sistemoje eduka.klase.lt jis sudarė geografijos klausimyną, iš anglų kalbos į lietuvių išvertė edukacines knygas vaikams "Pavojus kalnuose" ir "Pavojus jūros gelmėse". S.Šabanovas veda autorinius seminarus mokytojams ir dėsto Vilniaus universitete (VU).

"Taip, važinėju iš Vilniaus į Kauną, tačiau nematau jokios problemos. Amerikoje žmonės į darbą važiuoja 2 val., ir jiems tai atrodo normalu", – paklaustas apie gyvenimą ant ratų, geografas mojo ranka.

Geografijos bakalauras, kraštotvarkos magistras, galiausiai – sociologijos mokslų daktaro laipsnis. Dalinės studijos Islandijoje teritorijų planavimo srityje, stažuotės Ispanijoje ir Suomijoje. "Diplomų turiu pakankamai. Dabar ramu. Beliko kelti kvalifikaciją mokslo srityje, gauti pedagoginį vardą, rašyti straipsnius", – išsipildžiusia svajone dirbti švietimo įstaigose ir dalytis savo žiniomis su kitais džiaugėsi pašnekovas.

Jei dirbame – dirbame rimtai. Jei kyla klausimų – drąsiai klausiame. Taisyklės visur turi būti, tačiau ne kaip kalėjime.

Mėgsta aiškias ribas

Kai po skambučio, skelbiančio pamokos pabaigą, įžengėme į geografijos kabinetą, šeštokai nuo stalų į kuprines vertė daiktus.

"Kur skubi? Pasiimk rašiklį", – išsiblaškėlį drausmino S.Šabanovas. O ilgakasei, prieš nosį kyštelėjusiai sąsiuvinį, už nepriekaištingai atliktas užduotis geografas į viršų kėlė nykštį.

"Ar esu griežtas mokytojas? Reikia klausti vaikų. Jei dirbame –  dirbame rimtai. Jei kyla klausimų – drąsiai klausiame. Taisyklės visur turi būti, tačiau ne kaip kalėjime. Kadaise juk ir pats buvau moksleivis. Suprantu juos, – paprašytas grįžti į barikadų pusę, kurioje skaičiuoja jau aštuntus metus, ir įvardyti, koks turi būti mokytojas, netruko atsakyti S.Šabanovas.

Reiklus, kartais griežtokas, kai reikia – atlaidus, bet svarbiausia – įvairus. Ar įtakos turi amžius? Anaiptol. Viskas esą priklauso nuo paties žmogaus ir jo alkio žinioms.

"Būna tokių septyniasdešimtmečių, kad jaunimui reikia slėptis po pernykščiais lapais. Juk ir tarp jūsų bičiulių veikiausiai atsiras bendraamžis, kuris nemoka gerai naudotis išmaniuoju telefonu, o jūs žiūrėdama į jį stebėsitės, kaip tai įmanoma. Visi mes skirtingi, todėl ir esame žavūs. Sutikite, būtų nuobodu, jei kasdien per televizorių rodytų vienodas žinias, o "Kauno diena" šešis kartus per savaitę būtų leidžiama su tais pačiais straipsniais ir nuotraukomis", – už gyvenimo spalvas ir įvairovę pasisakė pedagogas.

Spalvinga ir auditorija, priešais kurią jis kasdien stoja – nuo šeštokų iki antro kurso magistrų. Su mažiausiaisiais S.Šabanovas kalba apie žemės paviršių, sąsiaurius, pusiasalius, su studentais  diskutuoja apie kultūrinio kraštovaizdžio sampratą ir metodologines nuostatas. "Su kuriais lengviau? Nežinau. Lygiai taip pat neatsakysiu į klausimą, su kuriais įdomiau", – pečiais truktelėjo pašnekovas.

Laiškas vidury nakties

Ne kartą kalbinę pedagogus ir klausę jų, mokytojais gimstama ar tampama, to paties pasiteiravome ir S.Šabanovo. Pastarasis tik darsyk paliudijo kolegų žodžius.

"Pašaukimas būtinas, visa kita ateina su laiku, – 2017 m. mokytojas tikino, kad pedagogo darbas – ne kiekvienam. – Juk ir žurnalistais gali dirbti ne visi. Tarkim, aš negalėčiau sėdėti ir klausinėti, kaip jūs tai darote. Esu laimingas būdamas mokytoju. Juk net mano buvę mokiniai jau įstoja į geografijos studijas!" – su pasitenkinimo šypsena kalbėjo mokytojas, su kuriuo gatvėje kone kasdien sveikinasi esami ar buvę mokiniai ir studentai. Antai visai neseniai, lėktuve, skrydžio metu, prie jo palinko besišypsanti stiuardesė ir tarė: sveiki, dėstytojau.

"Man dar taip nėra, bet žinau, kad vyresniems kolegoms pasitaiko – sveikinasi, o nežino su kuo. Per daud metų visų veidų juk neįsidėmėsi", – ranka į šalį S.Šabanovas stumtelėjo kaktusą ant savo darbo stalo.

Pastarasis – mokinių dovana geografui, tapus 2017 m. mokytoju. Panašių staigmenų jis esą sulaukia ir daugiau. Išradingi gimnazistai nustebina pačių pieštais diplomais ar uolienomis, pargabentomis iš tolimų kelionių.

"Rašo jie ir žinutes. Vienas moksleivis atliktą darbą atsiuntė 2.30 val. nakties. Netrukus po to paklausė, ar įvertinimą už jį gaus per valandą. Nuliūdinau. Įvertinimą atsiunčiau 6.10 val., – dirstelėjęs į laikrodį, pokalbį skubėjo baigti vietoje nenustygstantis geografas. – 2017 m. mokytojo apdovanojimą jau atsiėmiau, dabar skubu šventinių pietų."