KAUNIEČIAI – PRIEŠ SOCIALINIO BŪSTO KAIMYNYSTĘ

39 proc. Kauno apskrities daugiabučių gyventojų nenorėtų, kad jų kaimynystėje būtų įrengti socialiniai būstai.

Tai paaiškėjo 60-yje šalies miestų ir miestelių surengus eksperimentą, kurio metu daugiau nei 8 tūkst. daugiabučių gyventojų gavo pranešimus, kad šalia jų gali būti įrengti butai socialiai remtiniems asmenims.

Eksperimento metu nesutikimą dėl socialinio būsto kaimynystės visoje Lietuvoje išreiškė 29 proc. pranešimus gavusių gyventojų, o Kauno apskrityje šis skaičius siekė 39 proc.

Šioje apskrityje socialinio būsto kaimynystei prieštaraujančių žmonių skaičius yra vienas didžiausių visoje Lietuvoje. Tačiau prieštaraujančiųjų skaičius savivaldybėse buvo labai skirtingas. Daugiausiai socialinio būsto kaimynystės nepanoro Kauno gyventojai – 88 proc., Kėdainiuose – 87 proc., Birštone – 42 proc., Kaišiadoryse – 37 proc., Prienuose – 22 proc., Jonavoje – 17 proc., Garliavoje – 16 proc., o Raseiniuose vos 4 proc. gyventojų.

"Dažniausiai žmonės baiminasi, kad būste neapsigyventų asocialių, nevaldomų, triukšmingų, priklausomų nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, teistų asmenų. Taip pat buvo minima, kad kaimynystėje nepageidauja pabėgėlių ar romų tautybės žmonių. Taigi socialinio būsto gyventojo "portretas" ne tik vis dar labai stereotipiškas, bet ir stigmatizuotas", – teigė eksperimentą inicijavusios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorė Lidija Kašubienė. Ji taip pat pastebėjo, kad gyventojų pastabos buvo išsakytos labai emocingai, su įniršiu.

Dažniausiai žmonės baiminasi, kad būste neapsigyventų asocialių, nevaldomų, triukšmingų, priklausomų nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, teistų asmenų.

Dalis nuomonę išsakiusių eksperimentinio tyrimo dalyvių nurodė, kad vengia socialinio būsto kaimynystės dėl jau turimos neigiamos asmeninės patirties.

"Jau yra keli tokie butai. Šalia gyvena – koncertai kiaurą parą"; "Jau yra vienas toks būstas – girtuokliai iškritę visur miega. Baisu net vaikus išleisti į kiemą"; "Viename tokiam bute gyvena septyniolika kačių. Net gyventi neįmanoma – dvokia"; "Turėjome problemų, kai viena šeima socialinį būstą pavertė landyne – iš viso miesto rinkosi girtuoklių, visą parą vyko "diskotekos", daužė laiptinės langus, užpylė mūsų butą, teko nuolat kviesti policiją", – tokius komentarus pateikė eksperimento dalyviai.

Specialistų teigimu, tokių žmonių nuostatas bei patirtį pakeisti sunkiausia, tačiau bandyti verta.

Parodo visuomenės nebrandumą?

Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, tokios neigiamos nuostatos kartais susiformuoja, kai, pabendravus su vienu asmeniu, į situaciją pažiūrima nekritiškai ir susidaroma nuomonė apie visą jo atstovaujamą grupę.

"Tokios frazės kaip "moterys blogai vairuoja", "visi politikai vagys", "kitur gyvenimas tikrai geresnis" parodo mąstymo siaurumą – žmonės yra linkę iš vieno atvejo spręsti apie visumą. Nors tie pavyzdžiai konkrečiu atveju ir gali būti teisingi, tačiau pats apibendrinimas neturi pagrindo. Žmonės nebando suprasti esmės, nes tam reikia pastangų, noro matyti plačiau ir tiesiog elementaraus suvokimo, kad socialiai remtino žmogaus situacijoje galime atsidurti kiekvienas. Bijoti užsimerkus tamsoje visada lengviau nei išdrįsti atsimerkti ir pamatyti, kad baubas žiūri iš veidrodžio", – sako psichologas.

Specialistų teigimu, neigiamai nusiteikusių žmonių nuostatas bei patirtį pakeisti sunkiausia, tačiau bandyti verta.

"Bendra situacija parodo visuomenės nebrandumą. Žinodama, kad šalia yra pažeidžiamas žmogus, brandi visuomenė stengtųsi jam padėti suvokdama, kad visa bendruomenė stipri tiek, kiek stiprūs pažeidžiamiausi jos nariai. Visgi reikėtų nenuleisti rankų, nors greito rezultato nematyti. Net ir turėdami noro, žmonės savo nuostatas yra linkę keisti lėtai. Svarbu, kad žmonės matytų kuo daugiau teigiamų pavyzdžių ir tai būtų tarsi atsvara jų ankstesnei patirčiai", – paaiškina psichologas P.Rakštikas.

"Socialinio būsto gyventojai yra visuomenės atspindys. Kartais ir padoriems, protingiems bei išsilavinusiems žmonėms gyvenimas nepagaili sunkumų. Tai, kad "rūšiavimas" ir etikečių klijavimas baigiasi su šiais žmonėmis susidūrus akis į akį, puikiai atskleidė mūsų socialinis vaizdo eksperimentas. Jo metu pasiūlėme pabendrauti su dvidešimt atsitiktine tvarka atrinktų žmonių, iš kurių dešimt gyvena socialiniuose būstuose arba laukia jo eilėje, tačiau kiti eksperimento dalyviai šio fakto nežinojo. Paradoksalu, tačiau po gyvo susitikimo socialinio būsto gyventojai buvo minimi tarp geidžiamų kaimynų", – pritarė L.Kašubienė.