Kauno baseinuose – tėvų nerimo bangos | Diena.lt

KAUNO BASEINUOSE – TĖVŲ NERIMO BANGOS

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Praėjusi savaitė paženklinta netektimi – sostinėje klubo "Impuls" baseine nuskendo mažametis berniukas. Nelaimės sukrėsti vaikų tėvai susirūpinę: ar tikrai visuose šalies baseinuose laikomasi pagrindinių saugos taisyklių?

Nelaimė atvėrė akis

Po nelaimės Vilniuje, pasiglemžusios septynerių metų berniuko gyvybę, vos metais vyresnio kauniečio Roko mama Kristina (vardai pakeisti – red. past.) jau kelias dienas su nerimu krauna sūnaus sportinį krepšį, o įvykusią tragediją iki šiol išgyvena kaip asmeninę netektį.

"Neduok Dieve, kam nors tai patirti", – giliai atsiduso moteris.

Incidentas, kurio atgarsiai nuvilnijo per visą šalį, aštuonmečio mamą darsyk privertė dirstelėti į "Girstučio" baseino, kurį jos sūnus lanko ne pirmus metus, virtuvę ir užduoti kelis aštrius klausimus plaukimo klubo "Banga" vadovybei.

"Šį kartą nekalbėsiu apie sutartis, kuriose daug nelogiškumų, neliesiu ir mokėjimų tvarkos, kuri man atrodo absurdiška. Kalbėsiu apie saugumą. Sakykite, ar normalu, kad grupėje yra daugiau nei 20 vaikų?" – pasipiktinimo neslėpė į redakciją paskambinusi moteris.

Tiesa, toks skaičius, anot jos, tik popieriuje. Treniruotės metu kaunietė suskaičiavo 15 vienas paskui kitą išsirikiavusių moksleivių.

"Manau, kad tiek yra per daug, – Kristinos skaičiavimais, grupės turėtų būti bent trečdaliu mažesnės. –  Jei kas nutiktų viename takelio gale, stovėdamas kitame treneris vargu ar pamatytų ir spėtų užbėgti nelaimei už akių. Sutikite, nesinorėtų daugiau tokių beprasmių netekčių."

Nežada paklusti

Baseine, anot pašnekovės, yra ne vienas gelbėtojas, tačiau atliekančius savo tiesioginį darbą – vaikštančius ir prižiūrinčius tvarką – Kristina juos matė tik kitą dieną po Vilniuje įvykusios nelaimės.

"Iki tol jie valydavo vandenį nuo plytelių, šnekučiuodavosi su klientais arba tarpusavyje. Retsykiais sudrausmindavo lakstančius vaikus, bet ar to pakanka?" – svarstė Kristina.

Ne mažiau nei vaikų skaičius grupėse ar atsainus gelbėtojų požiūris į savo darbą moterį piktino naujoji tvarka, apribojusi tėvų patekimą į baseino vidų. Turimais duomenimis, nelaimės dieną įeiti vidun buvo uždrausta ir nuskendusio berniuko mamai, nors nesulaukusi pareinančio sūnaus ji ne kartą kreipėsi į administraciją ir prašėsi įleidžiama.

"Praėjusiais mokslo metais vaikų artimieji galėjo stebėti treniruotes iš balkono ar hole šalia persirengimo kabinų. Nuo rudens atidarytas naujas įėjimas į baseiną, o tėvai kaip šuneliai priversti stovėti priešais įeigos vartus. Išimtį padarė tik pirmą savaitę, o vėliau jau nebeleis. Pabando tik, – nepaklusti įvestai tvarkai žadėjo moteris. – Moku nemažus pinigus – kone pusšimtį eurų už mėnesį, todėl, manau, turiu teisę matyti, kas vyksta baseine."

Kristina tikino neturinti priekaištų jos sūnų treniruojančiam specialistui, tačiau to paties esą negali pasakyti apie vadovybę, kuri nenori leistis į jokias kalbas.

Jei nepatinka, galite eiti kitur. Štai jums ir atsakymas.

"Jei nepatinka, galite eiti kitur. Štai jums ir atsakymas", – neatlyžo moteris.

Atmeta visus kaltinimus

Išgirdęs motinos išsakytas pretenzijas, plaukimo klubo "Banga" direktorius Andrius Survila tikino, kad šios nėra pagrįstos. 20 ir daugiau vaikų, pasak jo, fiziškai neįmanoma sutilpti viename baseino takelyje.

Sąraše jų esą gali būti daugiau, tačiau visi vaikai už brūkšnio laikomi rezerviniais ir į užsiėmimus pakviečiami tik tais atvejais, jei kas nors iš anksčiau užsirašiusiųjų atsisako lankyti baseiną.

"Maksimalus vaikų skaičius yra 15, bet dažniausiai jų būna mažiau – apie 12–13", – tikino klubo vadovas ir pridūrė, kad visos grupės sudaromos atsižvelgiant į vaikų amžių, plaukimo gebėjimus bei paritį.

Jauniausi 4–6 metų plaukikai treniruotes gali lankyti su tėvais ir kartu atlikti trenerių užduotus pratimus arba treniruotis be artimųjų. Pasirinkus antrąjį variantą, drauge su plaukimo treneriu į vandenį lipa ne daugiau kaip aštuonių vaikų.

"Be to, jie plaukia ne visame baseine, o tik jo atitvertoje dalyje, kur gylis daugiausia 1,5 m. Vanduo ten ir šiltesnis", – aiškino A.Survila.

Tėvai nepageidaujami

Vaikai nuo 6 metų, kurie nemoka plaukti, leidžiami į 25 m ilgio baseiną, šoninius takelius, tam, kad bet kada galėtų įsikibti į grindų plyteles. Pirmoji treniruotė dažniausiai vyksta ant kranto, o jos metu sėdėdami ant baseino krašto vaikai įmerkia kojas į vandenį ir taip bando jį prisijaukinti.

"Treneriai vaikus supažindina su bendrąja tvarka: kaip elgtis prieš, per treniruotę ir po jos, kodėl negalima lakstyti ar stumdytis. Galų gale, kaip užrakinti spinteles, kur palikti batus, kur rasti dušą", – kalbėjo klubo direktorius.

Tuos vaikus, kurie jau moka plaukti ir dalyvauja vidinėse varžybose, treneriai atrenka į įgūdžių tobulinimo ar meistriškumo ugdymo grupes. Jose būna nuo 12 iki 15 vaikų ir visi jie plaukia 50 m ilgio baseine prižiūrint treneriui.

Paklaustas apie gelbėtojų darbą, A.Survila tikino, kad baseine dažniausiai jų būna trys, todėl dar kelių dešimčių papildomų gelbėtojų, kuriais veržiasi būti tėvai, klubui esą nereikia. Dėl tos priežasties vaikus atlydėję suaugusieji šiais mokslo metais nebegalės stebėti vykstančių plaukimo treniruočių.

"Pasakysiu taip, baseine dirba žmonės, baigę aukštąjį mokslą, lankę įvairius gelbėjimo kursus, bet tėvai mano šį darbą išmanantys geriau. Deja, praktika rodo, kad dažniau jie labiau trukdo, nei padeda", – į išsakytus motinos būgštavimus atsakė plaukimo klubo direktorius.

Trūksta specialistų

Kauno plaukimo mokyklos baseinuose "Vilija", "Dainava", "Šilainiai" suaugusiesiems įrengti laukiamieji – tėvai, vyresnieji broliai ir seserys, seneliai ar kiti giminaičiai treniruočių metu prie baseinų taip pat nepageidaujami.

"Priešingu atveju vaikas dėmesį dalys pusiau – tėvams ir treneriui, o pastarasis negalės visiškai valdyti situacijos", – apie vidaus tvarką, o netrukus ir apie vaikų grupes prabilo Kauno plaukimo mokyklos direktorius Saulius Binevičius.

Anot jo, Kūno kultūros ir sporto departamentas yra patvirtinęs rekomendacijas, kuriose nurodyta, kad vienoje grupėje gali būti ne daugiau kaip 15 vaikų. Toks pats skaičius įrašytas ir higienos normos reikalavimuose, ribojančiuose plaukikų srautus viename baseino takelyje. Tiek pat vaikų minima ir vidinėse plaukimo mokyklos taisyklėse.

"Baseinuose mes laikomės visų nustatytų normų, nes esame biudžetinė įstaiga, o savivaldybė – mūsų steigėja. Esame suinteresuoti ne pinigais, o saugumu", – motyvavo pašnekovas.

Vaikams, kurie pradeda mokytis plaukti, pasak jo, dažniausiai skiriami kraštiniai takeliai, užmaunamos pagalbinės pripučiamos rankovės. Pradedantieji vandenyje būna ne ilgiau nei 45 minutes, o treneriai vaikams kaskart primena, kaip elgtis baseine ir pasibaigus treniruotei.

"Vaikai... jie ne visuomet girdi, todėl būtina nuolat kartoti ir kalbėti namuose, mokykloje, per radiją ir kitas sklaidos priemones, kaip išvengti nelaimių, – paklaustas nuomonės apie Vilniuje įvykusią tragediją, S.Binevičius tikino, kad problema – ne tik informacijos stoka, bet ir dirbančiųjų neprofesionalumas. – Bėda ta, kad daug trenerių, nebūtinai plaukimo, dirba su licencijomis, kurias gauna išklausę trijų mėnesių kursą. Kaip jums atrodo, ar įmanoma per tokį trumpą laiką išmokti dalykų, kuriuos kiti kaupia ketverius metus studijuodami universitete ir tvirtindami praktiniais įgūdžiais?"

Susidūrė su skendimais

Kūno kultūros ir sporto departamento patvirtintomis taisyklėmis vadovaujasi ir Kauno centro sporto mokykla – grupės čia ne didesnės nei 15 vaikų.

Pradedantieji pirmųjų treniruočių metu supažindinami su taisyklėmis, vėliau jaukinami prie vandens. Pasibaigus treniruotėms, vaikai baseine nelieka – iškart skuba prie persirengimo kabinų.

"Viskas vyksta taip, kaip priklauso", – tarsi kirviu nukirto mokyklos vadovė Saulė Malinauskienė.

Tuo laiku, kai į baseiną ateina vadinamieji abonementiniai žmonės arba programos "Mokausi plaukti" dalyviai, šalia takelių, pasak jos, įsitaiso gelbėtojai, o trenerių darbą perima plaukimo instruktoriai. Treniruočių metu baseine būna užimti visi takeliai, o šalia jų stovi po trenerį. Gelbėtojų tuo metu nebūna.

"Visa atsakomybė gula ant trenerių. Kita vertus, jei viską darai pagal reikalavimus, turimos kompetencijos pakanka ir gelbėtojas nėra reikalingas", – baigdama pokalbį direktorė prasitarė, kad per ilgametę jos darbo patirtį mokyklos baseine pasitaikė du skendimo atvejai. Laimei, abu skendusiuosius pavyko išgelbėti.

"Tokia baigtis tik dėl dirbusių specialistų profesionalumo ir jų dėmesio", – vertinti situacijos Vilniuje ir kolegų darbo nesiryžo pašnekovė.


Komentaras

Sveikatingumo klubų tinklo "Impuls" tinklo vadovė Silvija Petrošiūtė

Kaune veikia du sveikatingumo klubai "Impuls", tačiau tik viename iš jų, "Hermis Impuls" yra baseinų zona. Šiame sporto klube plaukimo treniruotės vyksta tik mažose grupėse – iki 5 žmonių. Treniruotis didesnėms grupėms nėra sąlygų, kadangi neleidžia baseino techninės galimybės. Mūsų sveikatingumo klubų baseinuose vaikų treniruotės vyksta nedidesnėse nei 12 asmenų grupėse 25 m ilgio baseine ir iki 10 asmenų grupėse 20 m ilgio baseine. Baseino zonos klientų saugumu rūpinasi budintis instruktorius. Baseino teritorijoje yra prižiūrintys asmuo – baseino instruktorius ir treniruotes vedantys treneriai. Visų vaikų treniruočių metu treneriai prižiūri vaikus baseino zonoje: tiek vandenyje, tiek sausumoje. Baseino zonose yra naudojami įspėjamieji ir draudžiamieji ženklai. Sulaukiame klausimų, ar tėvai gali būti baseine treniruotės metu ir stebėti treniruotę. Tėvai gali atvesti vaikus treneriams ir pasiimti juos iš baseino po treniruotės. Dalyvauti treniruotėje tėvai taip pat gali, tačiau dažniausiai tai trukdo vaikui susikaupti ir sekti trenerio nurodymus. Kartą per mėnesį mūsų sveikatingumo klubų baseinuose treneriai organizuoja parodomąją treniruotę, kai vaikai savo tėveliams demonstruoja įgytus įgūdžius. Taip pat tėveliai kviečiami stebėti klubuose vykstančias varžybas, kuriose dalyvauja jų vaikai.

Po įvykusios nelaimės Vilniuje, iš karto ėmėmės visų būtinų ir papildomų priemonių užtikrinant didesnį saugumą baseinų zonose, kad tokia situacija niekada nepasikartotų nė viename mūsų sveikatingumo klube.


Kaip gelbėti skęstantį žmogų?

Dauguma mūsų pervertina savo galimybes manydami, kad yra geri plaukikai, todėl neretai pasigirsta istorijų, kai nuskęsta ir auka, ir jos gelbėtojas. Tai tik darsyk parodo, kad žmonės nežino, kaip teisingai padėti skęstančiajam ir neįvertina susiklosčiusių aplinkybių. Vos keli Laisvės alėjoje sutikti žmonės žinojo ir tai, kaip teisingai atlikti skenduolio gaivinimą.

Anot medikų, pamačius skęstantį žmogų, reikia kuo skubiau jį ištraukti iš vandens, nes be oro žmogus gali išbūti iki 5 minučių.

Ištraukę nukentėjusįjį kuo greičiau pašalinkite vandenį iš kvėpavimo takų: nuleiskite skenduolio galvą, o kūną kilstelėkite taip, kad vanduo ištekėtų pro burną. Įsitikinkite, kad burnoje nėra pašalinių daiktų ir pradėkite daryti dirbtinį kvėpavimą. Paguldę skenduolį ant kieto lygaus pagrindo kilstelėkite smakrą, atloškite galvą, nykščiu ir smiliumi užspauskite šnerves. Pūsdami orą į burną stebėkite, ar pakyla jo krūtinės ląsta. Įpūtimas trunka 1 sek. Jei pulsas užčiuopiamas miego arterijoje, o skenduolis savarankiškai nekvėpuoja, įpūskite orą kas 5 sek. 12 kartų per minutę. Jei pulso nėra, būtina atlikti krūtinės paspaudimus. Sunėrę rankas uždėkite delną ant krūtinkaulio – 120 paspaudimų per minutę, kurie yra 5–6 cm gylio. Jei šalia yra daugiau žmonių, keiskitės kas kelias minutes. Krūtinės paspaudimų metu antrasis žmogus gali atlikti oro įpūtimus per burną. Įpūtimų metu užspauskite nosį, kad oras patektų į plaučius. Dirbtinį kvėpavimą reikia daryti tol, kol atvažiuos greitoji medicinos pagalba arba nukentėjusysis atsigaus. Skenduoliui atgavus sąmonę, jį reikia paguldyti ant šono, nurengti šlapius drabužius ir laukti atvykstant medikų.

Rašyti komentarą
Komentarai (9)

Monika

Didziausias absurdas, kad baseinuose neliko med. darbuotojo(Vilijos baseine). Keista, kai seselei neatsiranda pinigeliu, o vat rubininkei, kuri realiai nezinia kam ten reikalinga( kaba rastelis, kad uz paliktus daiktus jie neatsako ir vaikai patys pasikabina ir pasiima savo daiktus) pinigeliu atsiranda. Kazkaip keista!!!

Tėtis

Užpernai Girstutyje 5-6 metų vaikai negalėjo mokytis plaukti kartu su tėvais, mūsų neleido. Nemokantis plaukti mūsų vaikas, kai treneris nuėjo paplepėti su kitu, nuėjo prie čiuožyklos ir čiuožė. Žmona išsigandusi klykė, niekas nereagavo. Vėliau pasakė kad reikia prižiūrėti vaikus, tai prie trenerio prisijungė dar du jaunuoliai ir administratorė ir iš mano žmonos išsišaipė, siūlė užsidėti trenerio maikę ir padirbti šitą darbą. Aš - tėtis - nuėjau tiesiai į administraciją ir pareikalavau dviejų dalykų : rūpintis vaikų saugumu ir atsiprašyti mano žmonos, kurią jie tujino ir tyčiojosi. Abiem punktais man buvo atsakyta kad jie vaikus prižiūri, nežioplinėja, o atsiprašyti nėra už ką. Neprižiūri jie ten vaikų. Šiknas kasosi ir vieni su kitais pliurpia. Iki nelaimės Girstutyje visada labai nedaug. Bet jie "pavargę nuo tėvų", kurie nuolat kažką aiškina. Pavargai? Keisk darbą.

001

Tegul nepudrina smegenu Girstučio direktorius... del vaiku skaiciaus, lankem matem situacija.... viešai papostringaut kiekvienas gali, bet deja kaip dažnai būna, realybė Lietuvoje visisškai kitokia... grupėse po 20 ir daugiau,,,, ir viskas DĖL EURŲ... KUO DAUGIAUTUO GERIAU....
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS