Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodą išpuošė ankstyvojo rudens palydovai jurginai. Nors šiųmetis pavasaris ir vasara jurginams augti nebuvo dėkingi, viena didžiausių Lietuvoje jurginų kolekcija kviečia grožėtis įvairių formų ir spalvų žiedų gausa.

Jurginai išgyvena renesansą

„Močiutės gėlės statusą paveldėję augalai paskutiniais dešimtmečiais itin pamėgti kolekcininkų ir gėlininkų. Sakyčiau, jie dabar išgyvena renesansą. Vis tik Lietuvoje jurginai nėra tokie populiarūs kaip kaimyninėje Latvijoje. Žinoma latvių jurginų selekcininkė Rita Zala vieną savo išvestą jurginų veislę net yra pavadinusi vardu „Birštonas“. Iškiliausių Lietuvos selekcininkų gretose verta minėti Algirdo Gražio ir Jono Auksuolio Liutkevičiaus pavardes“, – sakė VDU Botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovas, lietuviškų jurginų veislių autorius dr. Arūnas Balsevičius.

Dahlia, Georgina ar jurginai?

Jurginas – įprastas lietuviško darželio augalas, tačiau pasidomėjus šio augalo istorija randama įdomių faktų: šie augalai yra kildinami iš Meksikos ir plačiajame pasaulyje yra vadinami ne jurgino (Georgina), o Dahlia vardu. Kaip gentis jurginai pirmąkart buvo aprašyti ne laukinėje gamtoje, o botanikos sode. 1791 m. Antonio José Cavanillesas, Karališkųjų Madrido sodų botanikas gavo jurginų sėklų siuntą iš Meksikos. Sėklas pasėjo, išaugo augalai, nepanašūs į jokius anksčiau žinomus. Tuomet Cavanillesas veikale „Icones et Descriptiones Plantarum“ ir aprašė naują mokslui augalų gentį, pavadinęs ją Dahlia vardu.

Naujai augalų genčiai vardas buvo suteiktas garsaus švedų botaniko Andreas Dahl garbei. Todėl daugelyje pasaulio kalbų ir prigijo šis lotyniškas pavadinimas – „dahlia“. Kiek vėliau, 1803 m., kitas botanikas – vokietis Carl Ludwig von Willdenow tą pačią gentį aprašė kitu vardu – Georgina, vokiečių kilmės botaniko Johano Gotlybo Georgi garbei. Kadangi gentis jau buvo anksčiau aprašyta, tai Georgina vardas liko tik sinonimu. Tačiau iš šios istorijos kilo lietuviškas augalo vardas – jurginas. J. H. Georgi dirbo ne Vokietijoje, o Rusijoje – Sankt Peterburge, todėl čia ir prigijo augalo vardas – georgin. Taigi lietuviškasis augalo vardas jurginas yra tiesioginis vertinys.

Įdomu tai, kad savo kelią Europoje pradėję jurginai Ispanijoje nebėra tokie populiarūs, kaip Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Čekijoje ar JAV. Čia jurginų mylėtojai aktyviai buriasi į klubus bei draugijas, rengiamos kasmetinės žiedų parodos, veikia specializuoti jurginų ūkiai.

Atveria plačią kolekciją

Gamtoje skaičiuojama apie 40 laukinių jurginų rūšių, iš kurių tik trys buvo panaudotos selekcijoje: visa dydžių ir spalvų įvairovė yra kilusi iš jų. VDU Botanikos sodas kaupia ir lankytojams atveria vieną didžiausių šalyje jurginų kolekcijų. Joje puikuojasi net 1 tūkst. 200 kolekcinių numerių.

Prie oranžerijos lankytojai gali išvysti VDU Botanikos sode išvestas veisles, rožyne – į Lietuvos augalų genetinių išteklių sąrašą įtrauktas lietuviškas veisles bei latvių išvestas veisles, saloje – lietuviškas jurginų veisles, pagrindiniame sodo masyve už tvenkinių – visas kitas veisles. „VDU Botanikos sodą galime vadinti Lietuvos jurginų selekcijos centru. Mūsų kolekcijos nemažą dalį sudaro selekciniai sėjinukai, kurie yra auginami, atrenkami, stebimi ir bus registruojami kaip naujos veislės“, – sakė dr. A. Balsevičius.

VDU Botanikos sode yra išvestos, oficialiai paskelbtos mokslinėje spaudoje ir vėliau įtrauktos į tarptautinį jurginų veislių registrą šešios jurginų veislės: „Meška Slapukė“, „Tumė', „Dalelytė“, „Giedrės Kasos“, „Orija“ ir „Fredos Lapė“.

Šią vasarą naujai paskelbtos dar devynios veislės, kurių laukia Karališkosios sodininkystės draugijos (The Royal Horticultural Society) registravimo procedūra. Naujai oficialiai užregistruotoms veislėms išduodami tarptautinės registracijos sertifikatai, ir veislės įtraukiamos į tarptautinį jurginų registrą (The International Dahlia Register). Viena iš naujųjų veislių pavadinta Botanikos sodo įkūrėjo ir pirmojo direktoriaus, garsaus šveicarų kilmės botaniko prof. Konstantino Regelio vardu.