Kur dingo Šančių simboliu tapęs kioskas? | Diena.lt

KUR DINGO ŠANČIŲ SIMBOLIU TAPĘS KIOSKAS?

Praėjusią savaitę A.Juozapavičiaus prospekte nugriautas spalvingas Šančių kioskas. Vietos bendruomenės nariai ramina – idėjos lieka, svajojama ir apie naują kioską ar erdvę.

Tapo nereikalingas

A.Juozapavičiaus prospekte kelerius metus stovėjo spalvotas kioskas, kuris buvo tapęs vietos bendruomenės ir visų Šančių simboliu. Praėjusią savaitę medinukas sulygintas su žeme. Pasak Šančių bendruomenės atstovų, kioskas jau kurį laiką buvo nebenaudojamas, jame siautėjo vandalai. Nugriovus šį kioską, neatmetama galimybė ateityje turėti kitą erdvę. Bendruomenės atstovai tikino, kad nugriautas tik pastatas, tačiau liko pati idėja vienyti bendruomenę.

"Kioskas jau atgyveno savo laiką. Buvo kelis kartus vandalai nusiaubę, tad neapsimokėjo jo tvarkyti. Toliau komanda renka idėjas, ką statyti vietoj kiosko. Ta vieta vis tiek bus skirta bendruomenei. Tik dabar diskutuojama, kaip tai įgyvendinti. Kioskas buvo simbolis: daugiau ne kaip daiktas, o pačių Šančių idėjų. Galbūt čia atsiras koks konteineris, gal dar kas", – svarstė Šančių seniūnas Ričardas Rusteika.

"Kioskas jau seniai neatliko jokios funkcijos. Čia gal daugiau nei metus nevyko jokia veikla. Jis tapo vandalų taikiniu. Įdėdavome stiklą, tuoj jį išdaužia, nuo šalia esančio piešinio liko dažų, tai viską kažkas į kioską supylė. Todėl buvo tik laiko klausimas, kada kioskas bus nugriautas", – antrino Šančių gidė Austėja.

Šančių atstovai pripažino, kad vietos bendruomenė negailėjo sentimentų senajam kioskui, nemažai diskutuota, ką būtų galima su juo toliau daryti, tačiau nuspręsta, kad jis yra pasenęs ir atitarnavęs.

Nugriovus kioską absoliučiai niekas nesikeičia, nes ir dabar renginiai vyksta visose Šančių vietose.

Idėjos nemiršta

Šančių kiosko atstovai ramino, kad visos idėjos, kaip burti bendruomenę, lieka. Kaip "Kauno dienai" teigė gidė Austėja, siekiama įvairiose Šančių vietose rengti renginius ir taip suvienyti bendruomenę.

"Mūsų veikas, ekskursijas ir renginius galima rasti socialiniame tinkle "Facebook". Nugriovus kioską absoliučiai niekas nesikeičia, nes ir dabar renginiai vyksta įvairiose Šančių vietose. Žinoma, yra sentimentų, nes nuo čia viskas prasidėjo, tačiau dabar kioske nebuvo labai aiškios bendruomenės, o buvo keli aktyvistai, kurie rengdavo blusturgį, dirbtuvėles, ekskursijas ir pan. Visi šie aktyvistai suinteresuoti, kad būtų viena bendruomenė, o ne Aukštieji ir Žemieji Šančiai", – komentavo Šančių gidė.

"Mūsų tikslas ir buvo likti su žmonėmis, megzti kontaktus, padrąsinti žmones prisijungti. Juk ir Šančių kiosko idėjos iniciatoriai jau yra pasitraukę, gyvena kitur, o mes esame tie, kurie buvo įtraukti į veiklas ir tęsia Šančių kiosko idėjas. Tad norisi, kad ir daugiau įsitraukusių žmonių būtų. Tam konkreti vieta nereikalinga. Žinoma, svajonėse lieka turėti kažkokią savo erdvę, bet šiuo metu tai yra atviras bendruomenės klausimas", – tęsė Austėja.

Šančių kiosko pradžia

"Kauno diena" primena, kad Šančių kiosko idėja 2013 m. kilo dviem kultūros aktyvistams: architektei Kotrynai Valiukevičiūtei ir sociologui Arnoldui Stramskui. Tris mėnesius tyrinėję senuosius Šančius, jie subrandino idėją įkurti čia kultūros centrą.

"Buvome pakviesti savo tyrimą pristatyti Šančiuose vykusiame tarptautiniame kultūros ir meno projekte "Miesto tyrimai: viešumo patirtys". Ruošdamiesi renginiui bendradarbiavome su olandų menininke Jeannevan Heeswijk. Tęsdami privačių utopijų idėją, mąstėme apie tai, kaip tai, kas privatu, verčiama viešu: kaip žmogus gerina savo privatų būstą, taip būtų galima elgtis ir su viešąja erdve – ją modifikuoti, keisti.

Taip gimė Šančių kiosko idėja. Kioskas, kaip tokios transformacinės erdvės modelis, mums tiko idealiai. Juolab kad kioskas yra vienas iš svarbių, bet jau primirštų pereinamojo laikotarpio simbolių. Tai buvo privačios iniciatyvos, naujai atsivėrusios galimybės prekiauti objektas, bet kartu ir bendravimo erdvė, netiesioginė bendruomenės kūrimo institucija, prie kurios susitikdavo kaimynai, būriuodavosi vaikai", – tuomet kalbėjo Šančių kiosko idėjos sumanytojai.

Pats kioskas taip pat stovėjo panosėje. Netoli Šančių turgavietės stovėjo nenaudojamas spalvotas medinis kioskas. Jį apie 1994 m. sumeistravo buvęs savininkas ir ilgą laiką jame virė įprastas verslas. Neįprastų formų kioskas iš pradžių stovėjo Savanorių prospekte, o tik vėliau buvo perkeltas į Šančius.

Renginio "Miesto tyrimai: viešumo patirtys" metu dalyviams buvo siūlyta įsigyti simbolinę Kiosko akciją. Už surinktus pinigus Kioskas nupirktas ir priklausė 44 akcininkams.

GALERIJA

  • Neliko: praėjusią savaitę nugriautas Šančių simboliu tapęs kioskas.
  • Kur dingo Šančių simboliu tapęs kioskas?
Šančių bendruomenės, Evaldo Šemioto nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Na jau

Ar ta straipsnio autorė turi bent kiek proto? Šančių simboliu pavadinti kažkokį, atleiskite, šikinyką, kai vien Juozapavičiaus prospekte gausu architektūrinio paveldo - tai ir buvusios kareivinės, įdomūs miestiečių tarpukario pastatai, ko verta vien jau bažnyčia - tikras modernizmo perlas su L.Truikio tapyta arka viduje.Bendruomeniniai judėjimai yra gerai, bet nereikia kiekvieno blusų turgaus lygio balaganėlio sureikšminti.

SOS Schanchiai

Kaunas Tvarkosi tiktai miesto cntre nes Schanchiu seniunas Rusteika tikrai nesugeba arba nenori padaryti Schanchiu rajona pavyzdiniu turistu traukos centru jau greitai bus nuverstas nuo seniuno kedes...

" NE KURITJ"

labai gerai kad nugriove sita griuvena. Argi sanciu bendruomene neuzsitarnavo padorios vietos ir patalpu.? Sanciu baznycia nuomuoja sena baznycia kazkam, kiemas nesutvarkytas apleistas , sena baznycia apleista , taip ir liko rusiskas uzrasas ant vargses sienos , pasilikes nuo rusu "ne kuritj", anksciau cia buvo rusu kareiviniu sandelys. Tai sanciu votis si vieta, kodel dvasininkai savo turta negali padoriai sutvarkyti.Tame kieme stovejo sena varpine,pasiliko tik akmenys, apgriuvusi tvora, siek tiek atmestinai nudazyta baltom kalkem. Jau seniai cia niekas nekurit

SUSIJUSIOS NAUJIENOS