KVAILELIAI PROGIMNAZIJOJE: GĖDA AR NESUSIPRATIMAS?

Suzuki progimnaziją lankančių vaikų tėvai sakė, kad vaikai pavadinami durneliais, mordomis. „Kauno diena“ pasidomėjo, ar įžeidinėjimai atsitiktiniai, ar galbūt tokia keista mokyklos kasdienybė.

Pirmieji signalai

Pasak vieno pašnekovo (šioje publikacijoje kalbintų trijų asmenų tapatybės redakcijai žinomos) viešai piešiamas Vilijampolėje veikiančios gimnazijos paveikslas sunkiai suvokiamas.

„Stodami į šią įstaigą nemažai domėjomės jos vertybėmis. Aiškiai buvo sakoma, kad mokykloje vaikai nepeikiami, nekritikuojami, ugdymo procese pasitelkiama muziką, tačiau ji neprivaloma, nes tai ne muzikos mokykla. Tačiau susidūrėme su problema. Manau, kai kurie tėvai jaučiasi atsimušę į sieną“, – tvirtino vieno iš progimnazijos auklėtinių tėtis, nusprendęs dėl mokymo įstaigoje pastebėtų problemų kreiptis į „Kauno dieną“.

Situacija: kai kurie moksleivių tėvai tvirtina, kad Vilijampolėje esančioje Suzuki progimnazijoje jų vaikai neranda savo vietos ir jaučiasi blogai. (Asociatyvi freepik.com nuotr.)

Anot jo, pirmieji nerimą keliantys signalai tėvus pasiekė prasidėjus informatikos pamokoms.

„Jaunesnio amžiaus „specialistas“ […] ugdė vaikus necenzūriniais žodžiais – vadino juos kvailiais, akiniuočiais ir pan. Tąkart jis buvo pakeistas kitu“, – tvirtino vienas iš tėvų.

Vėliau, jo teigimu, problemų ėmė ryškėti ir kitur.

„Nors čia ne muzikos mokykla ir groti instrumentais mokėti neprivaloma, tačiau, artėjant Kalėdoms, visi klasės mokiniai gavo po vienetą. Negana to, pasak mokinių, kažkuris vaikas tą dieną gavo vienetą, nors net nebuvo pamokoje“, – apie neįprastas patirtis pasakojo kaunietis.

Jo tvirtinimu, iš muzikos mokytojos vaikai ne kartą girdėjo įžeidžiančių apibūdinimų, pvz., vadino juos durneliais.

Pagrūmojo kumščiu

Dar viena „Kauno dienos“ pašnekovė sakė, kad ne iš karto suprato, jog jos vaikas pateko ne į tokią mokyklą, kokios tikėjosi jis pats ir jo tėvai.

„Labai atsakingai rinkomės mokyklą. Patraukė dėmesį, kad Suzuki progimnazija akcentavo individualumą, talentų ugdymą, neperpildytas klases. Be to, girdėjome rekomendacijų iš pradinės mokyklos“, – pasakojo moksleivio mama.

Pasak jos, pirmaisiais metais viskas atrodė neblogai, bet antraisiais  viskas tarsi pakriko.

„Kartą po pastabų dėl kalbėjimo mokytoja pasikvietė vaiką išeiti iš klasės, parodė kumštį ir paklausė: ar supratai? Liko neaišku, ar čia rimtai, ar juoko forma. Vaikas pasakojo, kokius pasakymus vartoja muzikos mokytoja: užčiaupk savo mordą, durniau, debile, kiaule“, – pasakojo pašnekovė.

Klasė – nelengva

Apie nerimą keliančias situacijas iš progimnazijos kasdienybės pasakoję tėvai užsiminė, kad klasė, kurioje mokosi jų vaikai, galbūt nėra iš lengvųjų.

Mamos pasiteiravus, kaip vaikas reagavo į mokytojos pagrūmojimą kumščiu, ji sakė: „Jis ne iš tų susigūžusių. Kaip sakoma, visi elgiasi pagal instinktą – bėk arba kovok. Tai jis toks nelinkęs nusileisti.“

Negana to, pasak mokinių, kažkuris vaikas tą dieną gavo vienetą, nors net nebuvo pamokoje.

Panašiai kalbėjo toje pačioje klasėje besimokančio kito moksleivio tėvas.

„Tos klasės mokiniai aktyvesni nei dauguma vaikų. Kartais turbūt mėgsta pasireikšti per daug arba kur nereikia, ir tai turbūt nepatinka administracijai. Norėtųsi matyti paklusnias aveles, bet vaikai yra skirtingi – vienas lėtesnis, kitas spragsi dėl energijos pertekliaus. Manau, mokyklos pareiga – surasti priėjimą prie sunkesnio būdo vaikų ir juos ugdyti, o ne bausti“, – svarstė pašnekovas.

Progimnazijos veiklą kritikuojantys tėvai tvirtino, kad vaikams klasėje buvo pasakyta: kokie tėvai – tokie ir vaikai.

„Kažin ar tai etiška? Vaikai į tokį palyginimą jautriai sureagavo, klausė tėvų, ką toks pasakymas turėtų reikšti. Suprantame savo atsakomybę, tačiau atsakomybė tenka ir pedagogams – juk vaikai progimnazijoje praleidžia didelę dalį dienos“, – kalbėjo savo atžalos kasdienybe progimnazijoje nepatenkinta mama.

Prie šiukšlių dėžės

Anot pašnekovų, nors viena iš mokyklos deklaruojamų vertybių yra nuostata nekritikuoti, tačiau, atrodo, tai ne visada galioja. Pašnekovų teigimu, pasitaiko atvejų, kai kritika tampa pašaipomis ar dar blogiau.

„Vienas vaikas klasėje buvo nubaustas viešai – pasodintas prie šiukšlių dėžės, kiti krizeno iš jo“, – tvirtino vienas pašnekovų.

Apie progimnazijos kasdienybę pasakoję kauniečiai pabrėžė, kad daugiausia nesusipratimų ir abejonių mokyklos darbo prasmingumu kelia rezultato neduodančios tėvų pastangos atvirai, išsamiai ir dalykiškai pasikalbėti apie nusivylimą keliančias situacijas.

Anot jų, dėl to ne kartą bandyta surengti dalykišką susirinkimą.

„Turiningo susirinkimo surengti taip ir nepavyko. Direktorė užbėgo už akių: pačioje susirinkimo pradžioje moralo forma pasakė kelis sakinius: susirinkome, bandysime atsakyti į jūsų klausimus, jei yra neaiškumų ar problemų. Ji išėjo ir paliko tėvelius su psichologe, kuri buvo pasiruošusi lapus su lentelėmis ir atliko apklausą, visiškai nesusijusią su konkrečiomis, mums rūpimomis situacijomis ir problemomis“, – taip susirinkimo rezultatą apibendrino redakcijos pašnekovai.

Jie pabrėžė besijaučiantys administracijos ignoruojami, nepageidaujami.

„Niekas nepadeda, psichologė pasakė, kad mėnesį nagrinės šią situaciją. Vaikai sutrikę, tėvai jaučiasi bejėgiai. Gal mokyklai trūksta lėšų, kad mokytojai galėtų kelti kvalifikaciją. Tačiau tada gal visai nereikia tokių mokyklų, jei samdo, kas papuola, ir paskui bando žūtbūt užglaistyti spragas“, – svarstė pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad tėvai pasiūlė įrengti dėžutę, santykinai pavadinta nuoskaudų dėžute, ir dėti ten laiškus, kurie vėliau būtų aptariami. Anot pašnekovo, toks pasiūlymas mokyklos administracijos pritarimo nesulaukė.

Disonansai koncerte

Kai kurie Suzuki gimnazijoje besimokančių vaikų tėvai gana jautriai sureagavo į mokinių koncerto metu mokyklos vadovybės žiūrovams išsakytas pastabas.

„Koncerte buvo tėvų, kai kurie – su mažyliais. Manau, normalu, kad mažyliai nesėdėjo labai ramiai. Direktorė po koncerto kritikavo tėvus viešai, prie vaikų, sakydama, kad prisivedė mažylių, sugadino koncertą“, – vadovės elgesiu stebėjosi pašnekovas.

Anot jo, tėvus labai slegia, kad niekaip nepavyksta kokybiškai, turiningai bendrauti su progimnazijos vadovais, o vaikai nuolat kritikuojami ir šioje mokymo įstaigoje tarsi neranda savo vietos.

Vadovės manevrai

Su progimnazijos direktorės Dėjos Aukštkalnytės bendravimo ypatumais teko susidurti ir „Kauno dienos“ žurnalistui.

Pozicija: Suzuki progimnazijos vadovybė jokių problemų nemato. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Paskambinus į progimnaziją, prisistačius ir paprašius pakviesti direktorę, mokyklos darbuotoja patarė paskambinti kitą dieną iki pietų. Paskambinus kitą dieną buvo pasakyta, kad direktorės nėra, nes ji labai užimta dėl remonto darbų, tad paprašyta klausimus pateikti raštu.

Nusiuntę klausimus raštu, sulaukėme direktorės laiško, kad atsakyti ir komentuoti negalės, nes mokykloje vyksta remonto-statybos darbai. Teko palinkėti gero remonto. Tada direktorė persigalvojo, bet su sąlyga: anot jos klausimai padriki, tad norėtų konkrečiau suformuluotų.

Tą pačią dieną direktorei nusiuntėme tėvų papasakotas situacijų santraukas ir klausimus. Viskas tuo nesibaigė. Susidūrėme su tam tikrais manevrais – kitą dieną sulaukėme ne direktorės, bet vienos iš mokinių mamos (su kuria net nebuvome bendravę) laiško, kuriame rašoma: „Mes, Suzuki progimnazijos klasės tėvai, kategoriškai nesutinkame, kad prieš tai siųstų laiškų turinys būtų naudojamas spaudoje.“

Paaiškėjo, kad, net nepasitarusi su laiškų autoriumi, direktorė jai asmeniškai skirtus laiškus galimai išplatino asmenims, kuriems tie laiškai nebuvo skirti, ir tie asmenys pradėjo kelti reikalavimus.

Tik pakartotinai priminus, kad manipuliacijos nepriimtinos ir  tebelaukiame direktorės komentarų, buvo pažadėta juos atsiųsti iki dienos pabaigos.

Nėra raštiškų skundų

Suzuki progimnazijos vadovės D. Aukštkalnytės komentaras ir atsakymai į klausimus:

– Nuo 2023–2024 mokslų metų pradžios Suzuki progimnazijos administracija negavo nė vieno skundo raštu ar žodžiu apie netinkamą mokytojų dalykininkų elgesį pamokose. Gavus skundą, jis būtų tiriamas mokykloje.

Pedagogų pasirenkami jų dalyko mokymo metodai ir būdai numatyti LR švietimo įstatyme. Mokykla sukuria ugdomąją aplinką, aprūpina mokytoją reikiamomis mokymo priemonėmis, kuriomis mokiniai gali ir turi naudotis pamokose.

Muzikos kabinetas aprūpintas elektroniniais pianinais, gitaromis, įvairiais perkusiniais instrumentais. Kiekvienas mokinys nuo 1 klasės groja individualia išilgine fleita, kaip rekomenduoja Bendrojo ugdymo programos.

Taip pat 2005 m. LR švietimo ministro buvo patvirtinta Suzuki talentų ugdymo Lietuvoje koncepcija, kuria progimnazija vadovaujasi.

Vaikų baudimas ir žeminimas Suzuki progimnazijoje nepriimtinas. Mokiniai, nesilaikantys progimnazijos taisyklių, yra drausminami – įspėjami žodžiu, raštu ar tėvų informavimu. Būtent su tuo ir susiję jūsų minimi nusiskundimai.

Mano pasisakymai interpretuojami neteisingai ir dėl jų išsakyti argumentai – nekorektiški.

Visi klausimai, kuriuos man pateikia tėvai, greitai ir išsamiai analizuojami ir į juos atsakoma žodžiu arba raštu. Taip pat, kaip minėjau, nė vienas tėvų atstovas nuo mokslo metų pradžios nesikreipė į mokyklos administraciją. Priešingai, iškilus problemų, pati kviečiuosi vaikų tėvus pokalbio. Prireikus pokalbiuose dalyvauja ir mokyklos specialistai.

Ieško sprendimų

– Gal pastaruoju metu progimnazija susiduria su kokiais nors sunkumais, kad, anot tėvų, atrodo, jog šiais metais viskas pakriko? – pasiteiravo „Kauno diena“ direktorės.

– Iššūkių netrūksta, kaip ir kiekvienai ugdymo įstaigai, bet jie kaskart sprendžiami. Progimnazijos bendruomenė stipri ir vieninga, jaučiame ir didelį Kauno miesto savivaldybės palaikymą siekiant bendrų tikslų – ugdyti laimingus, kultūringus ir kūrybingus žmones.

Progimnazija plečiasi ir per dvejus mokinių skaičius padidėjo dvigubai – tai rodo, kad mokyklos ugdymo procesas ir diegiamos vertybės yra patrauklios vaikus auginantiems tėvams.

– Gal nepavyksta rasti aukšto meistriškumo mokytojų?

– Mokytojų paieška yra šioks toks iššūkis, tačiau manome, kad pavyksta sėkmingai jį spręsti.

Progimnazijos branduolį sudaro ilgamečiai mokytojai, o bendruomenę papildę jauni specialistai savo kompetencijomis jiems ne tik nenusileidžia, bet ir praturtina.

– Kokį matytumėte sprendimą, išeitį, kad tėvams nekeltų rūpesčių vaikų kasdienybė mokykloje?

– Sėkmingas vaikų ugdymasis mokykloje yra visos mokyklos bendruomenės indėlis. Tam reikalingas visų įsitraukimas, dialogas, įsiklausymas. Progimnazijos ryšys su bendruomene – vertybė. Visuomet esame atviri bendrų sprendimų paieškai ir priėmimui.

Reikalavo stabdyti publikaciją

Tėvų laiškas (atsiradęs, kai progimnazijos direktorė savo iniciatyva, nepasitarusi su autoriumi, žurnalisto pasiteiravimus savo nuožiūra nusiuntė kitiems asmenims, kurie, kaip turbūt ir tikėtasi, kategoriškai ėmė reikalauti sustabdyti rengiamą publikaciją): „Mes, Suzuki progimnazijos klasės tėvai, kategoriškai nesutinkame, kad prieš tai siųstų laiškų turinys būtų naudojamas spaudoje. […] Apie straipsnio pasirodymą spaudoje klasė nebuvo nei informuota, nei perspėta, laiške minima „daugumos nuomonė“ neskirta viešinti.

Kadangi už šių laiškų turinio viešinimą pritarė trijų vaikų tėvai, o prieš pasisakė penkiolika (likę susilaikė ar nekomentavo dėl kitų priežasčių), daugumos nuomonė akivaizdi: šiuo momentu klasė nesutinka dėl problemos sprendimo tokiu būdu. Tačiau dėkojame, kad nelikote abejingi ir sureagavote.

Jei vieningai nuspręsime komunikuoti savo problemas viešai, atsiųsime tvarkingai suformuluotą ir aiškų laišką bendrai nuo klasės, o ne dviejų atstovų (trijų – red. past.).

Klasėje problemų turime, tačiau kol kas ieškome būdų jas išspręsti taikiai, o kadangi tai liečia jautrią visuomenės dalį – paauglius, mes, tėvai, turime rūpintis ne tik jų teisėmis į individualų charakterio formavimąsi, bet ir teise į privatumą.

Ryšium su tuo, kad šią temą platinti draudžiame, minėtuose laiškuose pažymėtų vietų nekomentuosime, kaip ir neduodame sutikimo mokyklos administracijai šiuos laiškus komentuoti spaudai. Problemas bandysime išsispręsti mokyklos ir bendruomenės viduje.“ (Laišką pasirašė trys asmenys, prisistatę klasės tėvų atstovais.)