"Džiūstantys medžiai yra natūralus reiškinys, kai vyrauja karšti ir sausi orai. Jiems pradeda trūkti drėgmės. Retos liūtys ar trumpalaikis lietus neatgaivina medžių", – aiškino Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Medžiai yra gyvas organizmas – negaudami pakankamai vandens jie pradeda džiūti, numeta lapus. Dėl sausros augalus puola kenkėjai, padidėja tarša mieste – visi šie veiksniai susilpnina medžių atsparumą ligoms.

"Džiūstantys medžiai yra natūralus reiškinys, kai vyrauja karšti ir sausi orai. Jiems pradeda trūkti drėgmės. Retos liūtys ar trumpalaikis lietus neatgaivina medžių", – aiškino Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Specialistė pasakojo, kad karštis privilioja įvairias ligas, kenkėjus. "Vienus medžius puola voratinklinės erkutės, kitus kankina miltligė – medžių lapai pradeda baltuoti. Šioms lioms įtakos turėjo sausra", – sakė R.Savickienė.

Sezoninės ligos medžiui nepakenkia, tačiau sugadina medžių lapiją. Pavyzdžiui, voratinklinės erkutės iš lapų išsiurbia visus syvus ir jie susisuka, pagelsta, džiūsta ir galų gale nukrenta dar nesibaigus vasarai.

Norint apsaugoti medžius nuo kenkėjų galima būtų juos purkšti pesticidais, tačiau naudoti mieste chemikalus griežtai draudžiama.

Medžiams labai pagelbėtų laistymas, tačiau Kaunui tai tiesiog per brangu. "Laistome tik gėles ir naujai mieste pasodintus medelius. Kaunui iki kitų Europos miestų dar toli. Daugelio šalių miestuose sodinant naujus medžius šalia įrengiama drėkinimo sistema, tad jiems drėgmės pakanka", – pastebėjo vedėja.

Pernai vasarą ilgai žaluma džiuginę kaštonai šįmet kenčia kaip ir kiti medžiai. Feromoninės gaudyklės, įrengtos ant medžių, nespėja vienu metu kariauti ir su kenkėjais, ir su kaitra.
"Mūsų eksperimentinis kaštonų gelbėjimo planas pernai pasitvirtino, todėl šiemet tęsiame kovą su kenkėjais, deja, negalime iš anksto numatyti, kokios bus klimato sąlygos. Per tokius karščius kenkėjai sparčiai dauginasi ir puola medžių lapus", – apgailestavo skyriaus specialistė Giedrė Rondamanskienė.

"Kaštonų liga visoje Europoje paplitusi jau dešimt metų, todėl būtų naivu galvoti, kad per metus ar dvejus įmanoma nugalėti šią ligą. Reikia apsišarvuoti kantrybe", – sakė ji.
Kovoti su įvairiausiomis augalų ligomis savivaldybės aplinkosaugininkams nuo šių metų padeda Vytauto Didžiojo universiteto specialistai, kurie renka duomenis apie kenkėjus, ligas, pateikia rekomendacijas.