Metai iki savivaldos rinkimų: kokį pažymį galima parašyti miesto merui? | Diena.lt

METAI IKI SAVIVALDOS RINKIMŲ: KOKĮ PAŽYMĮ GALIMA PARAŠYTI MIESTO MERUI?

Pamenu iki kraštutinumo principingą matematikos mokytoją, senuką nedidele žila barzdele. Dėstė jis mūsų klasei tik metus, nes buvo jau garbaus amžiaus. Tikras smetoninis mokytojas, senosios kartos inteligentas, mokytojavęs gimnazijoje, kažkokiu būdu išvengęs sovietinių represijų ir tremties.

Mokė jis labai gerai, puikiai išaiškindavo matematikos pinklybes, bet net už geriausiai išmoktą pamoką, už, regis, tobulai išspręstą uždavinį niekada nerašydavo penketo (penkių balų sistemoje). Aukščiausias jo parašytas pažymys būdavo ketvertas.

Savo griežtą požiūrį jis aiškindavo taip: "Penketui moka tik universitetų matematikos profesoriai. Aš išmanau, geriausiu atveju, ketvertui su minusu. Jūs daugiausia galite išmokti trejetui su pliusu. Bet tiek jau to, parašysiu ketvertą."

Kaunas atsigauna

Dabar, kai iki artėjančių savivaldos rinkimų liko vos metai, reikėtų parašyti pažymį pirmajam tiesiogiai išrinktam Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui.

Pirmoji mintis būtų, aišku, parašyti dešimtuką dešimties balų sistemoje. O kaipgi kitaip – Kaunas atsigavo kaip niekada, kalbant apie laikus po nepriklausomybės atkūrimo. Pagaliau sutvarkytos gatvės, jos jau neprimena karinių poligonų. Atgijęs Senamiestis, atnaujinama Laisvės alėja – kauniečių pasididžiavimas ir galvos skausmas kartu. Ir nesvarbu, kad Senamiestis buvo pilnas žmonių jau iki dabartinio mero kadencijos, o Laisvės alėjos rekonstrukcija jau buvo suplanuota.

Su visa pagarba jo organizaciniams sugebėjimams – jam pritrūko kolegiškumo ir paprasčiausio politinio takto.

Bet kuriuo atveju meras ne tik ištraukė laimingą bilietą pelnęs rinkėjų pasitikėjimą prasidedant Laisvės alėjos rekonstrukcijai, bet ir daug nuveikė, paspartinęs Kauno atgimimo procesą. Nuveikė daug ir jis pats, ir jo gerai išmankštinta viešųjų ryšių kompanija.

Už ką atimčiau balus?

Ir vis dėlto, rašant pažymį pastarajam Kauno merui, prieš akis iškyla griežtasis matematikos mokytojas iš mokyklos laikų ir ranka nejučiomis parašo aštuntuką (dešimties balų sistemoje).

Du balus tenka atimti už du ryškius tobulu laikomo mero trūkumus. Na, tobulų politikų apskritai nebūna, bet mes kalbėsime apie dalykiškus trūkumus, ką rinkėjai galėtų prikišti merui.

Visų pirma, su visa pagarba jo organizaciniams sugebėjimams – jam pritrūko kolegiškumo ir paprasčiausio politinio takto.

Buvimas verslo aukštumose, įprotis būti vienasmeniu valdymo organu giliai įsirėžė į mero charakterį. Bet kas tinka didelės firmos vadovui, ne visada tinka žmonių rinktam politikui.

Prieš medžių kirtimą piestu stoję kauniečiai gal ir buvo neteisūs, neleidę iškirsti senų ir atsodinti jaunų liepaičių. Bet juk protestavo ne tik eiliniai kauniečiai (nors ir į jų balsą reikėtų įsiklausyti), bet ir tokios iškilios asmenybės kaip kompozitorius Giedrius Kuprevičius, poetas Kęstutis Navakas.

Kaip pastebėjo politologai, žmonės piktinosi ne todėl, kad kirto senus medžius, o todėl, kad su jais nepasitarė, neatsiklausė jų nuomonės, deramai nepaaiškino, kodėl būtina juos kirsti. Kauniečiai nori jaustis bendruomenės nariais, o ne paprasčiausiais rankų kilnotojais. Suprantu, kad reikia geležinės kantrybės išklausyti pagrįstą, o kartais ir nelabai aštraus charakterio, tačiau labai gabaus ir patyrusio architekto, kaip Audrys Karalius, kritiką, bet politiko amatas tai daryti įpareigoja.

Alėjos rekonstrukcija

Krikščionybė mus moko vengti puikybės nuodėmės. Važinėti "Ferrari" – dar nebūtinai puikybė, taip mano nebent pavyduoliai. Man pačiam, viešint Italijoje, teko pralėkti su naujausio modelio "Ferrari" – išties įspūdinga, bet svajonės įsigyti tokį neatsirado. Taigi "Ferrari" gali turėti ir gali neturėti. Čia, mano požiūriu, nei didelis pranašumas, nei trūkumas, tačiau nesitarti su rinkėjais svarbiais miestui klausimais – jau didelis trūkumas. Juk anaiptol ne visi kauniečiai patenkinti Laisvės alėjos rekonstrukcija, net ir pats meras turėjo priekaištų darbų vykdytojams. O gal tų nesklandumų nebūtų buvę, jei, prieš imantis Laisvės alėjos rekonstrukcijos, visi niuansai su architektų ir urbanistų bendruomene būtų išdiskutuoti iš esmės, o ne tik formaliai?

Antras priekaištas merui iš pirmo žvilgsnio skamba keistai: būtent – kodėl jis, darydamas tvarką Kaune, per mažai remiasi verslo bendruomene? Kodėl į miesto plėtrą per mažai įtraukia verslo pajėgų, privataus kapitalo?

Tokie priekaištai iš verslo sferos atėjusiam politikui skamba keistai, bet taip jau yra. Nesakau, kad viskas Kaune daroma už biudžeto lėšas, panaudojamos ES lėšos, bet miesto biudžeto dalis vis tiek per didelė. O skolas anksčiau ar vėliau reikės apmokėti kauniečiams, mokesčių mokėtojams.

Kauno meras galėtų pasimokyti iš karčių buvusio ilgamečio Vilniaus mero Artūro Zuoko pamokų. Jį kažkada vadino vos ne Vilniaus apaštalu, dvi kadencijas ant rankų nešiojo, džiūgavo matydami, kaip kyla dangoraižiai, o vietoje trečiosios kadencijos tėškė į žemę, apkaltinę, kad įstūmė sostinę į skolas. Ir A.Zuokas pralaimėjo rinkimus anaiptol ne stipriausiam konkurentui.

Taigi tikėkimės, kad meras mokysis iš svetimų, o ne savų klaidų ir kitą kartą mes jo darbą galėsime įvertinti dešimtuku, o dabar galime rašyti tvirtą aštuonetą, o to jau senokai nebuvo Kaune.

Rašyti komentarą
Komentarai (177)

...

Griuvėsiai - ant kiekvieno žingsnio, pinigų grobstymai visur, VIS nauji darbų frontai, rezultatų - NĖRA (nekalbant apie skolų AUGINIMĄ) - KAS tą skolinimosi piramidę sustabdys, kas turės skolas grąžint ir darbus už savus pabaiginėt?

Diena

Aš tai matau tvarkomą ir gražinamą Kauną. Tad ko čia pykti? Džiaukimės, kad kažkas daroma mieste, o tai vos ne dešimtmetį miestas merdėjo.

Edmundas Tulcevicius

Iš kur tiek pagiežos merui , matyt tai visai ne kauniečiai , akli ir amžinai viskuom nepatenkinti , tik visiškas glušius gali nematyti kaip keičiasi mūsų miestas į gerąją pusę , visi buvę merai nepadarė tiek kiek daroma ir dar bus padaryta prie Matijošaičio - pats geriausias įvetinimas merui .
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS