MIESTE ŠMIRINĖJANČIOMS LAPĖMS RIBŲ NĖRA: EINA TEN, KUR GALI RASTI MAISTO

Per kelias dienas – dvi kauniečių akistatos su lapėmis. Viena rudauodegė pastebėta Kėdainių gatvėje Šilainiuose, kita – naujame gyvenamųjų namų kvartale Liucernų gatvėje. Ko į miestą atklydo šios miško gyventojos?

Nustebino drąsa

"Ruošiau augalus žiemoti kitapus tvoros ir pajutau, jog kažkas stovi man už nugaros įsmeigęs akis. Pamaniau, kad gal kokia nauja kaimynė nedrįsta užkalbinti. Atsisukau – ir mūsų akys susitiko. Taip stovėjome ir žiūrėjome viena į kitą gal minutę, – socialiniame tinkle "Facebook" savo akistatos su lape įspūdžiais dalijosi kaunietė, gyvenanti Liucernų gatvėje. – Akimirką suabejojau: čia aš jos teritorijoje, ar ji – manojoje? Panorau pasidaryti asmenukę, bet judesys drąsuolei nepatiko ir ji ramiai nužingsniavo tolyn."

Moteris pasakojo, kad prabėgančią pro šalį lapę ji matė ne vieną kartą vasarą, tačiau gyvūnas niekada nebuvo taip arti pribėgęs ir ją stebėjęs. Toks lapės elgesys kaunietę labai nustebino. "Ši lapė dažnai bėgioja mūsų gatve, jau net šunys į ją nelabai reaguoja. Bet kad taip pati prie žmogaus prisėlintų – net nejauku pasidarė", – atviravo moteris.

Kita moteris, taip pat savo "Facebook" paskyroje, pasidalijo dar vienos rudauodegės nuotrauka: "Na, nieko sau: mieste, ryte lapė vaikšto prie pat kelio. Nepagavau rudosios paties gražiausio vaizdo, kai pakelėje stovėjo. Kol sustojau, puolė slėptis, nors ne per daug skubiai." Laputę kaunietė užfiksavo Šilainiuose, Kėdainių gatvės kalno viršuje, einančią pakele.

Gyvūnams nėra apribojimų: ar čia privati valda, ar neprivati. Jie eina, kur jiems geriau ir kur gali rasti maisto.

Užklysta jaunikliai

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Darius Jurevičius į miestą užklydusiomis lapėmis per daug nesistebi. Apie minėtus atvejus jis teigė nieko negirdėjęs, nebuvo gauta ir jokių pranešimų iš Bendrojo pagalbos centro.

"Lapė yra laukinis gyvūnas, ir jos teritorijos žmonės negali fiziškai apriboti. Jei šalia yra kokie gamtos objektai: miškeliai, upelių šlaitai, ten lapė gali turėti savo urvą, kur ir gyvena. Kodėl būtent dabar netipinėse vietose, urbanizuotose teritorijose gali pasirodyti lapės? Greičiausiai, tai yra lapių jaunikliai, nuo vados atskirti", – pasak specialisto, savo nepriklausomą nuo mamos gyvenimą pradedantys jaunikliai dar tik mokosi medžiojimo ir savisaugos įgūdžių.

"Galbūt jie ieškosi naujų namų, galbūt, kol dar neturi medžioklės įgūdžių, ieško maisto. Mieste žmonės kažką išmeta, o konteineriai nesandarūs, blogai uždaryti", – anot D.Jurevičiaus, iš netoliese esančio urvo atklydusios lapės, ieškodamos maisto, gali atsidurti ir žmogaus kieme.

Ankstesniais metais specialistas buvo sulaukęs pranešimų, kad Lampėdžiuose esančių privačių namų kiemuose vakarais apsilanko lapės. Tuomet prie Lampėdžių ežero buvo rasti urvai, kuriuose gyveno lapės.

Sveikas gyvūnas nepavojingas

Kodėl kauniečių užtiktos lapės buvo tokios drąsios? Anot D.Jurevičiaus, jaunikliai dar nepažįsta žmonių, nėra nuo jų nukentėję, nežino, kuo gali baigtis tokia draugystė, todėl nėra labai baikštūs. Juos veda smalsumas.

"Jauniklis iš smalsumo gali domėtis, kas aplinkui vaikšto, tačiau tikrai neprieis ir nesileis paglostomas, – nors iš pažiūros lapė gali atrodyti drąsi, tačiau, pasak specialisto, niekada žmogaus nepuls. – Jeigu žmogus ją pamatęs ramiai praeis pro šalį, tikrai nieko nenutiks. Ir nekels jai grėsmės, nes tada bet kuris gyvūnas gali užpulti."

Specialistas pataria: jei žmogus pastebi kieme vaikštinėjančią lapę, geriau nieko nedaryti – gyvūnas pavaikščios ir pats išeis. Jei namo šeimininkas jaučiasi nesaugiai, gali lapę pabaidyti, o jei ši nepasitraukia, skambinti aplinkosaugininkams arba policijai. Agresyviai besielgiantis gyvūnas greičiausiai gali būti pasiutęs, bet aplinkosaugininkai per pastaruosius metus nėra užfiksavę nė vieno pasiutligės atvejo.

Vis dėlto, jei iš lapės burnos drimba putos, gyvūnas akivaizdžiai ligotas, apsiblausęs, jo judesiai nekoordinuoti ir jis visai nebaikštus, specialistas pataria prie jo nesiartinti, nes gali būti tikrai pavojingas žmogui.

"O kad užklysta, tai labai natūralus procesas. Gyvūnams nėra apribojimų: ar čia privati valda, ar neprivati. Jie eina, kur jiems geriau ir kur gali rasti maisto", – sakė D.Jurevičius.