MINISTERIJA KAUNE – ŠANSAS KAUNIEČIAMS?

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys dabar dažnas svečias Kaune – kartu su komanda intensyviai ieško, kur galėtų įsikurti jo vadovaujamos ministerijos darbuotojai.

"Kauno diena" iš arčiau pažvelgė, kokios vietos svarstomos kaip galimybė įsikurti ministerijai. Tarp jų yra ir gana netikėtų pretendentų. G.Surplys neslepia, kad galutinio sprendimo vis dar nėra, tačiau siūlomų objektų netrūksta – tiek privačių, tiek priklausančių valstybei. Tarp pastarųjų – ir mokesčių inspekcijos pastatas Aleksote, ir kelininkų bendrovės I.Kanto gatvėje.

Pasak ministro, akimirka, kai ministerija persikels į Kauną, – visai netrukus, tai puiki galimybė kauniečiams.

– Kada ta diena, kai Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atvers duris Kaune?

– Mes keliamės dviem etapais. Ir šiandien atvažiavau apžiūrėti kai kurių pastatų. 2019 m. sausio pradžioje ketiname įkurti Žemės ūkio ministerijos padalinį Kaune, kuris būtų kaip veidrodinė ministerija – čia dirbtų visi specialistai, kurie palaikytų tuos skyrius, kokius turime ministerijoje Vilniuje. Ir dabar turime ministerijoje Vilniuje kauniečių, kurie važinėja į darbą iš Kauno – tiems žmonėms iš karto bus galimybė dirbti Kaune. Tikrai yra žmonių, kurie šiuo metu dirba kitose ministerijose, bet gyvena Kaune. Jie taip pat domisi galimybe pereiti į tą padalinį. Yra žmonių, kurie dirba valstybiniame sektoriuje Kaune. Jie žiūri kaip į patrauklią galimybę dirbti Kaune nacionalinės valdžios institucijoje – ministerijoje.

2020-ųjų pradžioje jau planuojame visa ministerija persikelti į Kauną.

– Kuris padalinys taps pirmąja kregžde? Ar tai bus departamentas?

– Tas padalinys vadinsis Kauno padaliniu, turės savo vadovą. Planuojame įdarbinti iki 20 žmonių. Pagal Vyriausybės nustatytus viešojo valdymo principus, jau gali būti departamentas, tai maždaug tokio lygio ir bus.

– Viešai pasigirsta kalbų, kad ministerijos darbuotojai neketina keisti savo darbo vietos. Ar tai reiškia, kad visus vilniečius pakeis kauniečiai?

Preliminariai esame apžiūrėję, kad yra kokie trys objektai privačiame sektoriuje, kurie galėtų 2020 m. pradžioje priimti mus.

– Mus įpareigoja darbo teisė – kiekvienas darbuotojas, kuriam iš principo keičiasi darbo aplinkybės, o nauja organizacijos vieta ir yra tas esminis pokytis, turi teisę išeiti iš darbo pasiimdamas išeitinę kompensaciją. Kol kas ministerijos darbuotojai kalba, kad daugelis jų išeis, todėl mes ir kuriame tą veidrodinio principo padalinį Kaune, dėl to aktyviai kalbame apie tai ir skleidžiame žinias, kad ministerija bus Kaune, kad žmonės galėtų planuoti savo perspektyvas ir karjerą. Tęstinumą užtikrinsime, kad nebūtų pertrūkių ministerijos veikloje. O jeigu ateityje susidarys darbuotojų trūkumas, tiesiog tai bus šansas kauniečiams, tiems, kurie studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kitaip sakant, buvusioje Veterinarijos akademijoje, Aleksandro Stulginskio universitete ir kitose aukštosiose mokyklose, kurie dirba kitose valstybės institucijose. Jiems bus galimybė įsidarbinti ministerijoje.

– Ar jau yra aišku, kur įsikursite? Nuoma, naujo pastato statyba?

– Dar nėra iki galo aišku. Aktyviai ieškome. Yra du variantai: arba imame ką nors iš valstybės turimų patalpų ir bendradarbiaujame su valstybės įmone Turto banku, arba nuomojame patalpas iš privataus sektoriaus skelbdami konkursą. Preliminariai esame apžiūrėję, kad yra kokie trys objektai privačiame sektoriuje, kurie galėtų 2020 m. pradžioje priimti mus, ir yra keletas objektų, kurių valstybei nebereikia ir jie yra Turto banko žinioje.

Reikia apžiūrėti ir įvertinti Valstybinės mokesčių inspekcijos patalpas Šančiuose ir maždaug 900 kv. m patalpas I.Kanto gatvėje, kur dabar yra valstybės įmonė "Kelių priežiūra". Svarbu, kad tai būtų Kauno centras arba netoli nuo centro ir kad tai būtų netoli nuo geležinkelio stoties.

Specialistai vertina galimybes, kad ministerija galėtų įsikurti Valstybinės mokesčių inspekcijos patalpose Šančiuose ar I.Kanto gatvėje, kur dabar yra valstybės įmonė "Kelių priežiūra".

– Ar tame pirmajame ministerijos padalinyje Kaune ministras turės savo darbo kabinetą?

– Ne kabinetuose esmė. Tai aš bandau sakyti ir darbuotojams. Bus visiškai nauja ministerija su nauju darbo modeliu, tad žmogui nebus būtina turėti savo kabinetą ir laikyti jame užėmus kėdę nuo 8 iki 17 val. Svarbiausia – padaryti darbus. Visiems darbuotojams jau yra pasakyta, kad jei žmogus susiplanuos savo darbus, kad savaitę turės būti Vilniuje, niekas nevers jo važiuoti į Kauną. Bandysime pereiti prie lankstaus darbo grafiko. Mūsų viena agentūrų – Nacionalinė mokėjimo agentūra – jau dabar vykdo bandomąjį projektą: penkias darbo dienas per mėnesį leidžia darbuotojams dirbti laisvu grafiku. Bandysime tą patį taikyti ministerijoje. Aš kaip ministras, kai turėsiu darbo Kaune, sėdėsiu Kaune, kai bus darbo Vilniuje, būsiu ten. Tai tikrai bus trečiadienį, nes vyksta Vyriausybės posėdžiai, tikrai bus pirmadienį, nes vyksta ministrų pasitarimai, ir tikrai ketvirtadienį, nes Seime yra Vyriausybės valanda. Nebūtinai tai bus visa darbo diena, bet tuo metu tikrai reikės būti Vilniuje. Aišku, kad migruosiu tarp Kauno ir Vilniaus. Jau ir dabar kartą per mėnesį turiu kabinetą Žemės ūkio rūmuose, kur priimu gyventojus, kalbuosi su Žemės ūkio rūmų vadovybe – po truputėlį įkeliu koją. Kai jau visiškai persikelsime, atsiras ir mano kabinetas naujoje ministerijoje.

– Bet į Kauną turbūt neketinate kraustytis?

– Ką gali žinoti. Tiesiog 2020 m., kai persikraustysime į Kauną, rudenį baigsis mano kadencija. Tada palinkėsiu sėkmės dirbti naujam ministrui. Jeigu politinė koalicija nesikeis po naujų Seimo rinkimų, ką gali žinoti – gal ilgesniam laikui įsikursiu Kaune. Tokiu atveju kodėl gi nepagalvojus apie galimybę nuomoti ar įsigyti nekilnojamojo turto.

– Ar jaučiatės ramus jūs ir kiti ministrai po pirmadienį premjero paskelbto sprendimo atleisti iškart tris ministrus – švietimo ir mokslo, aplinkos, kultūros?

– Sukrėtimo buvo. Šaltas dušas, kad mūsų pozicijos iš tikrųjų nėra stiprios. Kaip kalbėjo premjeras, politinė pozicija tokia ir yra, kad ryte atėjęs į darbą, gali sužinoti, jog vakare gali kabinti ant vinies savo kostiuminius batus. Kita vertus, suprantame, kad kuo daugiau ministrų Vyriausybėje jau yra pasikeitę, tuo didesnė kiekvieno likusio ministro vertė, nes priartėjome prie ribos, kai bet kurio ministro pakeitimas gali reikšti Vyriausybės atnaujinimą. Aš to atnaujinimo nebijau. Manau, jeigu reikės, tą pasitikėjimą galėsime pasitikrinti ir jį vėl gauti. Faktas, kad šita Vyriausybė ir tie ministrai, kuriuos nuspręsta atleisti, esame tie, kurie dirbame ne dėl politinių reitingų ir ne dėl atidirbimo ar įsipareigojimų kažkam. Atėjome vykdyti Vyriausybės programos ir bandome tai daryti. Ką aš mėgau sakyti dirbdamas viceministru Vidaus reikalų ministerijoje, sakau ir dabar – kiekviena reforma atrodo labai patraukli, kol nepaliečia asmeniškai. Šita Vyriausybė vykdo reformas, kurios nebuvo darytos 28 metus, arba buvo pradėtos, bet neįsivažiavo, ir natūraliai susiduriame su priešprieša iš tų, kurių reikia paprašyti atlaisvinti pozicijas, atlaisvinti sutartis, prie kurių jie buvo įpratę ir su kuriais buvo susigyvenę. Natūraliai tų atrankų būna. Aišku, politika yra menas, kur tu turi siekti kompromisų. Bet šios Vyriausybės negalima kaltinti neryžtingumu, nedrąsumu.

G.Surplys žada, kad 2020-ųjų pradžioje visa ministerija jau persikels į Kauną.

– Jūsų vadovaujama ministerija taip pat imasi savotiškos reformos – perkraustymo į Kauną. Ar tai neišklibins jūsų kėdės?

– Visko gali būti. Ir kiekvienas, ateidamas į tokią poziciją supranta, kad jo darbas yra labai trapus ir laikinas. Sakyčiau, kad ministerijos perkėlimo į Kauną reforma neesminė. Sukamės su melioracija ir netrukus pateiksime pasiūlymus Vyriausybei, kaip sutvarkyti tą nuo sovietinių laikų nerenovuotą sistemą. Baigiame žemės nuosavybės grąžinimą piliečiams ir esame įsipareigoję iki 2020 m. užbaigti šį procesą. Deramės pagaliau dėl galimybės suvienodinti ES išmokas mūsų žemdirbiams ir siekiame atvesti Lietuvos kaimą į XXI a. Gal norėčiau, kad tos reformos ir pokyčiai vyktų greičiau, bet žemės ūkio sritis yra aiškiai dialogo sritis, nes turime labai daug socialinių partnerių: 130 tūkst. ūkininkų, ūkininkų organizacijų, mokslininkų, verslininkų. Kalbamės, diskutuojame, keičiame savo pradinius modelius, todėl viskas juda šiek tiek lėčiau, nei norėtųsi, bet tikiu, kad mano išvardyti proveržiai bus pasiekti.