PARKO ATSTOVAS Į PRIEKAIŠTUS: SUNKIAI PRAEINAMOS GAMTOS BUVEINĖS – BŪTINOS

Kaunietis, apsilankęs Dubravos pažintiniame take, pasakojo buvęs nusivylęs dėl rastos netvarkos, tačiau specialistai tvirtina, kad rezervatai tam ir skirti, kad būtų neliečiami ir juose augalų bei gyvūnų gyvenimas virtų natūraliai.

"Praeitą gražų šeštadienį nusprendėme apsilankyti pakartotinai Dubravos pažintiniame take, kuriame jau lankėmės prieš ketverius metus, ir tai, ką pamatėme, mus gerokai sukrėtė", – pasakojo į redakciją kreipęsis skaitytojas.

Anot jo, žmonių srautas šiame gamtos kampelyje buvo milžiniškas. Jo manymu, aplinka nusivylė ne tik jis su kompanija, bet ir kiti apsilankiusieji.

"Pamatėme tai, kas beliko iš kažkada buvusio gražaus ir patrauklaus gamtinio pažintinio tako. Nors stendas skelbė, kad čia galima prasieiti dviem maršrutais – mažuoju (400 m ilgio) ir didžiuoju (1200 m ilgio) takais, tačiau iš tikrųjų galima be kliūčių eiti tik mažuoju, nes didysis, panašu, virto medžio atliekų sankaupomis", – vaizdą piešė vyras ir atsiuntė nuotraukų, kuriose – išvirtę, nulūžę medžiai, dūlantys tiesiog ant tako ir aplink jį. 

"Kas atsitiko, kad tokį gražų taką ėmė ir apleido tie, kurie yra įsipareigoję jį tinkamai prižiūrėti taip, kad jis gebėtų bet kada džiuginti čia atvykstančius? Nejaugi šiam puikiam takui lemta numirti ir virsti tik nepraeinama gamtos kertine buveine?" – klausė skaitytojas.

Kauno marių regioninio parko, kuris Dubravos rezervatinė apyrube rūpinasi kartu su Dubravos miškų urėdija, vyriausiasis specialistas Evaldas Makrickas portalui kauno.diena.lt teigė, kad šiuo atveju, žmogus turi prisitaikyti prie gamtos.

Kas atsitiko, kad tokį gražų taką ėmė ir apleido tie, kurie yra įsipareigoję jį tinkamai prižiūrėti taip, kad jis gebėtų bet kada džiuginti čia atvykstančius?

"Tai yra saugoma teritorija Kauno rajone, rezervatas. Rezervatuose draudžiama bet kokia žmogaus veikla", – teigė E. Makrickas. Dubravos rezervatinė apyrubė įsteigta siekiant išsaugoti retas miško augavietes, našius spygliuočių medynus ir kitas vertingas augalų bendrijas.

Taip šioje vietoje auga beveik penkis dešimtmečius žmogaus neliečiamas miškas. "Per tuos metus kaupėsi sausuoliai, vėjalaužos, vėjovartos. Rezervato virtėliai ir sausuoliai medžiai sudaro neatsiejamą ekosistemos dalį, ypač reikalingą naudingųjų mišo vabzdžių vystymuisi ir miško bendrijų biologinei įvairovei palaikyti", – rašoma urėdijos tinklapyje.

E. Makrickas pridūrė, kad nuvirtę medžiai reikalingi retiems grybams, vabalams, paukščiams. "Tokios vietos labai įdomios moksliniu pagrindu, nes galima stebėti kaip viskas vyksta natūraliomis sąlygomis. Šioje apyrubėje yra keli eksperimentiniai medžiai. Jie nuolat stebimi", – pasakojo kraštotvarkininkas-reindžeris.

"Bet kokia ūkinė veikla ar gamtinių išteklių panaudojimas, Dubravos rezervatinės apyrubės teritorijoje yra draudžiamas, tad kelionė po šį mišką yra tikras, laukinės gamtos grožio prisotintas nuotykis. Apsilankę čia, garantuotai išgyvensite daug naujų potyrių, patirsite daug įspūdžių, o svarbiausia, kad turėsite galimybę artimiau susipažinti su savitu gamtos pasauliu", – pristato miškininkai. Būtent todėl 2005 m. per rezervatą įrengtas pažintinis takas.