POLICIJOS REFORMA: NE VIEN JUODOS SPALVOS

„Nėra tik juoda arba tik balta“, – taip policijos reformą praėjus nepilnam pusmečiui po paskelbtos pabaigos vertina Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algimantas Laukaitis.

Teigiami pokyčiai

Paskutiniai komisariatai buvo sujungti praėjusių metų vasaros pabaigoje, kas ir laikyta policijos reformos pabaigtuvėmis. „Aš esu nuosaikesnis policijos reformos klausimu. Nesu nusistatęs kategoriškai. Reforma buvo sutikta labai priešiškai. Praktiškai 90 proc. pareigūnų buvo prieš ją. Nematau visko tik juodomis spalvomis. Aišku, man tai pat nepatinka, kai matau komisariatą su spyna ant durų, bet yra ir teigiama reformos pusė“, – mintimis praėjus beveik pusmečiui po reformos pabaigos dalinosi A.Laukaitis.

Vienu pagrindinių dalykų A.Laukaitis išskiria šalies žmonių saugumą. Buvęs pareigūnas neabejoja, kad dėl policijos vykdomos reformos šalies žmonių saugumas nesumažėjo. Pirmininkas išskyrė ir konkrečiai pareigūnus palietusią gerovę.

„Pakilo atlyginimai pareigūnams ir pagerėjo aprūpinimas. Turiu omenyje transportą, greičio matuoklius, policininkai aprūpinti elektrošokais, liemenėmis, ežiais ir kitomis priemonėmis. Visa tai yra kiekvienoje mašinoje, o anksčiau buvo kas penktoje“, – reformos pliusus mini A.Laukaitis.

Policijos departamentas skelbė, kad pertvarka leido sutaupyti ir didinti algas pareigūnams. Nuo 2017 metų liepos pirminės grandies policininkai gauna mažiausiai po 700 eurų, o vidurinės grandies pareigūnai – ne mažiau 850 eurų „į rankas“. Policija siekia, kad 2020 metais mažiausias pareigūnų darbo užmokestis siektų tūkstantį eurų.

Lietuvis yra kantrus žmogus – jam mokėk pinigus ir jis dirbs. Nieko nepadarysi – arba mažiau darbo ir mažesnis atlyginimai, arba daugiau darbo ir didesni atlyginimai.

Nespėjo įvertinti

Teigiama, kad po reformos išaugo gatvėse dirbančių pareigūnų skaičius. 2016 metų pradžioje Lietuvoje vienu metu į įvykius vidutiniškai galėjo reaguoti apie 200 ekipažų, o palaipsniui pereinant prie naujo veiklos modelio 2017-ais vienu metu reaguojančių ekipažų buvo daugiau nei 300.

Reformos siekiamybė kuo daugiau pareigūnų matyti gatvėse, kai kuriems tapo rimtu iššūkiu. „Įsivaizduokite, pareigūnas 20 metų dirbo kriminalistu, o jam pareiškė, kad nuo šiol jis eis patruliuoti. Jam šokas“, – reformos paliestųjų įspūdžiais dalinosi A.Laukaitis.

Pirmininkas svarsto, kad gal būt reforma galėjo turėti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį. Galbūt pareigūnams būtų buvę lengviau turint daugiau laiko žmonėms suprasti, įvertinti, kai kuriems susitaikyti su didėsiančiu krūviu. „Reformas žmonėms reikia priimti ir ne taip staigiai daryti. Jei vykdant reformą būtų sumažėję ir popierinio darbo, kuris, deja, neišvengiamas, tai kritikos būtų žymiai mažiau“, – dėstė A.Laukaitis.

Pareigūnų atstovas rėmėsi pavyzdžiu: bylą teismui atiduoti reikia ne elektroninę, o popierinę. Ją reikia ne tik surašyti, o surinkti visus duomenis prie bylos. Užtrunka. Tai rodo, kad darbo krūvis nesumažėjo. Skaičiuojama, kad nuo reformos pradžioje sistemoje dirbusių 14 tūkst. pareigūnų sumažėjo iki maždaug 8 tūkst.

„Tai reiškia, kad krūvis padidėjo, bet už tai gauna didesnį atlyginimą. Lietuvis yra kantrus žmogus – jam mokėk pinigus ir jis dirbs. Nieko nepadarysi – arba mažiau darbo ir mažesnis atlyginimai, arba daugiau darbo ir didesni atlyginimai“, – nelengvą, bet skalsesnę pareigūnų duoną svėrė A.Laukaitis.

Daugiau pamokų

Nuo policijos reformos pradžios atsisakyta 70 pastatų visoje Lietuvoje. Policijos vadovybė teigia mokanti pareigūnus vykdyti naujas užduotis, geriau juos aprūpinanti reikalinga įranga. A.Laukaitis priminė neseniai nagrinėtą darbo ginčą, kuriame ir dėliojosi geras pareigūnų aprūpinimas ir mokėjimo stoka.

Pasak A.Laukaičio, patrulis, paėmęs greičio matuoklį, tikrino pravažiuojančių mašinų greitį. Visos viršijo leistiną greitį, tačiau patrulis jų nestabdė. Vadovybei užkliuvo patrulio elgesys nestabdyti mašinų. Patrulis argumentavo, kad dar tik mokosi šio darbo. Ginčą darbo komisija išsprendė patrulio naudai. Nutarta, kad pareigūnas turi būti apmokytas dirbti su greičio matuokliu ir tik tada išleidžiamas dirbti. A.Laukaitis atkreipė dėmesį, kad pylos gavo ir patrulis – pareigūnas privalo galvoti ką daro ir ar gali tai daryti.

Pasak pirmininko, dabar pareigūnai išskirstyti grupėmis ir visa grupė imasi vieno ir to paties darbo. Kai komanda gerai susižaidusi, kai vienas tyrėjas turi 5-6 žmonių grupę ir jie bendrai dirba tą darbą, tai jiems lengviau. Tačiau, kai liga ar mokslas ar dar kiti rūpesčiai dirbančiuosius grupėje sumažina, štai tada ir kyla sunkumų.

„Pareigūnų skaičius sistemoje išlieka diskutuotinas klausimas. Atlyginimus pareigūnams būtinai reikėjo pakelti, tačiau mažinant žmonių skaičių lazda gal perlenkta. Iš esmės viskas neblogai, bet reikėjo lėčiau ir rimčiau apmokyti pareigūnus“, – svarstė A.Laukaitis.