PRIEŠ APSILEIDUSIUS KAIMYNUS – BEJĖGIAI

Jeigu jau kartą nusipirkai sklypą sodų bendrijoje, tai patekai į komuną, kurios netvarką arba tvarką gali kritikuoti, tačiau pakeisti gali tik keisdamas įstatymus.

Kaimynų nepasirinksi – kaip vyro, žmonos ar pomidorų parduotuvėje. Jeigu jau kartą nusipirkai sklypą sodų bendrijoje, tai patekai į komuną, kurios netvarką arba tvarką gali kritikuoti, tačiau pakeisti gali tik keisdamas įstatymus.

Atsibodo šiukšlynas

Į "Kauno dienos" redakciją paskambinusi kaunietė Danguolė klausė, kaip sudrausminti apsileidusį sodo kaimyną ir priversti jį nušienauti šabakštynu virstantį sklypą sodų bendrijoje?
Pasirodo, savo sklypą puoselėjančios moters kaimynai ne tik nesitvarko, bet ir neketina tvarkytis.

Apsileidusius sodininkus įspėjo ir sodų bendrijos pirmininkė, tačiau nieko nepešė. "Aš jau senas ir ligotas. Nebepajėgiu tvarkyti, o parduoti sklypo nenori žmona", – tokį kaimyno atsakymą persakė Danguolė.

Moteris guodėsi, kad vėjas piktžolių sėklas neša į jos sklypą, todėl tvarkant aplinką daugėja papildomų darbų. Galų gale šabakštyno vaizdas už tvoros ir tiesiog nervina.

Nuosavybė neliečiama

Apleistų sklypų esama kiekvienoje sodų bendrijoje. Kai kurie jų metų metus stovi apžėlę, piktžolėti, virtę neįžengiamomis džiunglėmis. Dažname dar būna ir pradėtas, tačiau nebaigtas statinys, kuris irgi pamažėle apauga krūmais.

Sodų bendrijų pirmininkams ir tvarkingų sodų savininkams tai – tikras galvos skausmas. Į apleistus sklypus metamos šiukšlės, seni rakandai, o nekilnojamojo turto rinkoje tokia kaimynystė menkina tvarkingo sklypo vertę.

"Mes šią problemą mėginame judinti, bet esame bejėgiai. Sodo sklypas – privati nuosavybė, o privačią nuosavybę ne taip paprasta kontroliuoti", – situaciją aiškino Kauno susivienijimo "Sodai" pirmininkas Romualdas Šeštakauskas.

Simbolinės baudos

Yra teritorijų tvarkymo inspekcija, kuri jau pradėjo savo veiklą ir baudžia apsileidusius žemės savininkus. Vis dėlto dažniau jos dėmesys krypsta į šalikelėse esančius sklypus. Apsileidusių sodų bendrijų savininkų inspektorių rankos dar nepasiekia.

"Nacionalinė žemės tarnyba nors ir retai, tačiau gauną skundų iš sodų bendrijų dėl apleistų žemių. Praėjusiais metais buvo gautas bendrijos "Aitvaras", o šiemet – "Strėvos" kreipimasis", – teigė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo pavaduotoja Liucija Balnytė.

Pasak specialistės, už sklypų nepriežiūrą pernai buvo baudžiama iškart. Šiemet pirmiausia pažeidėjas įspėjamas, duodama laiko jam susitvarkyti. Jei to nepadaro – tik tada skiriama bauda. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą bauda gali siekti nuo 250 iki 500 litų, tačiau jei asmuo pažeidimą padarė pirmą kartą, jis turi galimybę susimokėti pusę minimalios nuobaudos –  t. y. 125 litus.

Įstatymai arba laikas

L.Balnytė tikino, kad net ir nubausti ar perspėti žmogų būna sunku. Dažnai sklypų neprižiūri išvykę gyventi į užsienį žmonės. Senyvo amžiaus žmonės skundžiasi amžiumi, sveikata. Dažnai registruoti pranešimai nepasiekia adresato, laiškai grįžta į tarnybą.

Sodų susivienijimo pirmininkas R.Šeštakauskas siūlo išeitį: "Galima būtų pasiekti, kad apsileidusį sklypą tvarkytų sodų bendrija, o savininkas susimokėtų už priežiūrą." Bet, esant dabartiniams įstatymas, tai sudėtinga padaryti.

Parengus naują tvarką, kelias į tvarką nebūtų toks ilgas, o apleistų sklypų vaizdas nebadytų akių. "Aplinkos ministerijoje yra sudaryta darbo grupė. Tikiuosi, kad pasiūlymai, kaip keisti įstatymus, nenuguls kurio nors valdininko stalčiuose", – vylėsi R.Šeštakauskas.

Yra ir kitas variantas – kad padėtis pasikeis savaime. R.Šeštakausko pastebėjimu, arti Kauno esančiose sodų bendrijose apleistų sklypų praktiškai nėra, nes arti miesto žemė labiau vertinama. Pirmininkas neabejoja, kad laikui bėgant ir toliau nuo Kauno esančiose sodų bendrijose žemės vertė kils ir apleistų sklypų mažės.