Šančiuose – išskirtinis istorijos dvelksmas | Diena.lt

ŠANČIUOSE – IŠSKIRTINIS ISTORIJOS DVELKSMAS

Precedento neturintis projektas – ištiso buvusių kareivinių kvartalo rekonstrukcija ir pritaikymas šiuolaikinėms gyventojų reikmėms – baigiamas įgyvendinti. Ketvirtadienį atidarytas dar vienas šio kvartalo objektas – "Rimi" prekybos centras su įkomponuotu autentišku istoriniu pastatu.

Praturtino miestą ir valstybę

"Projektas unikalus – Lietuvoje dar niekas nebandė paveldo atgaivinti taip kompleksiškai. Miestui ir valstybei sukurta didelė pridėtinė vertė", – tvirtino Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus, kalbėdamas apie A.Juozapavičiaus prospekto pradžioje ilgus metus stūksojusių buvusių kareivinių pastatų gelbėjimo planą.

Šie pastatai buvo pastatyti 1886–1896 m. carinės kariuomenės reikmėms ir yra didingos Kauno tvirtovės dalis. Prieš kelerius metus kvartalas pradėtas rekonstruoti ir žadinti naujam gyvenimui.

Šiame kvartale duris jau atvėrė moderni pradinė mokykla, šiuolaikiški butų pastatai, o ketvirtadienį atidarytas ir prekybos centras su išskirtiniu istoriniu interjeru. Beliko rekonstruoti tris būsimus biurų pastatus. Suplanuotas ir vaikų darželio pastatas.

"Kiekvienas investuotojas norėtų išleisti mažiau. Šiuo atveju investuota į kokybę ir į istorijos išsaugojimą, kvartalo nuotaikos išlaikymą. Tai didžiulės papildomos lėšos. Tad Šančiai daug laimėjo su šiuo projektu. Jie išlošė ir restauravus A.Juozapavičiaus prospektą, pastačius naują tiltą. Visi atsitokėjo ir suprato, kad Šančiai – jau nebe Dievo užmirštas rajonas, į kurį visi bijodavo važiuoti, o labai smagus ir patogus rajonas. Šalia – miesto centras, šalia ir upė", – kalbėjo A.Juozapavičiaus prospekto kvartalo rekonstrukcijos projektą rengusio architektų biuro "G. Natkevičius ir partneriai" vadovas architektas Gintautas Natkevičius.

S. Stoškus teigė, kad kultūros paveldo specialistai kategoriškai buvo prieš šių kultūros paveldo pastatų griovimą, bet tokių užuominų ar prašymų iš kvartalą įsigijusių verslininkų nesulaukė.

"Net mintis nešovė į galvą, kad senuosius pastatus reikėtų griauti. Jų įkomponavimas į naujus pastatus kaip tik ir yra visas mūsų darbo įdomumas. Matome, kaip žmonės reaguoja į kitus panašius projektus", – pastebėjo G. Natkevičius.

Anot jo, žmonės labai vertina galimybę prisiliesti prie istorijos.

Įdomus pojūtis

"Rimi" įvaizdžio dalimi tapusios raudonos spalvos išorinės sienos A.Juozapavičiaus prospekte slepia istoriją, kurios dalis atsiveria užėjus į vidų ir pažvelgus ne tik į sienas, bet ir į grindis.

Į šį "Rimi" pastatą įkomponuotas buvęs karininkų viešbutis. Šalyje nebelikus caro kariaunos, tarpukariu jis tarnavo Lietuvos kariuomenei. Sovietmečiu pastato paskirtis irgi, regis, nepasikeitė. "Pagal tam tikrus požymius, kuriuos rekonstruodami aptikome, manome, kad ir sovietmečiu pastatas naudotas kaip gyvenamasis", – pasakojo G. Natkevičius.

Anot jo, karininkų namas iki šių dienų išliko gana geros būklės. Gal todėl, kad jame ir sovietmečiu gyveno karininkai, o ne kareiviai? Pastatas tuomet visą laiką buvo šildomas.

"Smagu, kad jį pasiryžta įtraukti į prekybos centro tūrį. Į prekybos centrus žmonės tradiciškai ateina apsipirkti ir nelabai žiūri į grožį. Bet vis tiek smagu, kai įprastoje reklamų aplinkoje, tarp kainų, pardavimo akcijų, matai istorinio autentiško mūro sienas, langus. Ryšys su istorija erdvę suminkština, tad faktas, kad žmogus jaučiasi geriau", – įsitikinęs G. Natkevičius.

Prekybos salėje visuomet daug skirtingų elementų – prekės, kainos ir pan. "Tad prekybos salėje esantis istorinių raudono molio plytų fonas atrodo labai smagiai. Truputį jautiesi lyg gatvėje", – kalbėjo architektas.

Išsaugoti autentiški rūsiai

Istorinio pastato, kuris dabar įkomponuotas į "Rimi", pamatai ir sienos buvo gerai išsilaikę, tad plytų mūro sienas beliko nuvalyti su smėliu ir vandeniu bei impregnuoti. Buvo atstatytos apirusios sienų dalys, pakeistos suskilusios plytos.

"Laiptinėje ir įėjimo vietoje išlikę labai gražūs tinkuoti skliautai. Jie yra absoliučiai autentiški. Palikome ir tualetų skliautukus", – sakė architektas.

Buvo pragriauta dalis langų – po kai kuriais išardytos iki žemės sienos, kad būtų galima padaryti praėjimus. Išardyta ir šiek tiek pertvarų. Tačiau visa kita išsaugota, tad apsilankius naujajame prekybos centre jaučiasi ir matosi visa buvusio karininkų namo struktūra. Galima net ir pačiupinėti.

Lankytojai gali grožėtis ne tik istorinėmis mūro sienomis, bet ir išlikusiais rūsiais. Jie kadaise naudoti kaip daržovių sandėliai. Dabar abu pakliuvo tiesiai po prekybos sale.

"Iš pradžių tai atrodė nelabai paranku, bet vis tiek pabandėme išsaugoti ir padaryti taip, kad būtų matomi lankytojams. Vieno rūsio autentiški fragmentai matomi žvelgiant pro stiklines grindis. Kitą rūsį irgi uždengėme storu stiklu. Jį žmonės gal mažiau matys, nes šis atsiduria tarp prekystalių", – atkreipė dėmesį G. Natkevičius.

Netradicinis ir naujosios "Rimi" fasadas. Jis yra iš raudono stiklo ir tarsi atkartoja raudonų istorinių plytų spalvą.

Prie "Rimi" pastato projektavimo iš viso prisidėjo apie dešimt architektų. Be šio projekto architektūrinės dalies vadovo G. Natkevičiaus, daugiausia darbo įdėjo architektai Eglė Savodnikaitė ir Adomas Rimšelis.

Džiugina investuotojų požiūris

"Kalbant apie naująją "Rimi", ši vieta – tinkama parduotuvei, bet čia buvęs senasis pastatas – ne toks, kokiame būtų buvę galima įrengti prekybos centrą", – pasakojo S.Stoškus. Tad sprendimą išsaugoti šį senąjį pastatą jį įkomponuojant į naują daug didesnį visuomenės reikmėms pritaikytą ir visiems gyventojams prieinamą pastatą jis labai sveikino.

Istorinio pastato plotas – apie 400 kv. m per abu jo aukštus. Naujosios "Rimi" plotas – aštuonis kartus didesnis – 3,2 tūkst. kv. m.

"Vienas dalykas pastatyti visiškai naują pastatą, o visai kitas – imtis tokio projekto. Bet investuotojai projektui kurti ir jam įgyvendinti subūrė stiprią profesionalų komandą, išsiskiriančią kultūringu požiūriu, tad bėdų, žvelgiant iš kultūros paveldo išsaugojimo pusės, nebuvo ir priekaištų neturime", – sakė S. Stoškus.

Anot jo, investuotojai bei jų pasirinkta komanda kultūringai elgėsi ne tik su kultūros paveldo objektais, bet ir su aplinkiniais gyventojais.

S. Stoškus pastebėjo, kad labai geras kvartalo suplanavimas. Lieka daug erdvės. "Investuotojai pasistengė, kad išliktų istorinė aikštė. Ją bus galima puikiai išnaudoti visuomenės reikmėms", – komentavo skyriaus vadovas.

Laimi visi

"Rimi" A.Juozapavičiaus prospekte projekto vystytojo – įmonių grupės "GB group" vadovas Giedrius Barysas teigė, kad išsaugoti istoriniai pastatai yra vienas ne tik miesto, bet ir atsakingo verslo prioritetų.

"Šis projektas – vienas iš pavyzdžių, kad bendradarbiaujant verslui ir kultūros paveldo apsaugos specialistams laimi visi: ir gyventojai, ir rajonas, ir miestas, ir pats verslas", – kalbėjo G. Barysas.

"Džiaugiamės, kad galime prisidėti prie tokių projektų ir dalyvauti kokybiškuose miesto pokyčiuose. Tikime, kad naujoji parduotuvė padės šio ir aplinkinių mikrorajonų gyventojams palengvinti jų kasdienį apsipirkimą", – sakė "Rimi Lietuva" generalinis direktorius Peras Dahlas.

"Norime, kad miestai būtų kuo gražesni ir labai džiaugiamės, kai atsiranda galimybė ir mums prisidėti prie to grožio, išskirtinumo kūrimo", – pridūrė P. Dahlas.

Projekto generalinis rangovas – UAB "Baltijos pašvaistė", projekto vykdytojas – UAB "Panemunės PC".

GALERIJA

  • Šančiuose – išskirtinis istorijos dvelksmas
  • Šančiuose – išskirtinis istorijos dvelksmas
  • Šančiuose – išskirtinis istorijos dvelksmas
  • Šančiuose – išskirtinis istorijos dvelksmas
  • Integruota: raudonų plytų istorinį pastatą galima apžvelgti iš visų pusių, pasakojo vieni iš projektą kūrusių architektų E. Savodnikaitė ir G. Natkevičius.
Elijaus Kniežausko nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (10)

.....

Gal klystu,bet ar prie straipsnio nereikia nurodyti užsakymo numerio?

NA NA

noriu dar pridėti ,kad šioje parduotuvėje bandau įsidarbinti ,kurį laiką ir įsitikinti ,ar iš tikrųjų yra taip blogai "Rimi "švediškame prekybos tinkle dirbti ,nes girdėjau ,kad siūlo dešimt darbų ,bet moka tik vieną atlyginimą :pvz ;pardavėja privalo aptarnauti keletą uždarų prekybos sekcijų ,tai yra eiti į kitus skyrius ir prekiauti ,prisiimti prekes ,jas surūšiuoti ,sudėti įgaliojimus , sutvarkyti vitrinas,,dirbti salėje ,krauti prekes ,sekti įgaliojimus ,ir tt ir viskas už minimalų atlyginimą ,,,sėkmės ,nėra blogo ,kas ne išeitu į gerą ,,,,,

NA NA

kiek man žinoma ,senojo pastato turėjo nelikti , nes jo nebuvo pirmuosiuose projektuose ,bet visuomenė pakėlė vajų ir statybos kurį laiką pakibo , nes net nebuvo projekto , kaip įkomponuoti šį seną ,pastatą , tai buvo vasara ,.,,,,,tai tokia istorija šio pastato ,kuri baigėsi laimingai , išliko dar vienas carinių kareivinių komplekso pastatas ,: tas pastatas dabar tarnauja ,______pirmame aukšte yra sandeliukai ir vyno salelė ,kambariai su elektros ir visa technika ,kuri reikalinga pastato aptarnavimui ,antras aukštas yra darbuotojų rūbinės ir administracijos kabinetai , bei valgyklėlė .reikšminga tai kad galima pamatyti ,kiek dar ilgai galėjo stovėti šis kareivinių kompleksas ir tarnauti naujo šimtmečio žmonėms ,jei ne tyčinis ar ne tyčinis apsileidimas ir šio komplekso niokojimas , akivaizdžiai tai rodo buvusios kareivinės ,kurios buvo paliktos su užuolaidom o dabar griūva,,,,
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS