Šauliai į Žalgirio mūšio vietą sugrįžta kasmet | Diena.lt

ŠAULIAI Į ŽALGIRIO MŪŠIO VIETĄ SUGRĮŽTA KASMET

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariai sklandžiai sugrįžo iš Griunvaldo, kur aplankė Žalgirio mūšio vietą. LŠS nariai šypsojosi, kur kas sudėtingesnė buvo pirmoji išvyka 1990 m. liepą.

Kaip gimė ši tradicija? Nežinomybe, baime ir kitomis patirtimis iš pirmosios išvykos su "Kauno diena" pasidalijo ats. ppt. Vytautas Žymančius bei LŠS atkūrėjai Stasys Ignatavičius ir Liutauras Trumpulis.

Pirmoji išvyka

1990 m. birželį iš Sąjūdžio tarybos istoriko Jurgio Okso sužinoję, kad bus švenčiamos 590-osios Žalgirio mūšio metinės, LŠS nariai nusprendė, kad turėtų ten dalyvauti ir Lietuvos atstovai.

Lietuvos nepriklausomybė atkurta buvo dar visai nesenai, 1990 m. kovo 11 d., o LŠS  tų pačių metų kovo 23 d. "Tada buvo įtemptas metas, valstybės dar kaip ir nėra, tarptautinių ryšių irgi dar nebuvo, o tuometinė Sovietų Sąjunga, kaip Arvydas Anušauskas savo knygoje "KGB visiškai slaptai" rašė, buvo nusitaikiusi į LŠS. Pirmas buvo krašto apsaugos departamentas, tada Valstybės saugumo departamentas ir tada LŠS. Iš Maskvos buvo direktyva sunaikinti šias organizacijas", – pasakojo S.Ignatavičius.

"Susisiekėme su tuomečiu užsienio reikalų ministru Valdemaru Katkumi ir pranešėme, kad norime dalyvauti tose iškilmėse. Mums leido vykti. Kitas etapas buvo pasienis. Pats Audrius Butkevičius, (tuometis krašto apsaugos departamento generalinis direktorius) sakė, kad mus praveš pro sieną. Prie jos stovėjo sovietų pasienio kariuomenė ir mūsų mažas vagonėlis su Lietuvos pasieniečiais. Gal trys ar keturi, neginkluoti, pasipriešinti negalėję mūsiškiai. Bet mus praleido, kitoje sienos pusėje mus pasitiko Lenkijos pasieniečiai, sėdome į autobusą ir pirmyn į Žalgirį", – prisiminimais dalijosi pašnekovas.

Pagarba Lietuvai

Pirma kelionė į užsienį, kur dėmesys buvo nukreiptas į ką tik išsilaisvinusios valstybės delegaciją. Šauliai, prisiminę šią patirtį, pasidavė emocijoms. Ašaros ir džiaugsmas nušvietė jų veidus pasakojant apie pirmosios išvykos akcentus.

Atvykęs į Žalgirio mūšio lauką, supranti, kad stovi ant žemės, kur žuvo tavo protėviai.

"Rytas. Stovime rikiuotėje, vėliava rankose, merginos nupynė ąžuolo vainiką. Nusileido sraigtasparnis ir išlipo Vytautas Landsbergis su Lenkijos prezidentu Lechu Wałęsa. Pamatę mus, jie priėjo, dėkojo, kad atvykome. Mes buvome pagerbti, kad Lietuva, po tiek metų priespaudos, okupacijos, atvyko kaip organizacija dalyvauti tose iškilmėse", – pasakojo S.Ignatavičius.

"Atvykęs į Žalgirio mūšio lauką, supranti, kad stovi ant žemės, kur žuvo tavo protėviai. Ir mums ten stovint, nuskambėjo pranešimas, kad atvyksta Lietuvos karinė delegacija. Lietuvos. Nors mūsų ten buvo vos šeši, mus pasitiko Lenkijos kariuomenės garbės kuopa ir jie atidavė pagarbą mūsų vėliavai bei mūsų rikiuotei. Ta pagarba buvo visai mūsų valstybei skirta, juk mes buvome laisvi. Ėjome iš paskos garbės kuopos, su ąžuolo vainiku, ir galvojame, kad pastatys mus kur nors kampe, o čia, mus atvedė prie pat paminklo, šalia garbės kuopos. Jausmas buvo neįtikėtinas. Olštyno arkivyskupas, sužinojęs, kad mes atvykome, pakvietė į svečius pietų. Tai nedidelei grupelei mūsų delegacijos", – prisiminimais dalijosi L.Trumpulis.

"Grįžtant aplankėme Majenburgo pilį, tai mūsų choristai ir visi kiti užtraukė "Ant kalno mūrai" ir "Milžinų kapai" magistro menėje, tas aidas, tas skambesys... Subėgo turistai, sužiuro, kas ten vyksta, o ten mes su savo vėliava stovime", – prisiminė Vyčio Kryžiaus kavalierius S.Ignatavičius.

Garbės savanoris, kariuomenėje tarnavęs septyniolika metų, šiuo metu vadovaujantis Kauno rinktinės jauniesiems šauliams, kapitonas V.Žymančius įsitikinęs, kad ir dabartiniam jaunimui būtina diegti patriotizmą.

"Sąmoningumas ir užsispyrimas vedė mus į nepriklausomybę, į laisvę. Mes esame pripažinti pasaulio, mes minimi didžiuosiuose pasaulio laikraščiuose, apie mus žino didieji pasaulio vadovai. Šauliai ypač daug dėmesio skiria jaunimui, kad nuo pat vaikystės būtų įdiegtas tas patriotizmas, tos gijos su istorija, nes būtent jie bus mūsų valstybės atstovai, kūrėjai, piliečiai. Tai labai svarbu. Pilietiškumas, patriotiškumas ir savanoriškumas – pagrindiniai Šaulių principai", – teigė jis.

LŠS archyvo nuotr.

Naujas epizodas

Lenkijoje liepos 15 d. švenčiama Kariuomenės šlovės diena. Tada ten suvažiuoja dešimtys tūkstančių žmonių iš visos Europos. Tuo pat metu vyksta ir Žalgirio mūšio minėjimas.

"Mes organizuojame tas išvykas kasmet, vežamės ir jaunuosius šauliukus. Šiais metais važiavo Kauno, Tauragės rinktinės, taip pat vilniečiai, dauguma iš Šalčininkų rajono. Siekiame, kad ir jie labiau įsitrauktų į mūsų šaulių veiklą. Važiavome į Beržininkus, kur yra memorialas kariams, žuvusiems nepriklausomybės kovose. Pagerbėme Lietuvos ir Lenkijos žuvusius karius. Tą patį padarėme ir Seinuose, o vakare jau atvykome į Griunvaldą. Įsirengėme stovyklą, vėliau vyko vakaronė Vytauto Didžiojo stovykloje", – apie kelionę pasakojo S.Ignatavičius.

"Ten įkuriamas viduramžių miestelis, kalviai su priekalais, audėjai audžia juostas, puodus žiedžia. Taip pat vyksta riterių turnyrai, su kirviais, kalavijais, šaudymai. Atrodo, kad patenki į XIV–XV a. laikus. Sukuriama tokia atmosfera. Įdomus dalykas, kad šiame renginyje dalyvauja ir didžiojo kryžiuočių ordino magistras, kuris reziduoja Vienoje. Jis stovi su savo apsiaustu, stebi. Tai suteikia tų laikų emocijų", – įspūdžiais dalijosi L.Trumpulis.

"Istoriškai žinome, kad Žalgirio mūšis vyko 14 valandų, o inscenizacija trunka vos tris. Kiekvienais metais vyksta vis kito epizodo atkūrimas. Šiais metais buvo atkurta, kaip Lietuvos kariuomenė grįžta į mūšį. Kai Lietuva atsitraukė, paskui surengė pasalą ir smogė kryžiuočiams į sparną. Tai įdomu ir įtraukia, nes pamatai vieną epizodą ir smalsu išvysti, kas įvyks kitais metais. Todėl ir važiuojame. Jauniesiems šauliams tai įdomi istorinė pamoka", – pastebėjo S.Ignatavičius.

Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir Lietuvos kariai, istorijos klubo nariai. Vytautą Didįjį vaidina majoras Donatas Mazurkevičius, Karininkų ramovės viršininkas.

Šiais metais parado nebuvo, bet LŠS atstovai dalyvavo rikiuotėje. Po kunigaikščio Jogailos brigados stovėjo šauliai su savo vėliava.

"Mes su jaunaisiais šauliais žygiavome per tikrąjį mūšio lauką, kur stovėjo ir kovėsi Lietuvos kariuomenė. Ėjome per Jogailos ir Vytauto vadavietes, taip pat aplankėme magistro žūties vietą bei paminklą. Mūsų jauniesiems atstovams šios ekskursijos labai patinka, jie domisi", – apsilankymo Griunvalde detales atskleidė L.Trumpulis.

"Ši istorinio įvykio rekonstrukcija reikalinga mūsų visuomenei. Ji parodo karo baisumą, kai turi žmogus prieš žmogų eiti su kardu ar ginklu. O kas tas eilinis žmogelis? Jie juk net nepažįsta vienas kito, o vis vien eina, kovoja. Įsivaizduokite – iš Žalgirio mūšio į Lietuvą grįžo tik kas antras karys. Istorijos mokytis reikia, kad tai nepasikartotų", – įsitikinęs L.Trumpulis.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

...

O kodėl dabar tie priešai laisvai mūsų žeme vaikšto?..

Alis Petkus...

lietuviams Žalgiris, lenkams - Griunvaldas... griunvaldas vokiškai reiškia žalias miškas... tai kieno teritorijoj įvyko tas mūšis?... amžina šlovė mūsų didvyriams, žuvusiems kovose su mūsų priešais...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS