ŠEIMA VAIKŲ DARŽELĮ IŠKEITĖ Į SUNKVEŽIMIUS

Kauniečių Gretos ir Ramūno Stankų šeima nusprendė, kad vaikui darželio lankyti neapsimoka. Vietoj to vaikas keliauja su tėvais ir žaidžia krovininiuose automobiliuose. Šeima įsitikinusi – pokyčiai tikrai išėjo į naudą.

Suvedė kaimynystė

Jauna kauniečių šeima sutiko pasidalyti savo patirtimi bei kasdienybe ir atvėrė namų duris "Kauno dienos" žurnalistams. Namuose pasitiko visi Stankų šeimos nariai – tėvai Greta ir Ramūnas, jų penkerių metų dukra Armita ir jorkšyrų veislės šuniukas Gučis.

Pokalbį prie arbatos puodelio pradėjome nuo klausimo, kaip pora  susipažino. Greta pradėjo juoktis ir tikino, kad pažintis paprasta, bet įdomi.

"Jis gyveno kitoje laiptinėje ir paskui nusipirko butą čia, tapome kaimynais. Aš gyvenau antrame aukšte, o dabar – ketvirtame. Netoli išėjau", – su šypsena prisiminė G.Stankuvienė.

"Jis gyveno kitoje laiptinėje ir paskui nusipirko butą čia, tapome kaimynais. Aš gyvenau antrame aukšte, o dabar – ketvirtame. Netoli išėjau", – su šypsena prisiminė G.Stankuvienė.

Ji tikino, kad pažįstamų būrys buvo tas pats. Netgi vyro giminaičiai buvo jos geriausi draugai nuo pat vaikystės. Ramūnas pritarė, kad jau seniai pažinojo Gretą ir likimas suvedė būti kartu.

Jie pasakojo, kad kai pradėjo draugauti, kelerius metus važinėjo dirbti į Daniją. Čia draugystė dar labiau sutvirtėjo ir Ramūnas pasipiršo. Praėjo maždaug metai ir pora sumainė aukso žiedus, netrukus gimė ir mažoji Armita.

Vestuvės vyko ir santuokų rūmuose, ir bažnyčioje. Paklausus, kodėl reikėjo ir bažnytinės santuokos, sutuoktiniai nedvejodami atsakė, kad tai suteikia saugumo jausmą. Be to, ir jų tėvai taip tuokėsi, tad nebuvo minčių apsiriboti tik civiline santuoka.

"Bažnytinės santuokos reikėjo dėl to, kad patys esam tikintys. Be to, ji sutvirtina santykius", – apibendrino Greta. Jai pritarė ir vyras, sakydamas, kad tai yra visos šeimos tradicija, kurios nesinorėjo sulaužyti.

Tradicijų kūrimas

Stankų šeima pasakojo, kad bažnytinė santuoka sukūrė tradiciją. Per kiekvienas vestuvių sukaktuves šeima apsilanko tuose maldos namuose, kur vienas kitam ištarė lemtingąjį "taip". Greta ir Ramūnas nepamiršta paminėti ir dienos, kai pradėjo draugauti.

"Sausio pradžioje švenčiame draugystės metines, tai nuvykstame, kažkur gražiai pabūname. Dovanos būna asmeninės, malonios, daugiau nematerialios", – atviravo Greta.

Kalbant apie tradicijas namuose, R.Stankus paminėjo pusryčius lovoje. Greta ir Armita tikino, kad dažnai šeštadieniais Ramūnas jas palepina, paruošdamas ką nors paskanauti. Armita pridėjo, kad  tradicija yra ir kasyti pečius. Greta pradėjo juoktis, tikindama, kad jai labai patinka masažas, tad tuo užkrėtė visą šeimą. Dabar dažnai vienas kitam nugarą paglosto. Armitai taip pat tai labai patinka.

Pagalvojus, ką dar mėgsta šeima veikti, penkiametė mergaitė prasitarė, kad savaitgaliais tėtis dažnai kuičiasi garaže.

"Žinau, kokia tėčio tradicija savaitgaliais – tvarkyti mašinas. Ir man patinka eiti su tėčiu į garažą, tik mamai nepatinka, nes išsitepu visa", – pasakojo mažoji čiauškutė.

Stankai mėgsta ir pamatyti ką nors nauja. Tėveliai pasakojo, kad mažoji Armita dar nebuvo skridusi, todėl visi kartu keliavo į Italiją.

"Paskui nusprendėme, kad turi pamatyti ir kitokią transporto priemonę, tai plaukėme kruiziniu laivu", – teigė G.Stankuvienė. Čia tuoj pat įsiterpė dukra sakydama, kad plaukti jai labiau patiko nei skristi, nes laive galėjo laisvai vaikščioti, miegoti, o lėktuve snūstelėti nebuvo patogu.

Darbai kartu

Kauniečiai ne tik kartu leidžia laiką, bet kartu ir dirba tiek namuose, tiek pačių įkurtoje įmonėje. Mama pasakojo, kad darbus pasiskirsto ir vieni kitiems labai padeda.

"Nėra taip, kad vienas darytų viską. Vyras daugiau prižiūri transporto priemones, o aš – namus. Būna, kad aš dirbu, o jam laisva, tai jis ir kambarius patvarko, ir vaiką saugo. Viskas po lygiai. Nuo pat pradžių laikiausi nuomonės, kad tiek vyras, tiek moteris turi lygias teises ir abu viską gali. Abu turi dirbti ir uždirbti", – kalbėjo Greta.

Stankai pasakojo, kad gimus Armitai, jie nusprendė dukros garbei įkurti įmonę. Net pavadinimą išrinko tokį, kuris tiktų tiek dukrai, tiek atspindėtų jų pačių šeimą.

"Pavadinimas turi kelias reikšmes. Nuėmus pirmą raidę, išeina dukros vardas, o kita reikšmė – pavadinime yra mūsų pavardės raidės. Juokaujame, kad jei atsirastų antras vaikas, tai tada būtų nelygybė ir tėveliai turi mąstyti, ar plėstis, ar dar ką nors, nes negražu ir nesąžininga, kai viskas vienam, o kitam – nieko", – sakė kaunietė.

Šeima užsiima įvairių dydžių krovinių, automobilių pervežimu ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Yra tekę krovinius vežti ir į užsienį. Stankai pasakojo, kad toks darbas pakeitė jų gyvenimą ir leido visiems kartu leisti laiką. Kartu su tėveliais važinėja ir penkerių metų Armita.

Užaugo automobiliuose

Tėvai tikino, kad jų dukra automobilius nuo mažens pažįsta. Jie juokavo, kad automobiliuose užaugo ir toliau auga. Kai tėtis ar mama važiuoja į darbus, Armita keliauja kartu ir jai tai labai patinka.

"Jei tėtis važiuoja vilkiku, tai ir Armita nori kartu važiuoti. Ji turi sau per du aukštus susinešus žaidimus, šaldytuve maistą susidėlioja. Dar ir šunį pasiima ir visi kartu važiuoja. Vis dėlto dukra dažniau su manimi važiuoja, nes mano kitoks tempas, o Ramūnas gali būti išvažiavęs ir grįžta tik vakare. Pas mus nėra, kad kiekvieną dieną vienodas grafikas būtų", – sakė Greta.

Moteris pridūrė, kad autobusiuku vežioja lengvesnius krovinius, kurie siekia iki dviejų tonų. Vyras veža sunkesnius ir negabaritinius krovinius, todėl ir važinėja vilkikais, kur mažajai daugiau vietos, tačiau tėtis ir ilgiau užtrukti gali. Su kuriuo iš tėvų važiuos Armita, priklauso nuo grafiko ir krovinių.

"Kartais net neleidžiu su savimi važiuoti, kad visą dieną mašinoje būtų", – įsiterpė Ramūnas.

Stankai pasakojo, kad jei iš anksto yra žinoma, į kokius objektus reikės važiuoti, mažoji smalsuolė pasiruošia ir užkandžių, kuriuos nešasi į sunkiasvorius automobilius. Be to, darbo grafikas šeimos draugija dažnai leidžia pasimėgauti ir pietų metu.

"Armita turi tokį savo maisto lagaminuką. Jei iš vakaro žinome, kad ryte reisas, tai susidedame maistą ir išvažiuojame. Kiekvienas  skirtingomis transporto priemonėmis judame. Dieną mieste kur nors susitinkame ir šiaip visada palaikome ryšį, kartu pietaujame. Jei nėra užsakymų, grįžtame į namus", – apie dienos ritmą pasakojo mama.

Vizitinė kortelė

Stankai prisiminė, kad vos tik įkūrus verslą, buvo sunku įsitvirtinti rinkoje. Iš pradžių krovinius vežiojo tik Ramūnas, tačiau šeima nusprendė, kad tą turi daryti ir Greta. Turėdama B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, ji apsiėmė vežti lengvesnius krovinius, o vyrui paliko sunkiąją artileriją.

Kai ji pradėjo pati važinėti į objektus, iš pradžių užsakovai keistai žiūrėjo, tačiau greitai priprato, kad ir moteris gali dirbti šį darbą. Greta tikino, kad jai daiktų į automobilį ar autobusiuką krautis nereikia – viską padaro užsakovai. Kai į automobilį įsileido ir mažametį vaiką, įmonė įgijo tarsi antrą vizitinę kortelę.

"Užsakovai labai gerai į dukrą reaguoja. Būna, atvažiuoji vieną dieną pas žmones be Armitos, iš karto klausia, kur mergaitę padėjome, kodėl taip ramu. Pasiilgsta, klausia, nes ją jau visi pažįsta", – teigė mama. Čia įsiterpė tėtis ir pasakė, kad mažoji kartu jau kelerius metus keliauja, todėl visi ją ir pažįsta.

Tėvai mano, kad dėl to jų dukra taip gerai kalba. Su visais bendraudama, ji daug išmoko, tačiau nereikia suprasti, kad vaikas tik automobilį ir temato. Darbo grafikas leidžia ir į namus grįžti, ir su kitais vaikais kieme pažaisti, ir dar daug ką nuveikti. Stankai tikino, kad vaikas gauna visapusiškai įdomios veiklos.

"Ji su suaugusiaisiais bendrauja gal net geriau nei su vaikais. Randa bendrą kalbą, su visais sutaria ir tikrai pasidarė gan drąsi. Bet ir su įvairaus amžiaus vaikais sutaria, kartu žaidžia, daug visko pamato", – pritarė Ramūnas.

Nebelanko darželio

Kauniečių šeima pasakojo, kad dėl to, jog yra galimybė vaiką vežiotis kartu į darbą, liovėsi Armitą leisti į darželį. Taip vaikas gali visą dieną būti su tėvais, nereikia papildomai leisti pinigų darželiui. Be to, kai dukra pradėjo kartu su tėvais važinėti, baigėsi visos ligos.

"Buvome pradėję į darželį leisti, bet kam ten eiti, jei turime galimybę viską kartu suderinti. Kai ten ėjo, tai mes nuveždavome dešimtą valandą, jau būdavo pusryčius kiti vaikai pavalgę ir po to apie trečią pasiimdavau, tai jokios naudos nėra ten leisti. Ir nuolat labai sirgdavo, tada ir darbai pradėdavo strigti", – prisiminė Greta.

"Būdavo, kad net porą savaičių serga. Kai liovėsi lankyti darželį, nė karto nebuvo susirgusi", – pasidžiaugė R.Stankus.

Tėvai pripažįsta, kad darželyje dukra bendrautų su daugiau vaikų, tačiau dar kartą patvirtino, kad darbo grafikas leidžia ir pas vaikus Armitą nuvežti, ir daugiau dalykų parodyti, todėl nesigaili, kad priėmė sprendimą vaiką vežiotis kartu.

"Darželyje būtų uždaryta ir matytų tik vieną aplinką, o dabar viską pamato, visur suspėja. Ji net jau žino, kur Kaune kokia gatvė, pasako, kokiame rajone yra", – pastebėjo kaunietė.

G.Stankuvienė tikino, kad kartu keliaudamas vaikas ne tik su aplinka geriau susipažįsta, bet ir ruošiasi mokyklai. Kiekvienoje šeimos transporto priemonėje, be žaislų, yra ir spalvinimo knygelių, pieštukų, kitų mokymosi priemonių.

"Žaidimo forma mokomės. Jau moka parašyti raides, skaičius. Kol kas sunkiau sekasi mokytis skaityti, bet tikrai, manau, kad Armita moka daugiau nei jos bendraamžiai", – sakė G.Stankuvienė.

Kantrusis draugas

Penkiametė dukra – ne vienintelis keleivis Stankų automobiliuose.  Labai dažnai į reisus važiuoja ir jorkšyras Gučis. Jis Stankų namuose atsirado prieš kelerius metus. Armitos trečiojo gimtadienio proga šeima interneto skelbimuose rinkosi, koks augintinis būtų tinkamas laikyti bute ir kartu keliauti. Peržiūrėjus gausybę nuotraukų, šeimos taryba nutarė, kad jorkšyras bus tinkamiausias.

"Apsižiūrėję skelbimus, važiavome pirkti. Gučiui nestovėjo ausytės, tačiau mums jis labiausiai įstrigo. Tai nutarėme, kad sumokėsime pinigus ir jam padėsime pastatyti tas ausytes. Dabar jau viskas gerai", – sakė Greta.

Kauniečiai tikino, kad Gučis dabar yra tikras šeimos narys, kur tik jie eina, paskui atpėdina ir šuniukas. Stankų augintinis niekada vienas neėda – laukia, kol grįš namiškiai. Jei mato, kad į lagaminus keliauja daiktai, supranta, kad ir jis kažkur keliaus.

"Jei mes duodame jam kotletą, tai jis nevalgo. Reikia jį pašildyti ir supjaustyti, tada suvalgo", – įsiterpė mažoji Armita.

Šunelis labai myli Stankų dukrą. Gučis ne tik mėgsta kartu su ja žaisti, bet ir leidžiasi būti penkiametės modeliu. O kai mergaitės nėra namuose, šunelį apima liūdesys.

"Žaidžia su juo kaip su vaiku. Gali bet ką daryti – aprengia, sušukuoja, kartu pašoka. Paprašė dukra, kad parneštume jos išaugtus, vaikiškus drabužius, tai ir jais aprengė. Dar prisipila buteliuką, uždeda seilinuką ir neva girdo pienu", – apie Gučio ir Armitos draugystę pasakojo Greta.

"Manėme, kad šuo gal pavargsta taip tampomas, bet kai Armitos nėra namie, jam prasideda depresija, nes pripratęs, kad jam skiriamas dėmesys. Kai savaitę palikome pas močiutę, nes buvome išvykę, tai jis ieškojo dukros, nes jau per daug ramu pasidarė", – pritarė Ramūnas.

Pokalbio metu Armita pareiškė, kad vieno šuniuko namuose neužtenka. Jei galėtų, priglaustų jų daugiau.

Paklausus, gal užaugusi norės automobilius vairuoti kaip tėvai, penkiametė atsakė, kad sunkvežimį vairuoti labai sunku. Ji jau svajoja apie darbą su gyvūnais.

"Aš norėčiau šuniukus pardavinėti, nes juos labai mėgstu. Iš visų gyvūnų labiausiai mėgstu šunis. Pasakysiu močiutei, kad man dar dešimt šunų atvežtų. Noriu dar jorkširytės, kad Gučis vaikučių turėtų", – nesustodama kalbėjo Armita. Greta pasakojo, kad dukrelė įsijungia internetą, pažiūri šunų nuotraukų ir prašo, kad jai nupirktume.

Stankų šeima dienas leidžia drauge – nuo pusryčių iki vakarinio apkabinimo. Ir nesiskundžia, sako, kad jiems gerai – gali savo meilę vienas kitam visą dieną puoselėti.