SKANDALAS ČIUOŽIMO ČEMPIONATE: KOKIAIS BŪDAIS ĮRODYTI GALIMĄ PRIEKABIAVIMĄ PRIE MOTERS?

Viešą džiūgavimą dėl mūsų šokėjų poros Allison Reed ir Sauliaus Ambrulevičiaus laimėtos bronzos Europos dailiojo čiuožimo čempionate savaitgalį netikėtai pakeitė skandalas. Socialiniuose tinkluose kilo didžiulė pasipiktinimo banga, kuomet viena čempionato savanorė feisbuke paliko įrašą apie tai, kaip renginio užkulisiuose prie jos esą kabinėjosi garsus sporto žurnalistas, o čempionato šeimininkas, Lietuvos čiuožimo federacijos vadovas Vytautas Jasutis, užuot ją apgynęs, merginą iškoneveikė ir išvijo lauk.

Maža to, savanorė teigė, kad pagelbėti čempionate ji sutiko, tačiau su ja nepasirašyta jokia darbo sutartis. Dėl to tyrimo ėmėsi Valstybinė darbo inspekcija. Plačiau pakomentavo įstaigos kancleris Šarūnas Orlavičius.

– Dėl ko pradėtas tyrimas?

– Visi matėme viešoje erdvėje sekmadienį pasklidusią informaciją, kad renginio metu buvo galimai priekabiaujama prie moters. Pagal viešą informaciją žinome, kad ten buvo veikiama savanorystės pagrindu, bet taip pat buvo teigiama, kad tartasi dėl darbo užmokesčio ir darbo sutarties sudarymo. Taigi, Darbo inspekcija pradėjo tyrimą dėl galimo nelegalaus darbo fakto nustatymo, o paskui, jeigu tai pasitvirtintų, ir dėl galimo priekabiavimo darbe. Tai šiandien inspektoriai jau kontaktuoja ir su pačia Federacija, su vadovais ir su nukentėjusiąja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar abi pusės kalbasi su jumis?

– Pirminiais duomenimis, žinau, kad su Federacija sunkiai susisiekti pavyksta. Bendravimas vyks raštu, o dar tik pati pradžia, tai kol kas plačiau ir nieko negaliu komentuoti.

–  Darbo sutartis yra privaloma tokiais atvejais. O savanoriavimo? Ji irgi turėtų būti?

– Susitarti galima ir žodžiu, įstatymas raštu neįpareigoja, bet tirsime, ar nėra darbo sutarties požymių. Ar darbuotoja turėjo klausyti tam tikrų nurodymų, laikytis tam tikrų taisyklių, ar buvo tariamasi dėl darbo užmokesčio ir kitų tvarkų, dėl kurių kyla pagrindas sudaryti darbo sutartį. Būtent šias aplinkybes mūsų inspektoriai pirmiausiai išsiaiškins. 

– Jeigu darbuotojas negavo lapo, neuždėjo parašo, ar sunku įrodyti, kad jis dirbo legaliai?

– Matote, neuždėjo parašo, bet sekmadienį viešoje erdvėje girdėjau, kad turime elektroninius laiškus, kur galbūt buvo tariamasi dėl tų sąlygų. Tai yra įrodymai ir mūsų inspektoriai tirs bei nustatys.

– Priekabiavimo atvejus sunku dažnai įrodyti, jeigu nėra liudytojų. Kaip tai galima atskleisti?

– Žinoma, nustatyti pažeidimą ir inspektoriui kvalifikuoti kaip administracinį nusižengimą, reikia įrodymų. Liudytojų parodymai, galbūt kamerų užfiksuoti veiksmai ir gal tie patys elektroniniai laiškai gali būti. Visa ši visuma gali sudaryti pagrindą taikyti atsakomybę. Tą inspektoriai ir žiūrės.

– Kiek laiko užtruks tyrimas ir tada jis bus perduotas policijai?

– Jeigu nustatysime nelegalų darbą, mes taikysime atsakomybę. O jeigu paskui nustatysime ir priekabiavimą darbe, taip pat Darbo inspekcija taikys atsakomybę. Tyrimai užtrunka iki mėnesio.

– Kokios sankcijos gali grėsti darbdaviui dėl nelegalaus darbo?

– Atsakomybę prisiima du subjektai – juridinis asmuo ir vadovas. Juridinio asmens vadovui bauda prasideda nuo 1000 eurų, o juridiniam asmeniui – nuo 800 eurų.

LNK.lt primena, kad sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ didelio dėmesio sulaukė dailiojo čiuožimo čempionate dirbusios Kajos Elenos Brilės įrašas, kuriame teigiama, jog renginio metu grubiu elgesiu pasižymėjo sporto žurnalistas ir Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentas V. Jasutis. Mergina nurodė, kad buvo nepagrįstai išmesta iš „Žalgirio“ arenos, kuomet susiginčijo su žurnalistu, kuris esą trukdė darbui.

Kaip vėliau skelbė portalas „Delfi“, pats V. Jasutis tokius kaltinimus neigia ir vadina tai provokacija. „Tai visiška provokacija. Ji pateko ant teisėjų platformos, kurioje negalėjo būti jokių pašalinių žmonių“, – kalbėjo jis.

Pradėti tyrimą dėl šio incidento raginio ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Pagal Užimtumo įstatymą nelegaliu darbu laikomos darbuotojo pavaldžiai darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliekamos funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba laiku nepraneša apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taip pat, jei dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

VDI nustačiusi, kad darbdavys padarė pažeidimą, įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas. Taip pat, įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius dvejus metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2896 iki 5792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.