SPRENDIMAS PILIUONOJE – ŽMONĖMS IR GAMTAI

Oficialus nuotekų valymo įrenginių įjungimas praėjusį ketvirtadienį dar labiau priartino Piliuonos centralizuoto nuotekų tvarkymo projekto finišą. Tai, ko laukta dešimtmečius, tapo realybe: gyvenvietė šalia Kauno marių regioninio parko taps draugiškesnė gamtai ir patogesnė žmonėms.

Ilgai lauktas momentas

Iki šiol Piliuonos gyvenvietėje nebuvo centralizuoto nuotekų tvarkymo, centralizuotai buvo tiekiamas tik vanduo. "Nuotekas gyventojai tvarkė kaip kas išmanė: vieni – individualiai, kiti išleisdavo su lietaus vandeniu, todėl aplinka buvo teršiama, o juk netoliese – Kauno marų regioninis parkas", – pabrėžė bendovės "Giraitės vandenys" direktoriaus pavaduotojas Andrius Dzevyžis.

Nuotekų tvarkymo projektas Piliuonoje buvo įgyvendinamas dviem etapais: vienas jų apėmė dalies nuotekų tinklų ir nuotekų valymo stoties įrengimą, antrojo metu buvo pakloti tinklai likusioje gyvenvietės dalyje. Projekto vykdymo metu buvo įrengta per 10 km tinklų, galimybę prisijungti prie jų turi 176 būstai. "Piliuoniškiai šiuo metu teikia dokumentus, sudaromos nuotekų tvarkymo sutartys", – sakė A.Dzevyžis.

Oficialiai atidaryta nuotekų valykla nėra išskirtinė iš kitų 27 bendrovės "Giraitės vandenys" eksploatuojamų valyklų. "Tačiau ji išskirtinė Piliuonos kaimo gyventojams, nes nauja infrastruktūra leis jiems naudotis centralizuota nuotekų surinkimo bei valymo sistema. Nauji nuotekų surinkimo tinklai sumažins neigiamą poveikį požeminiams ir atviriems vandens telkiniams, užtikrins patikimą atvirų vandens telkinių ir vandens ekosistemų apsaugą, vandens ekosistemų įvairovę ir biologinį produktyvumą, leis centralizuotai tvarkyti nuotekas", – patikino bendrovės direktoriaus pavaduotojas.

"Piliuonos gyvenvietė ypač plėtėsi 1980–1985 m., tačiau kanalizacijos buvo suvedžiotos kur papuolė. Norime gyventi švarioje aplinkoje, todėl žmonės labai laukė šio projekto. Surengėme ne vieną susitikimą, rangovai geranoriškai atsižvelgė į gyventojų pastabas: vieniems šulinėliai buvo per arti, kitiems – per toli, būta problemų ir dėl nuotekų talpyklų. Džiaugiuosi, kad visa tai pavyko išspręsti", – kalbėjo Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė.

Seniūnė pabrėžė, kad pastaruoju metu Piliuona sparčiai plečiasi Pakuonio link. Čia, skandinaviško tipo namuose, kuriasi iš emigracijos grįžę jauni žmonės. Kvartale pastatyta apie 20 namų su geoterminiu šildymu, vietiniu nuotekų tvarkymu. "Iki šiol naujakurius viliojo graži gamta, o dabar Piliuonos patrauklumą padidins sukurta patogesnė, geresnė infrastruktūra", – mano D.Glinskienė.

Piliuonoje sumontuoti tipiniai pratekamojo tipo biologinio nuotekų valymo įrenginiai. Jie yra visiškai automatizuoti, turi duomenų perdavimo sistemą – rodmenis nuotoliniu būdu stebėti ir keisti gali dispečerinės darbuotojai.

Įrenginiai yra pajėgūs išvalyti 90 kub. m nuotekų per parą. Kol kas dirba tik viena technologinė linija, o kai prisijungs daugiau vartotojų, bus įjungta ir antroji. "Dvi linijos ne tik užtikrins nenutrūkstamą darbą vienos iš jų remonto metu, bet ir yra visiškai pajėgios išvalyti visas kaime susidarančias nuotekas iki Nuotekų tvarkymo reglamente numatytų reikalavimų. Viskas atlikta šiuolaikiškai ir kokybiškai, todėl manome, kad didesnių investicijų artimiausius penkiolika metų nereikės", – sakė A.Dzevyžis.

Darbus šioje Taurakiemio seniūnijos gyvenvietėje vykdė du rangovai: I etapo – UAB "Norus" su jungtinės veiklos partneriu UAB "Senoji Varėnė", II etapo – UAB "Instita". Bendra projekto vertė – 1,87 mln. eurų. Tai Aplinkos projektų valdymo agentūros, Kauno rajono savivaldybės ir UAB "Giraitės vandenų" lėšos.

Darbai vyksta ir kitur

Projektas Piliuonoje yra "Giraitės vandenų" įgyvendinamo projekto "Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra Kauno rajone (2014–2020 m. I etapas) dalis. Pagal jį jau įrengti vandens gerinimo įrenginiai Ilgakiemyje, Juragiuose, Padauguvoje ir Zapyškyje, šiame miestelyje atsirado papildomas vandens gręžinys. "Dabar didžiausias dėmesys bus skirtas Kulautuvai, čia vyks didžiausi darbai", – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.

Pasak M.Rikterio, šiuo metu darbai vyksta ir kitose centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų neturinčiose gyvenvietėse: Ramučiuose, Šlienavoje, Žiegždriuose, Kulautuvoje ir Raudondvaryje, pradėti montuoti valymo įrenginiai Ilgakiemyje, Giraitėje ir Valeravos kaime.

Pažadas liks pažadu?

Pakaunėje prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo sistemos yra prisijungę 79 proc. gyventojų, o prie centralizuotos nuotekų sistemos – 69 proc. Nors kasmet atliekama nemažai darbų, vandentvarkos infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui Kauno rajone, preliminariais duomenimis, reikėtų apie 141 mln. eurų. Vasarą su Kauno rajono vadovais susitikęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika žadėjo: šio krašto vandentvarkos infrastruktūros plėtros projektai dar šiais metais sulauks Aplinkos ministerijos dėmesio ir bus pradėti įgyvendinti.

"Kol kas jokių požymių, kad pažadas bus ištesėtas, nėra. Nelabai to ir tikimės, nes rudenį keisis Vyriausybė. Aišku, būtų labai gerai, jei tas pažadas bent iš dalies būtų išpildytas, nes atitolusiose gyvenvietėse labai reikia pokyčių, greitesnių infrastruktūros sprendimų ir investicijų jiems įgyvendinti", – patikino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.