V. MATIJOŠAITIS: MYLIU KAUNĄ, BET MYLIU IR LIETUVĄ

Dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose Kauno meras Visvaldas Matijošaitis žada galutinai apsispręsti pavasarį, prieš savivaldos rinkimus. Tiesa, mero posto taip pat nelaiko įsikibęs ir sako, kad mielai po šios kadencijos sugrįžtų į verslą.

Apie Vyčio paminklą, Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukciją bei kitas aktualijas – pokalbis su V. Matijošaičiu LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“.

– Mere, apie Lukiškių aikštės memorialą pastarosiomis savaitėmis jau iškalbėta iš visų pusių. Bet aiškumo dėlei, Vytis kitąmet stovės Kaune? Tai jau priimtas sprendimas?

– Tikimės, ir tikimės tą padaryti iki liepos 6 d.

– Suprantu, kad parašų dar nėra, bet su visomis pusėmis jau sutarta?

– Viskas sutarta, visi išsiskirstę į namus. Kauno savivaldybės darbuotojai, paveldo skyriaus darbuotojai – visi daro namų darbus ir kitą savaitę vėl sėsime prie stalo ir dėliosimės grafikus.

– Kaip jums, ne tik kaip merui, bet ir kaip kauniečiui, atrodo – kur jis geriausiai tiktų?

– Mano asmeninė nuomonė neturėtų lemti vietos parinkimo. Aš ne architektas ir ne menininkas. Čia turi pasakyti specialistai ir miestiečiai. Žiūrimos 3–4 vietos, bet pagal apklausas ir žinutes matome, kad pagrindine gali tapti vieta prie Kauno pilies. [...] Tačiau miestas yra davęs laisvas rankas, kad tik atitiktų visus reikalavimus aukštis, dydis ir kiti parametrai, kad tik paveldas toje vietoje leistų statyti.

– O visa Vilniaus istorija – kaip ji jums atrodo iš šono? Visada buvo kalbama tarsi apie Vytį, po konkurso jo neliko, laimėjęs memorialas tarsi prieštarauja paveldosaugai.

– Tas, kas organizuoja konkursus, turėtų aiškiau apibrėžti konkurso sąlygas ir jų laikytis. Mes Kaune taip darome. Man keista, kad Vilniuje nelabai paveldo skyrius dalyvavo. Mes Kaune nė vieno klausimo nesprendžiame nepasikvietę Kauno skyriaus paveldo vadovo. Jei reikia, dar ir daugiau specialistų atsiveda. Apsitariame, kad nebūtų, jog padarome ir įlendame į aklavietę. Tartis ir kalbėtis visada reikia.

– Prakalbote apie konkursus, tai vienas labiau skambėjusių pastarojo meto konkursų – S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rangovo konkursas. Iš dalyvavusių 7 rangos kompanijų nė viena nepasiūlė sąmatos, kuri tilptų į savivaldybės numatytą 25 mln. eurų biudžetą. Dabar bus skelbiamas naujas konkursas?

– Pagal konkursų skelbimo tvarką ir taisykles, mes privalome skelbti naują konkursą. Antrame konkurse ir mes, ir visi norintys laimėti pasireguliuosime kainą. Gal mes per griežtai ir per daug norėjome nuspausti visą verslą, kad būtų pigiau. Buvome užsibrėžę tą sumą, bet surasime tuos pinigus ir šiek tiek didesnius. Tas stadiono statybos planas daug kartų keitėsi. Jis turėjo būti pradėtas statyti jau gal prieš metus, tačiau čia yra valstybiniai pinigai ir procedūros tokios ilgos, kad pavargsti vien galvodamas apie jas. Pavasarį mes tikrai pradėsime statyti stadioną. Stadionas tikrai bus statomas bent dvejus metus. Tai nėra standartinis daugiabutis ar dangoraižis. Kiekvieną konstrukciją reikės gaminti atskirai ir t.t.

– Tai kalbame apie 2020 m., kai galėtų būti atidarytas stadionas?

– Taip.

– Tai iš esmės bus nacionalinis stadionas?

– Mes už tai, kad ir Vilniuje stadionas atsirastų. Ir Kaune norime daugiau futbolo aikščių, tvarkome aikštynus prie mokyklų. Norisi, kad vaikai prisimintų futbolą ir jis būtų vystomas.

– Dar vienas projektas, tik ką atsiradęs Kaune, – naujas tiltas per Nemuną iš Vilijampolės į Marvelę?

(V.Skaraičio/BFL nuotr.)

– Taip, tai vadinamasis Kėdainių tiltas. Miesto vystymo planuose ta juosta per Nemuną visada buvo nubrėžta, tačiau gal transporto srautai ne taip stipriai vystėsi. Dabar matome, kad reikia. Matydami, kaip ilgai vyksta konkursai, rangos parinkimas, pinigų pritraukimas, tai pradedame dabar. Tikimės, kad po dvejų metų jis stovės. Bent jau, kad po metų ar pusantrų pradėsime statybą.

– Kiek jis gali kainuoti?

– Tą parodys konkursai, nenoriu burti. Šiuo metu yra atplėšti visi vokai. Ten ne kainos, o išvaizda, architektūra. Tai irgi svarbu, nes nedarysime pontoninio tilto. Jis turi būti gražus, estetiškas, patogus.

– Dar viena tema – žiedinės savivaldybės. Vidaus reikalų ministerija viešai pradėjo kalbėti, kad reikėtų sujungti didžiųjų miestų ir rajonų savivaldybes. Kauno savivaldybė siūlosi būti ta pilotine savivaldybe, kuri pirmoji sujungtų miesto ir rajono savivaldybes į vieną. Suprantu, kad jūs tą idėją palaikote, rajono valdžia nelabai. Kas nuo to būtų geriau?

– Apie Kauno rajono savivaldybės panaikinimą... Na, kiekvienas verslininkas, žiūrėdamas iš verslo pusės, tikrai kiekviename mieste statydamas fabriką nedarytų kelių padalinių, o viską farširuotų viename, viską optimizuotų ir valdytų visus fabrikus iš vieno taško. Tai žymiai efektingiau. Lygiai tas pats su Kaunu. Sujungus abi savivaldybes ir dirbant kartu galima organizuoti transportą, vaikų darželius, mokyklas ir kita. Dabar kai kurie kauniečiai dėl patogumo, dėl vietos pasirinkimo išsikelia į Kauno rajoną, tampa kaimiečiais, bet vis tiek dirba mieste. Tai normalus dalykas.

– Jūs apie tai jau su kuo nors kalbate – su premjeru ar dar kažkuo? Tai nėra vien savivaldybių sprendimai.

– Be abejo, tai nebūtų vien mano ar rajono mero sprendimas, ar to paties premjero. Tačiau, jei aš būčiau premjeru, tai tokį dalyką daryčiau, nes tai beprotiškai stipriai taupytų valstybės ir žmonių pinigus.

– Yra daug skirtingų dalykų mieste ir rajone, kad ir, pavyzdžiui, žemės mokesčiai, rajone daug ūkininkų, skirtinga problematika ir t.t. Nebus taip, kad sujungi ir viskas iš karto veikia.

– Mes turime pasidarę studiją ir tai nėra baisūs skirtumai. Antras dalykas, tie skirtumai kiekvienoje eilutėje gali išnykti į mažėjimo pusę, kai pats valdai. Visi mokesčiai gali mažėti. Kaunas dalį funkcijų jau aptarnauja rajone, rajonas taip pat. Mes esame persipynę, gyvename vienoje erdvėje. Su rajono meru susipykti irgi negalime, turime likti draugai, nes mūsų žmonės yra bendri.

– Kaip manote, per kiek laiko realu atlikti tokį procesą?

„Ant pečiaus“ irgi nėra blogai, bet grįšiu atgal į verslą.

– Nežinau net, ar pats norėčiau pradėti, nes nesinori pradėti, jei nepajėgsi baigti. Šiaip norėčiau pradėti ir tegul pabaigia kiti, atėję po manęs. Tai būtų logiškas, pasvertas žingsnis. Tačiau būtų gerai, kad ir Kauno rajonas neužmigtų. Gal daug kas ujo dėl savo kėdžių. Man tas neaktualu. Būtų įdomu pakelti tą kardą ir pamosuoti truputį. Yra padarytas toks kaip eksperimentas Marijampolėje, bet ten kiti mastai ir nepasakoma to eksperimento rezultatų viešai, pasiteisino tai ar ne.

– Sakote, kad kiti galės tą daryti. O jūs pats? Grįšite atgal ar jau „ant pečiaus“?

– „Ant pečiaus“ irgi nėra blogai, bet grįšiu atgal į verslą.

– Jau esate nusprendęs?

– Dar matysime, kaip gyvenimas sudėlios.

– Tačiau iš šios dienos perspektyvos antroji kadencija mero poste jums neatrodo kaip perspektyva?

– Ji įdomi, bet čia ne nuo manęs priklauso, o nuo miestiečių, ar jie patenkinti mano darbu, ar ne. Pažiūrėsime.

– Tai čia dar toks labiau flirtavimas su miestiečiais, kad labiau jus vertintų?

– Ne, nereikia man to vertinimo ir rankos bučiavimo. Yra gera, jauna komanda ir bet kuris iš jų gali atsistoti ir mane pakeisti. Svarbu, kad turime pajausti, ar miestiečiai pasitikės, ar ne.

– Esate minimas ir tarp realiausių kandidatų užimti prezidento postą. Tą rodo įvairios apklausos. Jūs tos galimybės nepaneigiate. Kodėl?

– Nes myliu Kauną, bet myliu ir Lietuvą.

– Ir tokių galimybių neatmetate?

– Kalbant tokiomis temomis, reikia būti labai gerai apgalvojus, pasiryžus. Noriu pažiūrėti, kas darysis aplink artėjant rinkimams.

– Kada apsispręsite?

– Prieš savivaldos rinkimus, gal tada ir pasikalbėsime.