VASARIO 16-OSIOS IŠVAKARĖSE RAUDONDVARYJE – GARBĖS ŽENKLAI IR DEGANTI INSTALIACIJA

Ketvirtadienio vakarą iškilmingu minėjimu-koncertu pažymėtas atkurtos Lietuvos 100-metis. Raudondvario menų inkubatoriuje įteikti Kauno rajono garbės ženklai septyniems kraštui nusipelniusiems žmonėms, sukurta gyva instaliacija „Degame Lietuvai“.

„Lietuvos valstybė turi fenikso savybių – okupacijų išsekinta ir kraujuojanti ji visada sugebėdavo prisikelti. Pakaunės žmonės visais laikais grūmėsi už teisę gyventi laisvai. Tai ir Raudondvario grafai Tiškevičiai, Napoleono armijos gretose kovęsi už laisvę mūsų kraštui 1812 m. 1831 m. sukilime kulautuviškio pulkininko Juozapo Surkonto būrys narsiai puolė caro  karius. 1863 m. Antano Mackevičiaus ir Boleslovo Kolyškos vadovaujami vyrai liejo kraują Vilkijos ir Čekiškės apylinkėse. O kiek mes turėjom knygnešių, daraktorių spaudos draudimo metais: Garliavoje, Babtuose, Užliedžiuose, Zapyškyje“, – šalies ir regiono istoriją priminė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Pasak jo, Vasario 16-oji lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią Lietuvą ir 1990 m. kovo 11 d. antrąkart atkurtą Nepriklausomybę.

Lietuvos valstybė turi fenikso savybių – okupacijų išsekinta ir kraujuojanti ji visada sugebėdavo prisikelti.

Pagerbtas V. Garastas

Pirmojo lygio Kauno rajono garbės ženklas už nuopelnus Lietuvos krepšiniui įteiktas Vladui Garastui. Jis konsultuoja Kauno rajono moterų krepšinio komandą „Hoptrans-Sirenos“, jo iniciatyva Kauno rajone įgyvendinta keletas su sportu susijusių projektų. Buvęs Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris nelinkęs pergalių skirstyti į svarbias ir mažiau svarbias. „Visos pergalės svarbios, bet, jeigu kalbant apie Sovietų sąjungos čempionatus, tai turbūt būtų 1987 m. finalas su Maskvos CSKA. Mes tada Kaune pralaimėjom, nes žaidėm be Arvydo Sabonio. Jį medikai mėnesį laikė Maskvoje ir neišleido, nors jis jau buvo sveikas. Išsirūpinom, kad jam leistų žaist, nuvažiavom į Maskvą – pirmąją kovą laimėjom. Kitą dieną laukė lemiamos varžybos – reikėjo žaisti iki dviejų pergalių. Varžybos buvo permainingos. Pagrindinį laiką baigėme lygiosiomis, ir tik per pratęsimą laimėjome“, – ne tik sporto aistras, bet ir patriotizmo jausmą lietuviams žadinusias istorines rungtynes, kurias gyvai stebėjo 10 tūkst. žiūrovų, prisiminė V.Garastas.

Garbės ženklas – ir R. Benečiui

Pirmojo lygio garbės ženklas įteiktas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos vadovui, kardiochirurgui Rimantui Benečiui.

Jo veikla ne kartą įvertinta aukščiausiais šalies apdovanojimais. Sveikindamas susirinkusiuosius Vasario 16-osios proga, Babtų seniūnijoje gyvenantis garsus medikas užsiminė, kaip svarbu yra, kad ši diena neprabėgtų paskendus darbuose ir palinkėjo: „Norėtųsi, kad būtų jauku namuose, kad būtume saugūs, kad kaimynai būtų geri, kad vaikams, anūkams gyventi būtų saugu.“

Norėtųsi, kad būtų jauku namuose, kad būtume saugūs, kad kaimynai būtų geri, kad vaikams, anūkams gyventi būtų saugu.

Ramučių kultūros centro etnografei, Neveronių folkloro ansamblio ,,Viešia“ vadovei Jolantai Balnytei antrojo lygio apdovanojimas įteiktas už nuoširdžią etninės kultūros veiklą ir tarptautinę jos sklaidą. „Mes esame šeimynų folkloro ansamblis, vienijame tris kartas: senelius, tėvus ir vaikus. 27-iems žmonėms tai yra jų gyvenimo būdas, šeima, giminė. Jie tuo gyvena ir tuo mėgaujasi. Mano tikslas toks ir buvo: kad ansambliečiai šokdami, grodami ar dainuodami ne tik teiktų laimės pojūtį kitiems, bet ir patys jaustų malonumą. Džiaugiuosi, kad tai pavyko“, – prisipažino J.Balnytė.

Vasario 16-ąją 500-ąjį koncertą surengsianti „Viešia“ gerai žinoma ir lietuvių emigrantams – kolektyvas daug koncertuoja užsienyje.

Vaikų neskirsto

Antrojo lygio garbės ženklas įteiktas ir labdaros ir paramos fondo „Nemuno krašto vaikai“ direktorei Vidai Rainienei. Penkis vaikus savo šeimoje globojusi moteris prieš trylika metų įkūrė fondo filialą – Vilkijos laikinuosius vaikų globos namus. Šiuo metu čia veikiančiose dviejose šeimynose gyvena 30 vaikų. „Mes nevadiname šių namų globos namais – vadiname juos tiesiog namais. Ir vaikų aš neskirstau į tuos, kuriuos pati pagimdžiau ir kuriuos užauginau. Visi tie vaikai yra mano, ir visus juos labai myliu. Pirmos mano globotos mergaitės dukrai dabar jau septyniolika metų. Turiu ir daugiau tokių anūkų“, – šypsosi energinga moteris.

Buvusiai ilgametei Jonučių vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojai Konstancijai Tamulaitytei trečiojo lygio garbės ženklas įteiktas už išskirtinius nuopelnus ugdant jaunąją kartą. Mokytojos darbo stažas – 47 metai. Vis dar žvali, nestokojanti humoro, viskuo besidominti 92 metų amžiaus šviesuolė yra išugdžiusi ištisas mokinių kartas. Ilgametę meninio skaitymo, raiškaus lietuviško žodžio puoselėtoją jos buvę mokiniai apibūdina kaip charizmatišką, įkvepiantį, mokantį į pasaulį kitaip pažvelgti žmogų.

Garbės ženklas už Lietuvos durpininkystės plėtrą ir rūpinimąsi Ežerėlio miesto tradicijomis atiteko bendrovės „Klasmann-Deilmann Ežerėlis“ vadovui Giedriui Kavaliauskui. Bendrovė „Klasmann-Deilmann Ežerėlis“ remia visas miestelio šventes, įvairias iniciatyvas. „Įmonė yra neatsiejama miestelio dalis. Durpynas Ežerėlyje pradėtas eksploatuoti daugiau kaip prieš šimtą metų. Ir miestelis čia įsikūrė kaip įmonės darbininkų gyvenamoji vieta“, – glaudžiai susijusią durpyno ir Ežerėlio istoriją prisiminė G.Kavaliauskas.

Bendrovės „Marex Boats“ generaliniam direktoriui ir bendraturčiui, jachtos „Ambersail“ kelionės aplink pasaulį „Tūkstantmečio odisėja. Vienas vardas – Lietuva“ dalyviui Sauliui Pajarskui apdovanojimas skirtas už įgyvendintą idėją „Tautiška giesme“ sutelkti viso pasaulio lietuvius.

Renginyje dalyvavęs Kovo 11-osios akto signataras raudondvarietis Leonas Milčius linkėjo nuoširdaus patriotizmo. „Stebuklas, kaip po taip ilgai trukusios Lietuvos vergijos 20 vyrų 1918 m. sugebėjo atkurti Lietuvos valstybę. Žvelgiant į šias dienas, labai svarbu yra išugdyti patriotišką jaunąją kartą, kad žmonės jaustųsi saugiai, kad būtų daugiau tiesos“, – sakė L.Milčius.

Renginyje koncertavo geriausi rajono folkloro kolektyvai, prie jų prisijungė Lietuvą pasaulyje garsinantis duetas – atlikėja Veronika Povilionienė ir saksofono virtuozas Petras Vyšniauskas. Koncerte skambėjo patriotinės dainos, kurias nedrąsiais traukė ir publika. Galiausiai koncerto dalyviai patys tapo instaliacijos „Degame Lietuvai“ dalimi. Susirinkusieji į Raudondvario dvaro menų inkubatoriaus kiemą nukreipė savo mobiliųjų telefonų žibintuvėlius į dangų ir iš drono buvo įamžinti bendroje fotografijoje.