Kiekvieną pavasarį, pradžiūvus žemei, padaugėja skambučių bendruoju pagalbos telefonu 112 – ugniagesiai gelbėtojai kviečiami gesinti padegtos pernykštės žolės. Taip pat dažnai skambinama ir klausiama, ar galima deginti atliekas.

Tokių gaisrų gesinimas atima ne tik labai daug ugniagesių jėgų ir laiko, bet ir padaro labai didelių nuostolių gamtai ir turtui: sudega augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai. Nuo degančios žolės ugnis neretai persimeta į sodybas, miškus, ūkinius pastatus, tokiuose gaisruose žūsta žmonės. Be to, labai smarkiai užteršiama aplinka: išsiskiria toksiškos dujos ir įvairios sveikatai kenksmingos dalelės, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų ir neorganinių atliekų.

Žolės deginimas laikomas piktybiniu nusikaltimu, už tai gresia bauda. Neretai gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti ES išmokų.

Jei pastebėjote degant žolę, nieko nelaukite ir pasistenkite patys ją užgesinti, kol liepsna neišplito į didesnius plotus: užplakite liepsną medžių šakomis ar užtrypkite kojomis, užpilkite vandeniu arba smėliu. Didesnius ugnies plotus reikėtų apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų. Jei matote, kad su ugnimi susidoroti nepavyks, nedelskite – kvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.

Žolės deginimas laikomas piktybiniu nusikaltimu, už tai gresia bauda.

Ugniagesiai įspėja:

• Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, kt. augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško.

• Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas – liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas, o tokių gaisrų padariniai dažnai būna neprognozuojami ir skaudūs.

• Su ugnimi reikia elgtis atsargiai: nemėtyti degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų.

• Augalinės kilmės atliekas kaimiškosiose vietovėse deginkite tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Tačiau atminkite, kad pats aplinkai draugiškiausias šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas.

• Laužą kurkite tik tam paruoštuose vietose, prieš kurdami laužą pagalvokite, ar bus saugu. Nekurkite laužo, kai pučia stiprus vėjas. Baigę kūrenti užpilkite žarijas vandeniu.

• Tėveliai, priminkite savo vaikams, kad už žaidimą su ugnimi, gaisro sukėlimą jums gresia piniginės baudos.

• Pamatę degančią žolę, nepraeikite pro šalį – mažą gaisrą bandykite gesinti patys arba kvieskite ugniagesius tel. 112.

Administracinių nusižengimų kodekse, pagal 286 straipsnį dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą nuo 30 iki 170 eurų žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Priešgaisrinės tarnybos prašo gyventojų elgtis atsakingai, nelikti abejingiems pastebėjus gaisrą ar asmenis deginančius žolę.