ADVOKATAS IR SUKČIUS VIRTO SIAMO DVYNIAIS?

Buvęs Kraujo donorytės centro šeimininkas Artūras Jonas Venslauskas klimpsta bylose. Naujausioje jis kaltinamas davęs advokatui Egidijui Blažiui 1,5 tūkst. eurų kyšį už poveikį teisėjui.

Vienas prisipažino

Į pirmąjį šios bylos posėdį A.J.Venslauskas turėtų būti atvežtas su antrankiais iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kuriame laukia dar vieno nuosprendžio.

Remiantis kaltinamuoju aktu, jis – ne vienintelis nemalonumų su teisėsauga turėjęs asmuo, kurį E.Blažys išprovokavo duoti kyšį. Antrasis, skirtingai negu A.J.Venslauskas, prisipažino neatsilaikęs prieš E.Blažio spaudimą telefonu duoti jam 500 eurų kyšį už neoficialų jo atstovavimą administracinėje byloje. Pastarojoje Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016-ųjų lapkritį pripažino jį kaltu padarius penkis administracinius teisės pažeidimus ir skyrė 1 013 eurų baudą bei ketveriems metams atėmė teisę vairuoti transporto priemonę.

Už kelių dienų po minėto pokalbio, 2017-ųjų sausį, pažeidėjo brolis, nežinodamas, į ką yra įveltas, atnešė pinigus tiesiai į E.Blažio kontorą.

Kyšį per brolį E.Blažiui perdavęs asmuo savo kaltę pripažino, todėl yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

E.Blažys/Elijaus Kniežausko nuotr.

Skandalingas šleifas

A.J.Venslausko ir E.Blažio keliai susikirto Kauno apygardos teisme nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą dėl A.J.Venslauskui skirtų bausmių subendrinimo.

"Kauno diena" rašė, kad 2015-ųjų spalį A.J.Venslauskas buvo nuteistas pusantrų metų laisvės atėmimu atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams, už sukčiavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine-komercine veikla, piktnaudžiavimą ir dokumentų klastojimą. Tada jis pripažintas kaltu, kad būdamas Kraujo donorystės centro direktoriumi, organizavo kraujo plazmos išvežimą iš Lietuvos į Austriją, ataskaitose nurodydamas, kad veža ją perdirbti, o iš tikrųjų pardavęs. Iš šios neteisėtos veiklos uždirbta daugiau nei 1,7 mln. eurų. Be to, klastojant dokumentus, išvengta prievolės grąžinti donorų kompensacijoms skirtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas – 228 tūkst. eurų.

2016-ųjų birželį A.J.Venslauskas išgirdo dar vieną Kauno apygardos teismo nuosprendį. Už turto iššvaistymą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą, taip pat dirbant Kraujo donorystės centro direktoriumi, jam skirtas trejų metų laisvės atėmimas, tačiau taip pat atidedant bausmės vykdymą trejiems metams.

Tokia bausmė jam tada buvo skirta už sutartį su Kipre registruota įmone dėl informacinės technologinės programos diegimo, už ką jis esą grynais sumokėjo daugiau kaip 715 tūkst. eurų, tačiau jokių kitų tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pripažintas tada A.J.Venslauskas kaltu ir įgijęs pagal kitą sutartį esą už daugiau kaip 303 tūkst. eurų šaldymo įrengimą, kurio tikroji vertė – ne didesnė kaip 13 tūkst. O avansinėse apskaitose apgaulingai nurodęs, kad komandiruočių išlaidoms buvo panaudoti beveik 53 tūkst. eurų.

Evaldo Virkečio nuotr.

Naujametė dovana

Probacijos tarnyba, prižiūrėjusi, kaip A.J.Venslauskas vykdo jam skirtas bausmes, tuomet atkreipė dėmesį, kad, skelbdamas antrąjį nuosprendį, teismas jų nesubendrino. Ir kreipėsi į teismą, kad bausmės būtų subendrintos.

Nagrinėjant šį Probacijos tarnybos teikimą, A.J.Venslauskui atstovavo E.Blažys. Remiantis kaltinamuoju aktu, jis ne kartą telefoninių pokalbių metu provokavęs duoti kyšį, žadėdamas pasinaudoti savo pažintimis ir esą įtaka Kauno apygardos teismo darbuotojams, paveikdamas šiuos A.J.Venslausko naudai. Pastarasis netgi gavo iš E.Blažio tokio paties turinio elektroninį laišką.

Kauno apygardos teismas, subendrinęs A.J.Venslauskui skirtas bausmes, tada skyrė galutinę ketverių metų laisvės atėmimą, atidedant vykdymą trejiems metams.

Sutartą 1,5 tūkst. eurų kyšį, remiantis kaltinamuoju aktu, E.Blažys iš A.J.Venslausko gavo 2017-ųjų sutikimo išvakarėse. Tačiau nė vienas iš jų nelinkęs to pripažinti.

Pražudė godumas?

Kaip jau rašyta, E.Blažys ir A.J.Venslauskas sulaikyti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų pernai balandžio 11-ąją.

Kaip moka, taip dirbu.

A.J.Venslauskas tą pačią dieną po apklausos paleistas. E.Blažys – tik kitą dieną.

"Kauno dienos" žiniomis, į STT akiratį E.Blažys pateko po vienos įtariamosios dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu dideliu kiekiu narkotikų ir jų kontrabanda, skundo. Pastarajai E.Blažys buvo skirtas advokatų pagal jo sutartį su Kauno valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba. Tačiau ir iš šios įtariamosios, kuriai priklausė nemokamas advokatas, jis, remiantis kaltinamuoju aktu, 2016-ųjų gruodį reikalavo neįvardyto dydžio kyšio. Taip pat esą už galimą poveikį, pasinaudojant savo pažintimis ir įtaka, neįvardytiems asmenims iš Kauno apygardos prokuratūros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato – kad ginamosios atžvilgiu būtų nutrauktas pradėtas ikiteisminis tyrimas ar kitaip sušvelninta jos procesinė padėtis.

E.Blažio bylą teismui perdavę teisėsaugininkai kaltina jį ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, t.y. ne visiems klientams išdavus pinigų priėmimo kvitus už suteiktas teisines paslaugas ir neįtraukus jų į apskaitą, pildant individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalą. Pavyko nustatyti tris tokius asmenis, iš kurių E.Blažys kaltinamas taip gavęs 2,5 tūkst. eurų.

A.J.Venslauskas/ Evaldo Virkečio nuotr.

Pinigai siūlyti atvirai

E.Blažys atsidūrė STT akiratyje jau antrą kartą per septynerius metus. Prieš tai jam bandyta priminti uodegą, kai dar buvo Kauno miesto apylinkės prokuroras.

2010-ųjų vasarį E.Blažiui STT buvo pareiškusi įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento suklastojimo ir pasikėsinimo tai padaryti.

Tada jo pokalbių telefonu buvo klausomasi daugiau kaip porą mėnesių. Iš pradžių turėta operatyvinės informacijos, kad jis su medžioklės draugais bando papirkti vieną aplinkos apsaugos inspektorių. Tačiau E.Blažys, kurio stažas prokuratūroje jau siekė penkiolika metų, spręsti tokius klausimus telefonu vengė. Nors tyrimo pradžioje jam buvo pareikštas įtarimas ir dėl papirkimo, vėliau jis panaikintas.

Praėjusį kartą STT su prokurorais buvo pasodinusi E.Blažį į teisiamųjų suolą dėl vienos jo kuruotos išžaginimo bylos, tirtos Kauno Žaliakalnio policijos komisariate. Joje įtarimai dėl studentės išžaginimo buvo pareikšti penkiems asmenims. Vienas iš jų buvo Airijoje dirbęs verslininkas, įvykio metu trumpam grįžęs į Lietuvą. Su studente jis susipažino naktiniame klube. Vėliau parsivežė ją į namus, o po kurio laiko pasigedo pinigų. Įtardamas vagyste viešnią, jis pasikvietė pagalbon draugus, vėliau tapusius, kaip ir jis, įtariamaisiais dėl merginos išžaginimo bei seksualinio prievartavimo.

Anot įtariamuosius sulaikiusių kriminalistų, įkalčių juos teisti pakako, nes nusikaltimas buvo išaiškintas sekant karštais pėdsakais – paimta sperma. Įkliuvusieji atvirai siūlė jiems pinigus, tačiau byla buvo perduota prokurorui E.Blažiui kaltinamajam aktui surašyti. Tada ir prasidėjo keisti dalykai, vėliau užfiksuoti pastarajam, skubiai palikusiam tarnybą prokuratūroje, pateiktame kaltinime.

Vieni nuteisė, kiti išteisino

E.Blažio tarnybiniame kompiuteryje tada STT rado vos pradėtą rašyti nutarimą dėl šios bylos nutraukimo, nors policijos duomenų bazėje jis jau prieš porą mėnesių buvo pateikęs statistinę kortelę, kad ši byla nutraukta.

Įtariamasis tai teisino nerealiu darbo krūviu, nors jo kuruoti kriminalistai tada pasakojo, kad E.Blažys ateidavo į darbą tik apie 10 val. ir išeidavo nesulaukęs darbo pabaigos. "Kaip moka, taip dirbu", – mėgdavo sakyti jis.

E.Blažio bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas pripažino jį kaltu dėl visų inkriminuotų nusikaltimų ir skyrė 100 MGL, arba 13 tūkst. litų baudą.

Nuteistojo skundą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas jį išteisino. Esą nesurinkta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad E.Blažys piktnaudžiavo tarnybine padėtimi sąmoningai ir tyčia. Užpildydamas statistinę kortelę ir nepriėmęs nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nors ir elgėsi neprofesionaliai, tačiau ši jo veika negali būti vertinama kaip kelianti pavojų visuomenei.

Šventes praleido už grotų

Po šios bylos E.Blažys ir pradėjo verstis advokato praktika.

Jis gynė A.J.Venslauską ir šio atžvilgiu pernai pradėjus dar vieną ikiteisminį tyrimą – dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Būtent dėl šio Klaipėdos apylinkės teismui perduotos bylos A.J.Venslauskas dabar ir yra suimtas. Pernai spalį Kauno apygardos teismas jam paskelbė dar vieną nuosprendį dėl turto pasisavinimo, iššvaistymo ir nusikalstamo bankroto. Šis buvo paskelbtas jau minėtam Kraujo donorystės centrui, kuriam vadovavo A.J.Venslauskas.

Už visus nusikaltimus buvusiam Kraujo donorystės centro direktoriui jau buvo skirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau šią A.J.Venslauskas apskundė.

Klaipėdos teismo nagrinėjamoje byloje A.J.Venslauskas teisiamas kartu su dainininkės Mios vyru. Tačiau šioje keturių asmenų, kaltinamų veikus organizuotoje grupėje, byloje nuosprendžio už grotų laukia tik A.J.Venslauskas, įtariamas vadovavimu jai.

Šiuo metu A.J.Venslauską jau gina ne E.Blažys. Gruodžio viduryje A.J.Venslauskas vos nebuvo paleistas iš suėmimo. Tačiau spėta šią nutartį apskųsti ir Kūčių išvakarėse Klaipėdos apygardos teismas pratęsė jo suėmimą dar trims mėnesiams.

Tapo gaujos vadeiva

Anot Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Sauliaus Galmino, panašių bylų per savo penkiolikos metų darbo praktiką jis dar nėra turėjęs. Tai akivaizdus įrodymas, kad bet kuris asmuo, dažnai mokantis už prekes ar paslaugas banko kortele, gali tapti panašių sukčių auka, nes bet kuris parduotuvės ar baro darbuotojas, kuriam klientas paduoda savo kortelę, turi galimybę nusikopijuoti jos ilgąjį numerį ir pasinaudoti šiuo nesąžiningiems tikslams.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

A.J.Venslauskas su bendrais kaltinamas pasikėsinęs apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, neteisėtai panaudojęs elektronines mokėjimo priemones ar jų duomenis. Planuojant šiuos nusikaltimus ir iš anksto pasiskirsčius vaidmenimis, įsigyta viena Šiaulių įmonė, o jos vardu – ir elektroninis mokėjimo kortelių skaitytuvas. Šiuo imituotos sutartys su išgalvotais užsakovais, kurių metu neteisėtai panaudoti 25 užsienio valstybių ir vieno Lietuvos piliečio banko kortelių duomenys – planuota taip pasisavinti apie 200 tūkst. eurų. Spėta, suklaidinus vieno Lietuvoje veikiančio banko Klaipėdos filialo darbuotojus, išsigryninti tik daugiau kaip 8 tūkst. Banko darbuotojams atkreipus dėmesį į įtartinas finansines operacijas, užblokuotos įmonės, kuria dangstėsi sukčiai, sąskaitos.

A.J.Venslauskui už naujus jam inkriminuojamus nusikaltimus jau gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.