DAKTARŲ GAUJOS SMOGIKĄ DEMASKAVO DNR ANT GRANATOS ŽIEDO

Kruopšti nusikaltimo vietos apžiūra atsiperka ir po 11 metų. Trečiadienį prieš Kauno apygardos teismą stojo Daktarų gaujos smogikams priklausęs 37-erių Liutauras Brusokas, kurio DNR buvo aptiktas ant granatos žiedo, rasto 2005-ųjų pavasarį Kauną sukrėtusio sprogimo vietoje. Tai paaiškėjo tik prieš kelis mėnesius.

Auka teismo nesulaukė

Remiantis kaltinamuoju aktu, L.Brusoko auka – verslininkas Piotras Krylovas – šio teismo nesulaukė. Jis mirė prieš dvejus metus, būdamas 52-ejų.

Anot jo našlės Linos Krylovienės, neatmetama, kad vyro mirtį lėmė tą lemtingą 2005-ųjų balandžio 27-osios naktį patirti sužalojimai. Jį operavę medikai prisipažino negalintys išrinkti iš sutuoktinio kūno visų svetimkūnių. O kokias jie gali sukelti komplikacijas, nežino niekas.

„Vyras gydėsi visą likusį gyvenimą. O jo mirtis susijusi su vidaus organais“, –teigė nukentėjusiosios statusą šioje byloje turinti L.Krylovienė, pareiškusi L.Brusokui, kurį pirmą kartą pamatė teismo narve, beveik 39 tūkst. eurų ieškinį. Vien moralinis atlygis įvardintas 20 tūkst. eurų.

Likusi suma – už sugadinta turtą. „Po išpuolio reikėjo ne tik pirkti naujus baldus, bet ir remontuoti visą pirmąjį namo aukštą“, – pasakojo L.Krylovienė.

Baimė persekiojo iki mirties

Anot P.Krylovo našlės, tą lemtingą naktį jiedu su sutuoktiniu miegojo pirmajame savo namo Islandijos plente, kuriame buvo įsikūrę vos prieš trejus metus, aukšte. Ir tik laimingo atsitiktinumo dėka jis kažkuriuo momentu išėjo į kitą kambarį. Į vidų buvo įmestos dvi kovinės granatos.

Tai įvyko apie 2.40 val. nakties, prieš tai laužtuvu išdaužius šio kambario lango stiklą. „Nors nė viena granata į vyrą nepataikė, išgirdęs dūžtant stiklą, jis puolė bėgti ir jau tarpdury buvo sužalotas skeveldrų, šios pasklido po visą jo kūną. Viena granata pataikė tiesiai į lovą, kurioje jis vos prieš kelias sekundes gulėjo“, – lig šiol mena P.Krylovo našlė. Kaip ir tai, kad po šio išpuolio sutuoktinis labai ilgai gulėjo reanimacijoje, o ji išvežė pas gimines mažametes dukreles, viena kurių tada dar buvo pirmokė, kita – ketvirtokė. Išpuolio metu jos miegojo virš kambario, į kurį buvo įmestos granatos.

Išrašytas iš ligoninės vyras, prieš sėsdamas į automobilį, visada pirmiau pasižiūrėdavo, ar nieko nepritvirtinta prie jo dugno.

Įminta tik dalis mįslės

Anot L.Krylovienės, vyras iki mirties taip ir neišsiaiškino, dėl ko buvo surengtas šis išpuolis. Esą šiam verslininkui, turėjusiam bendros su Rusija mineralinio vandens įmonės, veikusios Ukrainoje, ir įmonės, stačiusios hidroelektrinę šalia Vilniaus, akcijų, niekas negrasino. Bent taip jis teigė žmonai.   

Tąnakt Krylovų kaimynai matė iš jų kiemo išbėgančius du asmenis. Remiantis kaltinamuoju aktu, jie turėjo žinoti, kad jų atakuotame name yra ne mažiau kaip keturi žmonės. Ir net tai, kuriame kambaryje miega jų taikinyje atsidūręs verslininkas.

Tačiau L.Brusoko bendrininkas nenustatytas, dėl to galima daryti išvadą, kad teisiamasis savo kaltės nepripažįsta.

L.Brusokui pareikštas kaltinimas pasikėsinimu nužudyti kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu bei neteisėtu disponavimu sprogmenimis – nežinia kur ir kokiomis aplinkybėmis įgytomis kovinėmis granatomis F1.  Konstatuota, kad jų skeveldros sužalojo ne tik P.Krylovo krūtinę bei koją, sulaužydamos šeivikaulį, bet ir pilvą, kliudydamos skrandį ir kepenis. 

Atkeršijo kulkomis

Tai – jau trečioji Daktarų gaujos „torpedos“ L.Brusoko akistata su Temide.

Pirmoji įvyko dėl išpuolio, surengto vos už savaitės po atakos prieš P.Krylovo namą – 2005-ųjų gegužės 5-osios popietę. Ir šis nusikaltimas, už kurį L.Brusokas buvo nuteistas penkerių metų laisvės atėmimu, turėjo nemažą rezonansą. Tada jis su kitais Daktarų smogikais vidury baltos dienos pačioje gaujos irštvoje – Vilijampolėje – kulkomis suvarpė buvusio bendro Gintaro Kučio, pravarde Kapucinas, kojas.

Pastarasis jau buvo nutraukęs ryšius su buvusiais sėbrais, tačiau šių vadeivos reikalavo už tai susimokėti. G.Kučiui apie tai priminta kulkomis, kai jis atvežė tą gegužės popietę savo žmoną į Sąjungos aikštėje esančią vaistinę. Prie jo automobilio privažiavo dar du, iš kurių iššoko ginkluoti asmenys. Į jų reikalavimą išlipti pasikalbėti G.Kučys atsakė užsirakinęs automobilyje, dėl to į jį šauta per durų stiklą.

Po šio išpuolio L.Brusoko ir jo bendrininkų auka liko neįgalus. Iš pradžių L.Brusokas buvo nuteistas už sunkų jo sveikatos sutrikdymą aštuonerių metų laisvės atėmimu. Tačiau apskundus šį nuosprendį, jis sušvelnintas iki penkerių metų nelaisvės.

Reikalavo advokato

2009-aisiais L.Brusokas išgirdo nuosprendį už netikrų mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, gaminimą ar neteisėtą disponavimą jais organizuotoje grupėje. Už tai jis atsipirko tik pinigine bauda.

Tačiau šių teistumų dėka į šalies teisėsaugininkų duomenų bazę pateko L.Brusoko DNR, kuris sutapo su identišku radiniu, aptiktu ant granatos žiedo, rasto po išpuolio P.Krylovo name, kurio tyrimas buvo įstrigęs net 11 metų. 

Trečiadienį atversti šios bylos nepavyko – dėl L.Brusoko advokato užimtumo kitose bylos. O teisiamasis nenorėjo, kad ji būtų pradėta nagrinėti be jo gynėjo dalyvavimo. Kitas posėdis numatytas tik gruodžio viduryje.