KALĖJIMO TEATRAS PERSIKĖLĖ Į TEISMĄ

Viena didžiausių Kauno apylinkės teismo posėdžių salių vakar buvo sausakimša. Į ją persikėlė Marijampolės pataisos namų kontingentas su po visą Lietuvą pabirusiais savo pagalbininkais – prieš šį teismą stojo devyniolika telefoniniais sukčiavimais kaltinamų asmenų.

Šou tęsiasi

Kai kurie teisiamieji, taip buvo įsijautę į jau ne vienus metus kuriamus vaidmenis, kad net ir teismo salėje toliau tęsė pasirodymą.

Vienas pagrindinių šio nusikalstamo teatro aktorių, savo aukoms sėkmingai suvaidinęs ne vieną pareigūną, Ramūnas Tumasonis jau septynis kartus teistas. Vakar atvežtas į posėdį iš bausmės atlikimo vietos jis pateikė teismui prašymą jį suimti.

"Jeigu to nepadarysite, ir toliau darysiu nusikaltimus. Vos gaunu telefoną, iš karto noriu ką nors apgauti!" – motyvavo savo prašymą perkelti jį iš Marijampolės pataisos namų į Kauno tardymo izoliatorių R.Tumasonis. Teisėjui Dainiui Ročiui jo prašymą atmetus, R.Tumasonis replikavo toliau: "Parašykite man raštu, kad leidžiate ir toliau daryti nusikaltimus!"

Kartu su juo į posėdį su antrankiais pristatyti dar keturi už grotų nuosprendžio laukiantys kaltinamieji netilpo į teismo salės narvą. Kaip ir pastarųjų bei laisvėje esančių teisiamųjų advokatai jiems skirtose vietose.

Buvo priverstas spręsti šios posėdžių salės nepritaikymo tiek kaltinamųjų turinčiai bylai problemą ir konvojus, atlydėjęs surakintuosius antrankiais. Jo pareigūnai iš anksto rezervavo net kelias kėdžių eiles šalia narvo.

Kaip ir tikėtasi, atversti šios bylos pirmuoju bandymu nepavyko, nes neatvyko visi kaltinamieji. Kitas posėdis numatytas tik po dviejų mėnesių.

Iškalbingi sutapimai

Šios bylos pagrindu tapo operatyvinė informacija, surinkta klausantis nuteistųjų, atliekančių bausmę Marijampolės pataisos namuose, artimųjų pokalbių telefonu.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai specialiaisiais liudytojais, duodančiais parodymus apie galbūt pačių padarytus nusikaltimus, yra apklausę per 100 asmenų.

Iškalbingas sutapimas – nukentėjusieji ir tuo metu minėtuose pataisos namuose bausmę atlikę šios bylos teisiamieji – tų pačių miestų (Jonavos, Kauno, Vilniaus) gyventojai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad už grotų buvę šių nusikaltimų organizatoriai ieškojo aukų ne tik tradiciškai atkreipdami dėmesį į jų vardus, būdingus vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir galbūt tarp savo kaimynų ar pažįstamų.

Didžioji dalis šių nusikaltimų organizatorių tebekali Marijampolės pataisos namuose. Bausmę jau atlikęs ir paleistas į laisvę tik vienas. Vakarykščiame posėdyje šis pastaruoju metu Vokietijoje gyvenantis kaltinamasis nepasirodė.

Kiti du trečdaliai teisiamųjų – vadinamosios kojos, kalėjusiųjų šeimos nariai, giminės ar pažįstami, tuo metu buvę laisvėje ir galėję nuvykti jų nurodytų adresu paimti iš aukos išviliotų pinigų. Beje, "kojos" – jau įvairių Lietuvos miestų (tarp jų yra ir panevėžiečių, ir kėdainiečių, ir klaipėdiečių) gyventojai. Jie vaikėsi grobio po visą Lietuvą.

Jeigu to nepadarysite, ir toliau darysiu nusikaltimus. Vos gaunu telefoną, iš karto noriu ką nors apgauti!

Buvo ir dvigubų spąstų

Visos šešios teisiamųjų aukos, kurias pavyko nustatyti, – tradiciškai garbaus amžiaus žmonės. Tarp jų yra net vyresnių nei 90-ies.

Iš nukentėjusiųjų išviliotos pinigų sumos – taip pat nemažos: 8 tūkst., 6 tūkst. 2 tūkst. eurų. Ir beveik visi nukentėjusieji pateko į šiuos spąstus panaudojus atmintinai žinomus scenarijus – kažkas iš artimųjų padarė avariją arba netyčia sužalojo žmogų ir reikia pinigų policijos pareigūnams papirkti ar pamaloninti gydytojus, ar banko, kuriame jūs laikote santaupas, darbuotojai rengiasi nusikaltimui – ketina pasisavinti jūsų pinigus.

Tiesa, vienai iš nukentėjusiųjų buvo pameluota, esą į ligoninę dėl patirtos traumos pateko jos kaimynė, kuriai skubiai reikia pinigų. Ši kaunietė, atrodo, padarė viską, kad išvengtų sukčių spąstų – nusprendė pati nuvežti pinigus į ligoninę. Tačiau, kai išsiaiškinusi, kad kaimynės ten nėra ir nebuvo, grįžo į namus, jos laiptinėje laukė pasala. Nusižiūrėjusieji ją į aukas žinojo ir jos adresą. Vis dėlto jai pavyko nusikaltėlius pergudrauti. Jų pagrobtoje rankinėje į ligoninę vežtų pinigų nebuvo. Užpultoji laikė juos prie savęs.

Teisiamas ir "FNNT pareigūnas"

Tarp šešių šios bylos nukentėjusiųjų tik vienas vyras. Tarp devyniolikos teisiamųjų – net šešios moterys.

Tarp pastarųjų – ir už žmogžudystę kalinčio Šakių rajono gyventojo Vaido Venio motina Ona Venienė ir žmona Alma. Kartu su jomis teisiamas ir kitas V.Venio brolis Ramūnas, kaip ir giminės moterys kaltinamas padėjęs reketuoti už grotų esančiam jaunėliui į aukas nusižiūrėtus senolius.

Tarp šios bylos teisiamųjų yra dar trys sutuoktinių poros: Gintautas ir Julija Kutkai, jau minėtas Ramūnas ir Ingrida Tumasoniai bei Jevgenijus ir Rosita Salanginai. Visų jų vyrai bylon sugulusių įvykių metu kalėjo.

Beje, yra buvusi už grotų ir devynis kartus, kaip ir jos sutuoktinis, teista J.Kutkienė.

O R.Tumasonis ne per seniausiai dėl panašaus nusikaltimo stojo ir prieš Klaipėdos apylinkės teismą. Ten jis kaltinamas  su kitais bendrininkais, tarp kurių taip pat yra kartu su juo bausmę atliekančių Marijampolės pataisos namų kalinių, apgaule pasisavinęs iš vienos palangiškės banko sąskaitos beveik 6 tūkst. eurų. Jai paskambino "Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnas", kuris pranešė, kad per jos sąskaitą plaunami pinigai. Minėtos bylos duomenimis, šiuo pareigūnu prisistatė ir konfidencialius aukos elektroninės bankininkystės duomenis išviliojo vos aštuonių klasių išsilavinimą turintis, tačiau, kaip pasitvirtino jau per pirmąjį Kauno bylos posėdį, žodžio kišenėje neieškantis iš Jonavos kilęs 40-metis R.Tumasonis.

Spektakliai už grotų

Tarp 56-erių G.Kutkaus teistumų taip pat yra nuosprendžiai dėl analogiškų telefoninių sukčiavimų.

Ir tada jis sugebėjo tuo verstis kalėdamas Marijampolės pataisos namuose. Tik tada pavyko nustatyti net penkiolika jo su bendrais nuskriaustų aukų, tarp kurių buvo ne tik senolių, bet ir vaikų. Iš jų tada buvo išviliota apie 70 tūkst. litų. Remiantis minėtu kelerių metų senumo nuosprendžiu, kuriuo G.Kutkui buvo skirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, pastarasis taip pat turi aktorinių gabumų – sugebėjo taip verkti, kad auka supainiojo jo balsą su sūnaus, o po kurio laiko neatpažino, kad jai skambina tas pats balsą pakeitęs sukčius, tik šį kartą jau prisistatęs Lietuvos ambasados Ukrainoje darbuotoju.

Teistas už telefoninį sukčiavimą ir 42-ejų Kauno rajono Rokų seniūnijos gyventojas Žilvinas Kiuberis, įšokęs į šios bylos traukinį paskutinę minutę. Jam pasislėpus, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo išskirtas į atskirą. Ne per seniausiai Ž.Kiuberis buvo parvežtas iš Vokietijos, kurioje buvo sulaikytas.

Šį buvusį Petrašiūnų gyventoją, turintį Mamuto pravardę, galima priskirti telefoninio sukčiavimo bangos, užliejusios Lietuvą 2002-aisiais, veteranams – jis jau 2004-aisiais buvo teisiamas už tai, kad naktimis skambindavo senyvo amžiaus moterims ir, gąsdindamas šias esą jų artimuosius ištikusiomis nelaimėmis, išviliojo iš jų pinigus.

Pakeitė kailį

Kai kurie iš vakar prieš Kauno apylinkės teismą stojusių kaltinamųjų telefoniniu sukčiavimu, kaip teigia faktai, patekę už grotų persikvalifikavo.

Pavyzdžiui, jau septynis kartus teistas 25-erių metų vilnietis Jevgenijus Salanginas anksčiau plėšė juvelyrinių dirbinių parduotuves-lombardus.

Kaip jau minėta, tarp kaltinamųjų telefoniniu sukčiavimu – ir dešimčiai metų už žmogžudystę, įvykdytą 2009-ųjų vidurvasarį Kudirkos Naumiestyje, kalintis 34-erių V.Venys. Tada jis, būdamas neblaivus, prie parduotuvės sumušė kitą šio miestelio gyventoją, o šiam dėl patirtos sunkios galvos traumos praradus sąmonę, įgrūdo auką į bagažinę ir, nuvežęs prie Šešupės, išmetė. Vėliau nukentėjusysis pateko į Kauno klinikų specialistų rankas, tačiau šie jau niekuo negalėjo jam padėti – po kelių dienų, taip ir neatgavusi sąmonės, V.Venio auka mirė.

Kaip ir ankstesnių teistumų atvejais, dauguma iš stojusių vakar prieš Kauno apylinkės teismą savo kaltės nepripažįsta. Tačiau Lietuvos teismai jau pradėjo priiminėti sprendimus, kuriais nukentėjusiųjų nuo telefoninių sukčių patirtus nuostolius ir net moralinį atlygį už tai jiems privalo kompensuoti įkalinimo įstaiga, iš kurios buvo skambinta nusižiūrėtajam į aukas, arba Kalėjimų departamentas. Tiesa, kol kas tokie sprendimai priimami tik tokiu atveju, jeigu buvo nustatyta tik iš kur skambinta, bet nerasti įtariamieji. Vilniaus apylinkės teismas vienai civiline tvarka į jį besikreipusiai nukentėjusiajai nuo telefoninių sukčių tokiomis aplinkybėmis iš Alytaus pataisos namų priteisė ne tik patirtą 1 680 eurų žalą, bet ir 1 500 eurų moralinį atlygį.