Rugsėjo 21–24 d. Klaipėdos kultūros fabrike vyks pirmąsyk uostamiestyje rengiamas Europos kino festivalis „GoDebut 2017“. Jis subūrė gausias debiutuojančių menininkų pajėgas – daugiau nei 800 filmų kūrėjų. Ypač daug filmų gauta iš Prancūzijos. Pagrindinę konkursinę programą sudarys 70 jai atrinktų kino darbų.

Apie artėjantį kino forumą kalbėjomės su jo organizatoriumi VšĮ „Medijų uostas“ ir kino klubo „8 ½“ vadovu Kęstučiu Meškiu.

Platforma jaunimui

– Kaip gimė šio naujo festivalio Klaipėdoje idėja?

– Pasaulyje kasmet vyksta keli tūkstančiai kino festivalių. Ir tai byloja apie didelį kino, kaip meno srities, populiarumą. Net Lietuvoje turime arti dešimties tarptautinio lygio kino renginių. Bet dauguma jų – sostinėje Vilniuje ir keli Kaune. O užsienyje daugelis kino festivalių vyksta ne sostinėse, o prie jūros, kurortiniuose miestuose ar reikšmingą kultūrinę istorinę praeitį turinčiuose miestuose. Nesinorėjo dar vieno kino festivalio, importuoto iš Vilniaus. Norėjosi, kad jis būtų tikrai klaipėdietiškas. Juolab kad turiu nemažai patirties, organizuojant tokius renginius, teko lankytis tarptautiniuose kino festivaliuose dar sovietmečiu ir pastaraisiais metais.

Tad kai Klaipėda tapo 2017-ųjų Lietuvos kultūros sostine ir atsirado galimybė gauti bent minimalų finansavimą, mes – VšĮ ‚Medijų uostas“ ir jauna ambicinga komanda, sėkmingai realizuojanti kitą su kinu susijusį edukacinį kultūrinį kino klubo „8 ½“ projektą, nutarėme imtis naujo kino festivalio organizavimo ir užpildyti spragą uostamiesčio renginių paletėje. Prisipažinsiu – ilgai dvejojau, ar tokia jauna, neturinti patirties, nors sumanymų nestokojanti komanda „patemps“ sudėtingą tarptautinį projektą. Vis dėlto imtis jo pastūmėjo ir mano paties ambicijos padėti pagrindus tokiam prestižiniam miesto kino renginiui, ir tai, kad prie jo prisijungė keli profesionalai iš Lietuvos bei užsienio. Na, o ar mums pavyko, matyt, po kelių dienų vertins žiūrovai.

Dar viena priežastis, gal net pagrindinė, kad, daug metų dėstydamas ir kolegijose, ir universitete, ir akademijoje, sutikau daug talentingų, kūrybingų ir naująsias technologijas gerai įvaldžiusių jaunų žmonių, kurie neturėjo kur pasireikšti, neretai net po pirmų kursų traukdavo į užsienį, į Europos medijų ir kino mokyklas. Uostamiestyje nėra iki šiol nei medijų ir kino veiklai skirtos infrastruktūros (nors turėjome „holivudą“, pavirtusį šiandien  griuvėsiais), nei profesinės bendruomenės. O kinas, medijos yra šiuolaikinės ekonomikos vienos iš sparčiausiai augančių sričių – kūrybinių industrijų – lokomotyvas, vystantis ir kūrybiškumą, ir verslumą, ir technologijas. Taigi šiuolaikinis miestas negali didžiuotis savo inovatyvumu, yra neperspektyvus, jei nevysto su technologijomis susijusio kūrybiškumo, neturi būtiniausios infrastruktūros. Tai ypač pasakytina apie uostamiesčius. Juk dar prieškario laikais ir net po karo Klaipėda garsėjo žymiai aukštesniu telefonizacijos lygiu, čia buvo pastatyta galinga radijo stotis, čia žmonės buvo dinamiškesni, verslesni nei kitur Lietuvoje.

Taigi  kino festivalio „GoDebut“ tikslas – sukurti tarptautinę platformą kūrybingam jaunimui pristatyti savo darbus, plėsti kontaktus, kurti bendrus projektus, padėti jauniems kūrėjams  žengti pirmus, pačius sunkiausius žingsnius į kino pasaulį. Festivalis siekia skatinti  ir vietinį jaunimą domėtis tokia kūrybiškai ir technologiškai imlia veiklos sritimi kaip kinas, medijos.  Ir nebūtina to siekti kur nors toli nuo namų.

Trumpų filmų fiesta

– Su tuo susijęs ir jūsų festivalio formatas?

– Pasirinkdami jį, atsižvelgėme ir į Lietuvos festivalių rinką, ieškojome savo nišos. Kad tai bus kino profesionalų, debiutuojančių kino režisūroje, forumas, kaip minėjau, lėmė ir subjektyvios, ir objektyvios priežastys: asmeninė patirtis, kino ir medijų situacija mieste bei noras padėti tiems, kurie žengia pirmus, pačius sunkiausius žingsnius. Tai, beje, patyrėme ir mes, startuodami su šiuo tikrai ambicingu ir prestižiniu miestui projektu, – gauti paramą buvo  ypač sunku. Praktika rodo, kad debiutiniai filmai dažniausiai yra mažo biudžeto, trumpo metražo ir įvairaus žanro. Beje, toks trumpų filmų formatas gana sparčiai vystosi šiame skubančiame pasaulyje, skinasi kelius ne tik į internetinę erdvę, bet ir  į didžiuosius ekranus. Pažiūrėkime ir kaip keičiasi skaitymo įpročiai – mes nebeskaitome storų romanų, tampame publikacijų antraščių skaitytojų karta.

– Kuo „GoDebut“ bus ypatingas? Kokie festivalio akcentai?

– Taigi festivalis skirtas debiutuojantiems Europos kino kūrėjams, kurie galėjo jam pateikti iki 25 min. trukmės įvairaus žanro filmus. Nuo kitų mūsų festivalis skirsis tuo, kad turime ypač trumpų (iki 5 min.) konkursinių filmų kategoriją, kur naujos, inovatyvios kino kalbos formos ypač ryškios. Tuo požiūriu „GoDebut“ leis savotiškai apčiuopti ir Europos, kuri diktuoja kino madas didelei daliai pasaulio, kino ateitį. Suformavome ir atskirą lietuvių autorių filmų programą, kurios dalyviai varžysis dėl specialaus Lietuvos jūrų uosto direkcijos įsteigto prizo.

Be to, festivalio programoje numatyti keli seminarai, kuriuos ves žinomi kino veikėjai iš Kanados ir Belgijos, PROK’o (profesionalų) klubo susitikimai, kurių metu vyks diskusijos, bus mezgami kontaktai, generuojami bendri projektai. Reikšminga ir unikali didžiųjų meistrų – I.Bergmano, J.Demy, M.Skorsezės, R.Rosellini debiutinių vaidybinių filmų programa. Joje yra ir pirmas mūsų meistro A.Puipos filmas „Velnio sėkla“, kuriam scenarijų parašė V.Žalakevičius. Filmų retrospektyvą  praturtins žinomo suomių režisieriaus Aki Kaurismaki   kino juostos.

Verta pabrėžti, kad ypatingą vietą šio festivalio programoje užims prancūzų kinas. Ir ne tik todėl , kad kinas gimė toje šalyje ir taip mes tarsi pagerbiame jį. Tarp daugiau nei 800 gautų dalyvių paraiškų, bene pusę atsiuntė debiutuojantys Prancūzijos kino kūrėjai. Tai leido suformuot bent tris įdomias ir profesionalias nekonkursines prancūzų filmų  programas.  Beje, tarp festivalio svečių bus ir jauna sėkmingą karjerą Prancūzijos kine pradėjusi aktorė Miglė Rimaitytė. Ji tarsi susies festivalį ir Lietuvą su turtinga Prancūzijos kino kultūra.

Konkursinius „GoDebut“ filmus vertins solidi tarptautinė komisija, kurioje – autoritetingi JAV, Prancūzijos, Suomijos, Ukrainos kino profesionalai ir mūsų gerbiama aktorė bei UNICEF ambasadorė Virginija Kochanskytė. Filmus vertins ir festivalio didžiuosius apdovanojimus bei auksinę Anikės skulptūrėlę paskirs ne mažiau svarbi ir atsakinga publikos žiuri. Joje – filosofas Tomas Kiauka, fotomenininkas Remigijus Treigys ir kiti aktyvūs mūsų kino klubo nariai, įvairių profesijų atstovai.

Negaliu nepaminėti ir festivalio atidarymo renginio, kuris vyks Klaipėdos koncertų salėje. Nenoriu atskleisti viso scenarijaus, bet programa nudžiugins ne tik filmais, bet ir koncertiniais kino ir scenos menų reginiais. Taigi kino mėgėjų laukia keturios turiningos, įdomios, įtemptos dienos,  renginiai ir filmai paties įvairiausio amžiaus publikai.

Privalumas ir iššūkis

– Įdomu, kaip išrinkote festivaliui pavadinimą?

– Kai kurie pavadinimo autorystę priskiria man – mat ant mano automobilio numerio puikuojasi raidės GOO. O jeigu rimtai, tai renginio pavadinimo autorystė neabejotinai priklauso vienos iš mūsų įmonės steigėjų ir nuolatinių rėmėjų – Socialinių mokslų kolegijos direktorei, labai kūrybingai ir inovatyviai asmenybei Gabijai Skučaitei. Ji pati daug dirba su jaunimu, ambicingais tarptautiniais projektais ir, kai pasiūlė į festivalio logotipą įtraukti žodžių junginį „GoDebut“, mūsų komanda balsavo už šį variantą. Šie du raktiniai žodžiai labai taikliai nusako festivalio idėją ir misiją – skatinti jaunimą nebijoti žengti pirmą žingsnį. Festivalis tarsi sako: eik, daryk, nebijok iššūkių, startuok, kurk. Tai paskatinimas ir mums patiems, mūsų komandai ir, manau, žiūrovams, kurie apsilankys šiame festivalyje. Visuomet prisimenu šviesaus atminimo popiežiaus Pauliaus II priesaką jaunimui ir kiekvienam iš mūsų: „Nebijok!“ Nes labiausiai kūrybą ir svajones kausto baimė.

– Kaip sekasi festivalį organizuoti?

– Kaip minėjau, mūsų komandos pagrindą sudaro jaunimas – ką tik baigę mokslus absolventai ar sėkmingą karjerą pradėję jauni žmonės ir net studentai. Bet, be manęs, turime ir kelis jau patyrusius profesionalus net iš užsienio. Atsakingą programų direktoriaus darbą atlieka panoręs mums talkininkauti vienas iš Estijos trumpų filmų centro vadovų Peteris Murdmaa. Jam esame labai dėkingi, nes tokį profesionalų kino žinovą sunku būtų rasti ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Festivaliui talkininkauja ir keli profesionalūs mūsų  pagrindinio partnerio – Socialinių mokslų kolegijos – darbuotojai. Organizaciniame komitete – ir žinoma tarptautinio kino renginio „Nidos kino studija“ organizatorė, Klaipėdos – kultūros sostinės ambasadorė, režisierė Inesa Kurklietytė. Tai, kad komandoje daug jaunimo,  be abejo, – ir privalumas, ir iššūkis. Šiuolaikinis jaunimas labai mobilus, linkęs judėti, ambicingas, kartais siekiantis vienu metu nudirbti ne vieną darbą, tai neretai trukdo susikoncentruoti. Be to, ir patirties stoka jauniems žmonėms kartais pakiša koją. Nereikia pamiršti, kad daugelis iš jų užsidirba pragyvenimui kitur, festivaliui aukoja asmeninį laiką ir gauna už tai tik simbolinį atlygį. Tad man, kaip festivalio vadovui, visa tai kelia daug problemų, tenka nuolat turėti rezervą, kad darbai nestovėtų, ar perimti juos pačiam. Kita vertus, tokia mano ne tik kaip vadovo, bet ir kaip mentoriaus misija, toks mūsų įmonės tikslas – padėti jaunimui įgyti  praktinės patirties, įeiti į kūrybos industrijų rinką. Tai tarsi startup’as, plartforma, nuo kurios jie pakyla, pakelia sparnus į pasaulį. Tad nenuostabu, kad daugelis mūsų komandos narių jau dabar daro sėkmingą profesinę karjerą.

Tai, kad pirmi žingsniai mene, kūryboje, bet kurioje veikloje ypač sunkūs, patyrėme visi. Be abejo, tai puikiai žinau dar iš asmeninės patirties, kai prieš 15 metų pajūryje organizavau pirmąjį Baltijos šalių kino festivalį „Baltic Fiesta“, kuriame dalyvavo 12 Baltijos jūrą supančių šalių ir kuris startavo gerokai anksčiau nei daugelis sostinės festivalių.  Tik dėl to,  kad pirmasis festivalis nesulaukė jokios paramos nei iš miesto, nei iš šalies valdžios, teko jo kitais metais atsisakyti. Festivalis įvyko gavęs paramą iš užsienio ir tuometinės kultūros atašė Skandinavijos ir Šiaurės šalims Lianos Ruokytės pastangomis. Labai vertinga parama tų, kurie patiki naujomis idėjomis, ištiesia pagalbos ranką. Labai vertiname miesto savivaldybės finansinę paramą ir žinomo mecenato, jaunimo draugo, bendrovės „Mūsų laikas“ vadovo Rimanto Cibausko, Lietuvos jūrų direkcijos ir jos vadovo pagalbą. Jie įsteigė prizus festivalio nugalėtojams. Džiaugiamės LCC tarptautinio universiteto partneryste. Festivalį parėmė ir Prancūzų institutas, JAV, Švedijos ambasados. Norėčiau ne tik  išvardyti visus tuos, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie festivalio, bet ir paspausti jiems ranką, draugiškai  apkabinti.

Bus verta pamatyti

– Kas bus ypač įdomaus šio festivalio metu?

– Mūsų programų sudarytojas P.Murdmaa ne tik peržiūrėjo visus daugiau nei 800 filmų, gautų iš visos Europos ir net iš kitų kontinentų, bet ir atrinko apie 100 geriausių į konkursinę ir nekonkursinę programas. Tikrai bus verta tai pamatyti. Man asmeniškai patinka trumpi iki 5 min. filmai, besirungiantys geriausio inovatyvaus filmo kategorijoje. Dirbdamas Sankt Peterburgo televizijoje, pats kūriau tokius trumpus siužetus anuomet labai populiariai visoje Sąjungoje inovatyviai, vakarietiškai jaunimo laidai „Horizont“. Per kelias minutes reikėdavo įtaigiai ir aiškiai papasakoti apie žmogų, atpasakoti įvykį, paskleisti žinią. Tai tikra meistriškumo mokykla. Tokie festivaliui pateikti ypač trumpi filmai įdomūs man kaip semiotikui dar ir todėl, kad per naujus kino kalbos kodus ir ženklus gali įžvelgti jo tendencijas, ateitį. Aš taip pat su įdomumu žiūriu debiutinius kino meistrų darbus, nes jie padėjo pagrindus šiuolaikiniam kinui. Ypač vertinu italų neorealizmą, nes, man  regis, nuo jo ir prasidėjo kinas kaip menas. Visada žavėjo prancūzai savo kino kalbos estetika, dėmesiu žmonių subtiliems santykiams. To apstu bus prancūzų nekonkursinėje programoje. Tad  rekomenduočiau  pažiūrėti debiutinius R.Rosellini, J.Demy darbus. Būtų neatleistina tikriems kino gerbėjams nepamatyti ir I.Bergmano, M.Skorsezės, mūsų A.Puipos pirmųjų filmų, suomių klasiko A.Kaurismaki retrospekyvos ar neapsilankyti seminaruose, kuriuos ves žinomi kino profesionalai iš Didžiosios Britanijos ir Belgijos. Beje, mūsų kino klubo „8 ½“  nariai galės lankytis ir profesionalams skirtame PROK’o klube, dalyvauti diskusijose, susipažinti su festivalio svečiais iš arčiau... Visos kino peržiūros ir jas lydintys renginiai vyks Kultūros fabrike (KF).

– Kaip manote, ar jūsų festivalis turės ateitį?

– Jei kalbėtume apie tokio festivalio  poreikį, tai jis didžiulis. Gavome per 800 filmų  ne tik iš visos Europos, bet ir iš tokių šalių kaip Iranas, Marokas, Brazilija, Japonija. Man, kaip festivalio vadovui, tekdavo asmeniškai atsakyti neigiamai į jų prašymus įtraukti tų šalių kūrėjų filmus į festivalį, nes renginio reglamentas leidžia priimti paraiškas tik iš Europos šalių. Neabejotina tokio renginio nauda ir miestui, jo žinomumui, nes kinas – demokratiškiausias iš menų, pagal statistiką juo domisi daugiau nei 80 procentų žmonių, kurie ir yra geriausi gero kino ir tokių renginių ambasadoriai, žinios apie miestą organizatorių  skleidėjai. Toks festivalis suburia daug įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų, menininkų, vadybininkų. Tad stabilios komandos, kino srities profesionalų pritraukimas ir išlaikymas labai aktualus, tai tampa iššūkiu organizatoriams tokiame mieste kaip mūsų. Tačiau, kaip rodo patirtis, tokie renginiai sugeba ne tik sugrąžinti juos į gimtas vietas, bet ir  įtraukti užsienio šalių profesionalus. Tarp mūsų festivalio dalyvių – žinomi ne tik Europos, bet ir Kanados, JAV kino veikėjai, jie daug keliauja po pasaulį ir yra geriausi renginio bei jo miesto ambasadoriai.

Bet yra ir daug kitų faktorių, kurie lems, ar festivalis gyvuos, ar bus tęstinis. Labai norėčiau, kad taip būtų. Bet tai priklausys ne tik nuo miesto valdžios, bet ir nuo šalies valdžios požiūrio į regionų kultūrą, kuri iki šiol maitinama pažadais. Kalbu apie finansinę paramą tokiems renginiams, kaip birželį vykęs tarptautinis teatrų festivalis, kaip mūsiškis – vieninteliams tokio lygio festivaliams Vakarų Lietuvoje tais metais, kai Klaipėda paskelbta Lietuvos kultūros sostine, neskiriama nė cento, slepiantis už angažuotų sostinės ekspertų formalių išvadų. Bet aš turiu vilties,  kad šiame pokyčių pasaulyje ne viskas keisis vien į blogąją pusę. Daug vilčių suteikia jauni, pasaulio matę Lietuvos žmonės, kurie pakeis šalį, sugrąžins į ją palikusius vaikus, kaip mane čia sugrąžino Sąjūdis, jo idėjos ir didieji  pokyčiai. Su viltimi žiūriu ir į mūsų festivalio ateitį. Jo pagrindinis tikslas – skatinti permainas, auginti naują atsakingą kūrėjų kartą. Manau, kad viskas tik prasideda.

Festivalio „GoDebut 2017“ programa

Rugsėjo 21 d.

14 val. – spaudos konferencija KF konferencijų salėje.

17 val. – „GoDebut“ nekonkursinė programa „Prancūzija fokuse: prancūziškas siurprizas I“ KF kino salėje.

19 val. – festivalio „GoDebut 2017“ atidarymas Klaipėdos koncertų salėje.

21 val. – PROK klubas KF „Raketoje“.

21 val. – „GoDebut“ retro programa: Ch.Scorsesės (JAV) „Paskambinsiu pirmas“ (1967) KF kino galerijoje.

Rugsėjo 22 d.

14 val. – dirbtuvės „Filmo sėkmės kriterijai“: lekt. W.Vanackeris (Belgija) KF konferencijų salėje.

15 val. – Europos filmų konkursas I KF kino salėje.

17 val. – Europos filmų konkursas II KF kino salėje.

19 val. – Europos filmų konkursas III KF kino salėje.

19 val. – „GoDebut“ retro programa: I.Bergmano (Švedija) „Krizė“ (1946) KF kino galerijoje.

21 val. – Europos filmų konkursas IV KF kino salėje.

21 val. – PROK klubas KF „Raketoje“.

Rugsėjo 23 d.

11 val. – dirbtuvės „Nuo idėjos iki scenarijaus“: lekt. J.Tammuzas (Didžioji Britanija, Kanada) Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“.

15 val. – Europos filmų konkursas V KF kino salėje.

17 val. – Europos filmų konkursas VI KF kino salėje.

19 val. – Europos filmų konkursas VII KF kino salėje.

19 val. – „GoDebut“ retro programa: R.Rossellini (Italija) „Roma, atviras miestas“ (1945) KF kino galerijoje.

21 val. – Europos filmų konkursas VIII KF kino salėje; PROK klubas KF „Raketoje“.

23 val. – festivalio dūzgės KF „Raketoje.

Rugsėjo 24 d.

12 val. – lietuviškų filmų konkursas KF kino salėje.

14 val. – festivalio nugalėtojų apdovanojimo ceremonija KF kino salėje.

15 val. – nekonkursinė programa „Prancūzija fokuse: prancūziškas siurprizas II“ KF kino salėje; nekonkursinė programa: rež. A.O.Kaurismäki trumpų filmų retrospektyva, skirta Suomijos nepriklausomybės 100-mečiui, KF kino galerijoje.

17 val. – nekonkursinė programa „Prancūzija fokuse: prancūziškas siurprizas III“ KF kino salėje; „GoDebut“ retro programa: Algimanto Puipos (Lietuva) „Velnio sėkla“ (1979) KF kino galerijoje.

19 val. – „GoDebut“ retro programa: J.Demy (Prancūzija) „Lola“ (1960) KF kino galerijoje.

21 val. – festivalio uždarymas KF pirmojo aukšto fojė.