APIE VARTUS Į JŪRĄ – BE UŽUOLANKŲ

Klaipėdoje įvykusios konferencijos „Vartai į jūrą. Lietuvos uostų proveržis“ pranešėjai be užuolankų kalbėjo apie nelinksmą esamą padėtį ir dėliojo išskirtinius, ambicingus projektus.

Estai nustebino

Klaipėdos piliavietės rytinės konferencijos salė vakar buvo pilnutėlė.

Į konferenciją atvyko aplinkos ministras Simonas Gentvilas, susisiekimo ministras Marius Skuodis, Seimo jūrinių reikalų komisijos pirmininkas prof. Valdas Rakutis, Vidaus vandens kelių direkcijos laivybos direktorius Aurelijus Rimas, Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, Lietuvis kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas, Lietuvos buriuotojų sąjungos tarybos narys Robertas Dargis.

Pasisakyti buvo pakviesti ir Klaipėdos bei rajono, Palangos, Neringos merai.

Pasiklausyti pranešėjų atvyko politikai, verslininkai, jūrinės kultūros žinovai ir puoselėtojai, ji buvo transliuojama internetu.

Trumpai ir koncentruotai pakviesti kalbėti pranešėjai buvo lakoniški – pagrindinę mintį kiekvienas jų buvo išgryninę ir nepaslėpė žodžių lavinoje.

Konferencijos pradžioje klausytojai patyrė tikrą šoką, išklausę Estijos mažųjų laivų uostų vystymo centro vadovo Jaano Martin Ots pranešimą.

Jis skaičiais ir vaizdais ekrane parodė, kaip estai „aplipdė“ savo jūros krantą ir vidaus vandenis mažais uosteliais, papasakojo, kaip jie kuriami ir kokią naudą duoda ne tik buriuotojams bei jūrinio verslo atstovams, bet ir tų vietovių gyventojams.

Stulbinantys pasiekimai yra Estijos vyriausybės ir verslo bendro darbo rezultatai.

Būtinas atsakingas asmuo

Eurokomisaras V. Sinkevičius įsitikinęs, kad Lietuva galėtų bent pradėti daryti ką nors panašaus, jeigu mūsų šalyje būtų atliekama uostų infrastruktūros išlaidų ir naudos analizė.

Jis ne kartą lygino Lietuvą ir Belgiją, kuri turi tik vos per 60 kilometrų jūros pakrantės, bet joje telpa penki tarptautiniai uostai, kurie yra krovos lyderiai Europoje.

Jungti valstybės institucijų ir privataus kapitalo pastangas ir daryti tai užtikrinant tvirtą finansavimą yra racionaliausias būdas vystyti uostus.

Svarstydamas apie tai, kaip galėtume išnaudoti vandens vandenis bei jūros pakrantę, V. Sinkevičius minėjo daug sričių, bet visi planai gali likti popieriuje, jeigu idėja nebus paremta konkrečia jos įgyvendinimo strategija ir paskaičiavimais.

O ir sukūrus projektą, be atsakingo už jo įgyvendinimą asmens ar institucijos sunku tikėtis rezultato.

Europos Komisijos narys įsitikinęs, kad mums svarbu identifikuoti, kokios bus Lietuvos uostų funkcijos, o tada išlaikyti jų infrastruktūrą ir prie jų kurti kuo įvairesnes paslaugas skirtingus interesus turintiems žmonėms.

Jungti valstybės institucijų ir privataus kapitalo pastangas ir daryti tai užtikrinant tvirtą finansavimą yra racionaliausias būdas vystyti uostus.

Planai ir trukdžiai

Kalbėdami apie uostelių infrastruktūras pajūrio miestuose, merai ir guodėsi, ir teikė vilčių.

Didžiausią proveržį uostelių plėtroje žadėjo Klaipėdos vadovas Arvydas Vaitkus. Jis pasakojo apie nacionalinės marinos projektą, vadinamą dar ir Stariškės vardu, pietinėje Klaipėdos pusėje.

Šio projekto pradžia – 2003 metais, o 2012-aisiais šis projektas buvo išbrauktas iš strateginių dokumentų.

Dabar techninis projektas baigiamas rengti, esama veiksmų planų su konkrečiomis jų atlikimo datomis.

A. Vaitkus minėjo ambicingą planą Žiemos uostą paversti rekreacine zona, kuria galėtų naudotis jachtų savininkai.

Pirmasis darbas – pakeisti du bendruosius planus, o tai susiję su „Achemos“ grupės valia perkelti savo infrastruktūrą į kitą uosto vietą.

Meras kalbėjo apie ketinimą įrengti pramoginių laivelių uostelį ties Joniškės gatve, apie infrastruktūros plėtimą ir gerinimą jachtklube ir aplink jį. Vilhelmo kanalo, kaip laivybos kelio, vystymas, panašu, keblus.

Uostelių plėtros ir vystymo istorijos kitose Lietuvos pajūrio vietose daugeliu atveju – liūdnos. Tai lemia ne tik pinigų stoka ar biurokratinės kliūtys, bet ir itin griežti gamtosaugos reikalavimai.

Atremdamas priekaištus aplinkos ministras turėjo savų argumentų.

Planai garantuos apsaugą

Latviai su estais jau turi uostų plėtros projektą ir jį vysto, tačiau Lietuvos jame nėra.

Konferencijoje buvo minima, kad mūsų biurokratija tarsi pjauna mūsų pačių intencijas ir iniciatyvas.

„Jūrinė Lietuvos valstybė prasidės tada, kai švedas, danas ar suomis sakys, kad čia yra geras uostas su puikiai teikiamomis paslaugomis. Reikia valstybės, savivaldos ir verslo sąjungos. Svarbiausias dalykas – padėti įgyvendinti projektus, o ne trukdyti jiems“, – kalbėjo R. Dargis.

„Ignitis grupės“ vadovo pasakojimas apie planus kurti du išskirtinius vėjų jėgainių parkus jūroje ir taip regionui tapti energijos tiekimo centru į industrines Vakarų Europos valstybes suteikė galimybę suvokti, kad tai turėtų užtikrinti mūsų šaliai bei kaimynėms ir karinę apsaugą.