„Begos“ archyvo nuotr.

ATSPARUMĄ LOGISTIKOS POKYČIAMS DIDINO IR KOMPANIJOS „BEGA“ TERMINALŲ TRANSFORMACIJA

2023-12-29 05:00
diena.lt inf.

Įgyvendinus trąšų terminalo transformaciją, kompanijoje „Bega“ buvo išplėstos galimybės Lietuvos grūdų ir kitų žemės ūkio produktų eksportui: krovinių sukaupimo pajėgumai dengtose talpyklose, poreikiui esant, gali būti padidinti nuo buvusių 400 tūkst. iki beveik 600 tūkst. t, o grūdų krovos į laivus galimybės išplėstos iki 3 laivų vienu metu, iš jų 2 – didelio tonažo. Iš JAV, Šiaurės Afrikos bei kitų tolimų rinkų importuojamos trąšos kompanijoje „Bega“ yra ne tik iškraunamos iš laivų, bet ir supakuojamos į didmaišius, kuriais pristatomos galutiniams jų gavėjams Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje. Dėl pasikeitusių geopolitinių sąlygų įvykusį logistikos ir rinkų persiskirstymą išgyvenančios Klaipėdos uosto krovos kompanijos buvo priverstos intensyviai ieškoti kelių, kaip prisitaikyti prie naujos realybės.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ 2023 m. transformavo savo terminalus taip, kad galėtų ne tik sėkmingai išnaudoti turimus krovos pajėgumus, bet ir prisidėti prie Lietuvos žemės ūkio sektoriaus galimybių ir toliau sėkmingai pasiekti eksporto rinkas bei užsitikrinti veiklos tęstinumui būtinų produktų importą.

Už tai kompanija „Bega“ šiemet buvo apdovanota Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) įsteigtos nominacijos „Lietuvos metų gaminys“ aukso medaliu.

Platesnės galimybės žemės ūkiui

Pastaraisiais metais nutrūkus ne tik tranzitiniams, bet ir Lietuvos trąšų pramonės produkcijos eksporto bei žaliavų importo srautams, dalis kompanijos „Bega“ sukurtų specializuotų krovos pajėgumų tapo nebeišnaudojami pagal jų pirminę paskirtį ir buvo iškilusi rizika dėl jų prastovų.

Vis tik dėl greitų sprendimų ir tikslingai nukreiptų investicijų per 2023 m. kompanijai „Bega“ pavyko pertvarkyti trąšų eksporto terminalą taip, kad jis galėtų tarnauti ir Lietuvos žemės ūkio produktų eksporto reikmėms. Tuo tikslu buvo sumontuotos papildomos technologinės linijos, specializuoti birių krovinių apskaitos įrenginiai, tokie kaip bunkerinės svarstyklės, modifikuotos automatinės terminalų valdymo sistemos, žemės ūkio produktų sukaupimui pritaikyti sandėliai, kurių bendra talpa – arti 200 tūkst. tonų, rekonstruotas ir žemės ūkio produktų krovai pritaikytas papildomas didelio našumo laivų krautuvas ir kt. Tokiu būdu žemės ūkio produktų sukaupimo pajėgumai dengtose talpyklose, poreikiui esant, gali būti padidinti nuo buvusių 400 tūkst. iki beveik 600 tūkst. t, o grūdų krovos į laivus galimybės išplėstos iki 3 laivų vienu metu, iš jų 2 – didelio tonažo, iki 60–70 tūkst. t.

„Begos“ archyvo nuotr.

Beje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai šiemet užbaigus uosto akvatorijos ir vidinio laivybos kanalo gilinimą, prie kompanijos „Bega“ krantinių palaipsniui tvirtinamos vis didesnės laivų grimzlės, atitinkamai leisiančios priimti didesnius laivus, į kuriuos bus galima pakrauti ir 100 tūkst. t. Prieš pat Kalėdas Uosto kapitono įsakymu prie 67 krantinės buvo patvirtinta didžiausia iki šiol „Begoje“ buvusi leistina maksimali laivų grimzlė – 14,2 metro.

Pasak kompanijos „Bega“ valdybos pirmininko Aloyzo Kuzmarskio, žemės ūkio produktų krovos segmente „Bega“ bendradarbiauja su daugeliu pagrindinių Lietuvos prekybos kompanijų.

Žemės ūkio produktų krovos sukaupimo dengtose talpyklose bei krovos į laivus pajėgumų išplėtimas „Begoje“ atvėrė platesnes galimybes Lietuvos žemės ūkio produktų prekybos kompanijoms pasinaudoti uosto paslaugomis.

„Žemės ūkio produktų krovos sukaupimo dengtose talpyklose bei krovos į laivus pajėgumų išplėtimas „Begoje“ atvėrė platesnes galimybes Lietuvos žemės ūkio produktų prekybos kompanijoms pasinaudoti uosto paslaugomis“, – sakė A. Kuzmarskis.

Trąšos pakeitė kryptį

Dėl sankcijų ir kitų priežasčių nutrūkus įprastoms trąšų gamybos bei tiekimo grandinėms, tą pajautė ne tik uostas, bet ir Lietuvos ūkininkai, kurie neteko galimybės įsigyti trąšų tiek iš šalių, kurioms taikomos sankcijos, tiek vietos rinkose.

Todėl atsirado poreikis trąšų importui ir atitinkamai – logistikos bei visų jos grandžių, įskaitant jūrų uosto paslaugas, transformacijai.

Kompanijoje „Bega“ adaptavus pajėgumus, skirtus birių produktų krovai iš laivų bei jų laikinam sukaupimui, buvo sudarytos galimybės trąšų importui iš JAV, Šiaurės Afrikos bei kitų tolimų rinkų. Be to, investavus į papildomą birių krovinių pakavimo įrangą, pakavimo pajėgumus pavyko padidinti daugiau nei tris kartus: nuo 2,5 tūkst. t per parą iki 8,5 tūkst. t. Dabar kompanijoje „Bega“ supakuotos įvairios trąšos didmaišiais yra pristatomos galutiniams jų gavėjams Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje.

Ši transformacija iš esmės leido Lietuvos bei aplinkinių šalių ūkininkams apsirūpinti reikiamais produktais, o kartu iš dalies padėjo kompensuoti Klaipėdos jūrų uosto prarastus krovinių srautus.