AVARIJA UOSTAMIESTYJE SUKĖLĖ PARALYŽIŲ

Trečiadienio rytas sunervino daugybę ratuotų klaipėdiečių ir uostamiestyje dirbančių žmonių. Šitokių automobilių kamšačių Klaipėdoje dar nėra buvę, – jos nusidriekė į visas puses nuo Mokyklos gatvės viaduko, kur trys automobiliai patyrė avariją.

Trečiadienio rytas sunervino daugybę ratuotų klaipėdiečių ir uostamiestyje dirbančių žmonių. Šitokių automobilių kamšačių Klaipėdoje dar nėra buvę, – jos nusidriekė į visas puses nuo Mokyklos gatvės viaduko, kur trys automobiliai patyrė avariją.

Sustabdė eismą ant tilto

Apie eismo įvykį ant viaduko Bendrajam pagalbos centrui pranešta prieš aštuntą ryto. 7.58 val. ši informacija pasiekė Vyriausiąjį policijos komisariatą.
Paaiškėjo, kad ant tilto susidūrė trys automobiliai: "Toyota Yaris", "Audi 80" ir "Mercedes Benz". Jie sustabdė eismą beveik visomis eismo juostomis. Avarijos vietoje darbavosi Kelių policijos biuro ekipažas. Nors eismo įvykio metu nė vienas žmogus nebuvo sužeistas, patys avarijos dalyviai užpildyti deklaracijos nesugebėjo. Vienas sumaitotas automobilis greitai buvo išvežtas, kiti du – nutempti į pirmąją eismo juostą.

Kol vienas pareigūnas padėjo susijaudinusiems sugadintų mašinų savininkams pildyti deklaracijas, kitas mojavo krivule reguliuodamas eismą. Tačiau spūstis jau buvo nusidriekusi kelis kilometrus aplinkui. Pareigūnai šioje vietoje dirbo iki pusės devintos.

Žinia policijos nepasiekė

Avarija ant Mokyklos gatvės tilto įvyko intensyviausio eismo metu, tad nenuostabu, kad didelės automobilių eilės nusidriekė iki geležinkelio stoties Priestočio gatve iki Valstybinės kolegijos Liepų gatve, "užsikimšo" net ir Bangų gatvė.

Bet tai dar ne viskas. Dėl šios avarijos Palangos plentu nusidriekė mašinų eilė nuo Jakų žiedinės sankryžos iki įvažos į Liepų gatvę.

Nuo tos pačios žiedinės sankryžos nutįso daugiau nei kilometro automobilių eilė Tilžės gatve.
Įvaža Vilniaus plentu per Šilutės plento bei Baltijos prospekto žiedinę sankryžą taip pat buvo ilgam paralyžiuota. Mat vietos radijo stotis pranešė apie sudėtingą situaciją aplink Mokyklos gatvės tiltą, tad nemaža dalis vairuotojų pabandė į Klaipėdą įvažiuoti per
Jakų sankryžą ir čia įstrigo.

Tik apie pusę dešimtos ryto eismas rytiniame miesto pakraštyje tapo panašus į įprastą. Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vadovas Virginijus Zubauskas patikino, jog policijos budėtojų nepasiekė nė vienas pranešimas apie tai, kad gatvės buvo "užsikimšusios".

Tiesa, netrukus po pranešimo apie avariją Bendrojo pagalbos centro vyresnioji operatorė pranešė policininkams ir apie kamšatis.

Operatorės sulaukė penkių pranešimų apie tai, kad mašinos sustojo ilgose eilėse. Kiekvienam skambinusiųjų buvo paaiškinta, kad keblumai gatvėse susidarė dėl avarijos ir patarta pasisemti kantrybės.

Vilniuje – dar baisiau

V.Zubauskas neslėpė savo nuomonės, kad atsitikus eismo įvykiui, kol jis tiriamas, reikia uždaryti visą gatvę.
Tai esanti pasaulinė praktika – paprastai sustabdomas visas eismas, praleidžiamas tik visuomeninis transportas, taip grūstyse visi stovi valandą ar dvi, kol viskas sutvarkoma.

"Bent jau taip turi būti. Problema yra ta, kad taip mūsų savivaldybė organizavo eismą. Jeigu jie sumanė Pilies tilto remonto metu transporto eismui skirti tik vieną gatvę ir dar uždarė Joniškės gatvę remontui, problemos kaltininkai yra būtent jie. Pats kiekvieną rytą atvažiuoju į darbą Liepų gatve nuo Gindulių ir nuo pat įsukimo į šią gatvę patenku į "kamštį". Šį atstumą iki Jūros gatvės važiuoju ne trumpiau nei pusę valandos. Tiesiog reikia susitaikyti su esama situacija. Vilniuje eismas kur kas labiau pasunkintas. Žmonės žino, kur gyvena, ir turi pasiskaičiuoti savo laiką, išvažiuoti prieš valandą ar pusantros iki darbo pradžios, tada nereikės nervintis", – siūlė pareigūnas.

Komisarui pranešė žurnalistai

Pripažindamas, kad viena policijos funkcijų – eismo reguliavimas, V.Zubauskas patarė šiuos klausimus aiškintis su Kelių policijos biuro viršininku Ramūnu Šideikiu.

R.Šideikis apie nesklandumus miesto gatvėse sužinojo ir dienraščio "Klaipėda" korespondentų prieš devintą ryto.
Pasak jo, ant tilto dirbę pareigūnai nežinojo apie problemas kitose gatvėse, budėtojai apie tai kelių policininkams nepranešė.

"Situaciją kontroliuoja, visas policijos pajėgas mieste koordinuoja Vyriausiojo policijos komisariato budėtojai. Jie žino, kiek mieste tuo metu dirba ekipažų ir kur tuo metu jie yra. Jeigu būtų informacija apie ekstremalią situaciją, galima pakelti visus žmones ir eismą nukreipti kitomis gatvėmis, galbūt netgi Tiltų gatve. Bet visa tai organizuoja ne kelių policininkai", – tikino R.Šideikis.

Nušalino keturis policininkus

Pareigūnai sutartinai tikino gerai suprantantys ir žinantys apie kasdien piko valandomis susidarančias automobilių virtines, tačiau kelių policininkų yra per mažai, kad jie kasdien galėtų reguliuoti eismą karščiausiuose taškuose.

"Labai trūksta pareigūnų. Dieną dirbti mieste ir apskrityje išvažiuoja tik du ekipažai. Turime suktis su tomis pajėgomis, kokias turime. Faktiškai per metus aštuoni policininkai išėjo, tik tiek ir atėjo. Dalis palieka tarnybą sukakus 20 tarnybos metų ir išeina į pensiją. Pusė jų – savo noru, kita pusė buvo nušalinti nuo tarnybos", – neslėpė Kelių policijos biuro vadas.

Šios savaitės pradžioje teismo nutartimi keturi kelių policininkai nušalinti nuo tarnybos, nes buvo įtarti korupcinio pobūdžio nusikaltimais. Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas neslėpė, kad visi keturi pareigūnai neseniai buvo įtarti kyšio ėmimu bei piktnaudžiavimu tarnyba.

Ką konkrečiai kuris iš nušalintųjų policininkų padarė, kol kas neskelbiama, tačiau, nepatvirtintais duomenimis, kyšininkavimu įtarti du jauni gatvėse patruliavę policininkai ir du nemažos patirties turintys Kelių policijos tyrėjai. Pradėti du ikiteisminiai tyrimai.

"Aišku, tai yra nuostolis tarnybai, bet geriau turėti mažiau, bet gerų pareigūnų, nei dirbti su vilkolakiais tarp mūsų. O gyventojų norėčiau paprašyti, kad kaip galima dažniau informuotų apie pareigūnų kyšininkavimo atvejus ir neduotų kyšių, nes už tai taip pat baudžiama", – neslėpė policijos viršininkas.

Žadėjo varyti iš kabinetų

A.Motuzas teigė, kad Kelių policijoje dirba nemažai kabinetinių pareigūnų.

"Jei yra reikalas, galime ir juos pasitelkti. Truputį keista, kad poilsio dienomis randame, o darbo dienomis pritrūkstame pareigūnų. Be to, yra patrulinės tarnybos, kurios taip pat gali padėti reguliuoti eismą", – kalbėjo viršininkas.

Jis ketino pasiaiškinti su budėtojų padalinio pareigūnais, ar padėtis miesto gatvėse buvo tiek grėsminga, kad reikėjo sutelkti daugiau nei įprasta pareigūnų pajėgų.
Komisariato viršininkas ragino žmones skambinti ir informuoti apie negeroves, nes policija tam ir yra, kad pagelbėtų sudėtingoje situacijoje.

"Mes kiekvienu atveju turime analizuoti, kur padarėme klaidų. O jei atsitinka kas nors, kas nuo mūsų visiškai nepriklauso, ir kamšatys susidaro visur, tada pasakysime atvirai: buvo sunkiai valdoma situacija. Bet ką galime, privalome daryti, nes tam pajėgų turime, ypač darbo dienomis, darbo metu. Manau, kabinetuose nebūtina sėdėti, galima važiuoti į gatves darbuotis. Taip būtų daugiau naudos", – svarstė A.Motuzas.

Barė ir administracijos direktorė

Kad šio ryto spūstys sunervino ne tik paprastus vairuotojus, pajuto ir į Ekstremalių situacijų komiteto posėdį susirinkę įvairių tarnybų atstovai.
Vos tik policininkai užsiminė, kad panašūs į vakarykščio ryto atvejai gali visai greitai pasikartoti, nes netrukus spustelės šaltukas, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė nesulaikė emocijų.

Ji griežtai nutraukė pareigūnus ir pareiškė, kad policininkai neparodė profesinio sumanumo. Jeigu pareigūnai būtų pranešę apie ypatingą padėtį miesto gatvėse, valdininkai būtų skubiai leidę važiuoti Tiltų gatve. Tačiau nieko panašaus iš policijos nesulaukta.

Tiesa, svarstydamas ryto įvykius, R.Šideikis suabejojo, ar toks sprendimas būtų išgelbėjęs miestą nuo ekstremalios situacijos.

Suteikė vilčių

Po nemaloniai daugybei žmonių prasidėjusio šio ryto klaipėdiečiai vėl prabilo apie šviesoforus, kurie dešimtmečiais nesureguliuojami taip, kad pagrindinėse gatvėse būtų galima važiuoti nesustojant.
V.Zubauskas įsitikinęs, jog Liepų gatvė "užsikemša" todėl, kad šviesoforai sureguliuoti netinkamai. Ilgos eilės automobilių rikiuojasi čia ne tik rytinio, bet ir vakarinio piko metu, kai žmonės stengiasi išvažiuoti iš miesto. Tačiau išvažiuojantieji vargsta ne tiek, kiek bandantieji patekti į miestą. Pareigūnas apie šią bėdą yra kalbėjęs su savivaldybės valdininkais.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vadovas Rimantas Mockus tikino, esą padėtis stebima, ją ketinama taisyti. Kiek įmanoma.

Šio skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė aiškino, kad bėdos važiuojant Liepų gatve kyla dėl Joniškės gatvės remonto. Esą šie darbai bus baigti jau sekmadienį, tad valdininkas vylėsi, kad jau kitą savaitę įvažiuojantys į Klaipėdą vairuotojai tuščiai nebedegins degalų bei savo nervų ląstelių.

Svajoja apie ES pinigus

"Kamšatys Klaipėdoje nėra didelės. Tik penkias minutes užtrunkama. Argi čia problema? Pats važinėju, ir praėjusią savaitę tikrinome padėtį Liepų gatvėje. Be šviesoforų, aišku, mes neišsiversime. Prieš keletą metų buvo išjungtas Artojo gatvės šviesoforas, paaiškėjo, kad tai yra nesaugu, pasipylė avarijos. Rizikuoti žmonių sveikata tik tam, kad kai kas greičiau įvažiuotų į miestą, negalime", – konstatavo V.Paukštė.

Praėjusią savaitę padėtį šioje gatvėje stebėjo policijos, įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" bei įmonės "Gatvių apšvietimas" darbuotojai. Šviesoforai čia sureguliuoti taip, kad kuo mažiau būtų trukdomas eismas. Pasak valdininko, Liepų gatvėje didesnio automobilių pralaidumo pasiekti neįmanoma.

"Šviesoforai nėra nauji. Tarpusavyje jie nesuderinti, nes yra skirtingų gamintojų, todėl jų negalima sujungti "į krūvą". Kažkada konkursą laimėjo viena įmonė, paskui – kita. Lietuvoje nėra įstatymo, kad būtų leidžiama pirkti tik vienodus šviesoforus. Anglija, kai kurios kitos turtingos šalys turi tokią galimybę, nes yra įstatymais numatę, kokie turi būti šviesoforai ir kaip jie turi dirbti. Mūsų valstybė – pernelyg maža. Mūsų konkursuose lemia kaina. Jeigu būtų nurodyta, kurio gamintojo gaminiai gali būti perkami, būtų pažeisti viešųjų pirkimų reikalavimai", – paaiškino V.Paukštė.

Jis pasakojo, kad kada nors, galbūt susijungus į bendrą sistemą net su Lenkija ar Švedija, Baltijos šalims galbūt pavyks sukurti vienodų šviesoforų sistemą.

O kol kas uostamiesčio valdininkai svajoja gauti pinigų iš ES ir pakeisti miesto šviesoforus. Pasirodo, mieste dar mirkčioja tokie šviesoforai, kuriuose nėra jokios elektronikos.