DĖL ŽENKLŲ IR ŠVIESOFORŲ – KARŠTA DISKUSIJA

Kai kurie kelio Smiltynė–Nida rekonstrukcijos sprendimai sulaukė gamtos sergėtojų pasipriešinimo. Dėl kelyje numatomų įrengti ženklų bei dviračių ir pėsčiųjų tako apšvietimo kilo daug aistrų.

Rangovai pasirengę startuoti

Kelio Smiltynė–Nida ir prie Naujosios perkėlos esančios aikštelės rekonstrukcijos projektas sudarytas iš dviejų dalių. Vieną jų įgyvendina Lietuvos automobilių kelių direkcija, kitą – uostamiesčio savivaldybė.

Nors parengtas vienas darbų projektas, tačiau derinimo procedūros vyksta bei statybą leidžiantys dokumentai gaunami atskirai.

Lietuvos automobilių kelių direkcijai priklausančioje dalyje jau atlikta daugiau nei pusė darbų. Rangovai pasirengę persikelti į miestui priklausančią dalį. Todėl šiuo metu bandoma gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Užkliuvo santvara

Įgyvendinant šią projekto stadiją, tarp miesto ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos kilo karšta diskusija dėl rekonstrukcijos metu žadamų įrengti dviejų santvarų – konstrukcijų, ant kurių bus tvirtinami ženklai ir į keltą riedančių automobilių srautus reguliuosiantys šviesoforai.

"Viena santvara yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos dalyje, o kita – miesto", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova.

Ženklais ir šviesoforais automobilių srautą reguliuoti prireikė todėl, kad specialusis, viešasis transportas bei asmenys, turintys leidimus, po kelio rekonstrukcijos į keltą judės viena eismo juosta, o visi likę automobiliai – kitomis.

Be to, šiuo metu į keltą mašinos įleidžiamos perkėlos darbuotojo, o po rekonstrukcijos automobilių eismą reguliuos šviesoforas. Aiškinama, kad dabartinė situacija nėra nei šiuolaikiška, nei saugi.

"Nors pati parko direkcija suderino santvarą Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomo projekto dalyje, tačiau to ji nepadarė, kalbant apie miesto dalį. Natūralu, statybą leidžiančio dokumento gauti ir tęsti darbų negalime", – apibendrino E.Mantulova.

Susitarti pavyko

Gamtininkai laikėsi nuomonės, kad žadamos įkurdinti santvaros – vizualinė tarša. Jie ženklus reikalavo statyti taip, kaip įprasta.

Tiesa, miesto atstovų manymu, pavienių ženklų tektų prismaigstyti daug, vairuotojams juos pamatyti būtų sunkiau, be to, neliktų galimybės sumontuoti automobilių srautą reguliuosiančių šviesoforų.

Vis dėlto po šiomis dienomis uostamiesčio savivaldybėje virusios karštos diskusijos miesto ir parko direkcijos atstovams pavyko rasti kompromisą.

Nuspręsta santvarą pažeminti iki maksimalios ribos, atsisakyti kai kurių ženklų ir įvertinti galimybes kiek kitaip išdėstyti šviesoforus ant santvaros.

Gamtos sergėtojams kliuvo ir dviračių bei pėsčiųjų tako apšvietimas.

Parko direkcija projektuotojų idėjas taip pat įvertino kaip įsikišimą į gamtinį karkasą, todėl sutarta maksimaliai pažeminti apšvietimo stulpus, o jų šviesą koncentruoti tik į dviračių tako dalį.