Klaipėda gali pagrįstai vadintis didžiojo filosofo Imanuelio Kanto tėvo miestu. Tik šios garsios asmenybės pėdsakų mūsų mieste vis dar pernelyg mažai. Minint I. Kanto 220-ąsias mirties metines apie tai kalbėta ne kartą.

Aidėjo karilionas

Pirmadienio vidurdienį netikėtai suskambo kariliono varpai. Nedaug kas žinojo, jog nebūdingu tokiam koncertui laiku aidėjusios melodijos skelbė, kad būtent Klaipėdoje gimė garsiojo filosofo tėvas, čia gyveno jo senelis ir prosenelis.

Šeima buvo garbinga, todėl nenuostabu, kad, pasak šaltinių, mirus filosofo seneliui Hansui Kantui, jo garbei taip pat buvo skambinama varpais.

I. Kantas nėra lankęsis Klaipėdoje, bet čia dar galima rasti jo protėvių ir giminaičių gyvenimo pėdsakų.

Ekskursijų vadovai gali parodyti į Didžiąją Vandens gatvę bei Friedricho miesto pusę, kur namus turėjo I. Kanto senelis ir prosenelis.

Matas: bibliotekininkė Loreta Liutkutė parodė, kokio nedidelio ūgio buvo I. Kantas. D. Janauskaitės nuotr.

Įrengė kambarį

2018 m. uostamiesčio kultūros mecenatas Rimantas Cibauskas pasiūlė tuometei Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vadovei Bronislavai Lauciuvienei įamžinti I. Kanto vardą bibliotekos pavadinime.

Mecenatas tikino, kad I. Kanto vardas mūsų mieste gali tapti ne tik pasididžiavimo, bet ir pridėtinės vertės faktoriumi. Netrukus ši puiki idėja tapo kūnu.

Mecenatas tikino, kad I. Kanto vardas mūsų mieste gali tapti ne tik pasididžiavimo, bet ir pridėtinės vertės faktoriumi.

O pirmadienį biblioteka pakvietė į I. Kanto kambario atidarymą. Jame daug įdomios medžiagos apie filosofą. Kai kurie dalykai net stulbina – antai faktą apie mažą filosofo ūgį iliustruoja KANTOmatu pavadintas daiktas.

Atminimo kambaryje galima pamatyti bibliotekos turimus I. Kanto veikalus, vietovių, kuriose gyveno I. Kanto protėviai, nuotraukas.

Čia galima susipažinti ir su virtualia ekskursija po Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą, kurioje pasakojama apie su žymiojo filosofo šeima susijusias vietas.

Bibliotekoje įrengtas I. Kanto kambarys yra vienintelis, jei neskaičiuotume gatvėvardžio, didžiojo filosofo įamžinimo faktas Klaipėdoje.

Palaidojo netoli durų

Dar viena tokia atmintina vieta galėtų tapti Šv. Jono bažnyčia, kurios bokšto atstatymas planuojamas jau kitąmet.

Į ekskursiją pakvietusi archeologė Raimonda Nabažaitė rodė, kur stovėjo bažnyčia ir maždaug kurioje vietoje galėjo būti palaidoti I. Kanto seneliai.

Rašytiniai šaltiniai teigia, kad šie garbingi miestiečiai amžino poilsio atgulė prie pat įėjimo į bažnyčią. Kol kas archeologinių kasinėjimų metu jų palaikai nebuvo rasti.

Tik trečdalį bažnyčios ploto ištyrusi R. Nabažaitė viliasi, kad dar laukia nemažai atradimų, galbūt net susijusių su I. Kanto vardu.

Nepabūgę žvarbaus lietaus ekskursijos dalyviai turėjo unikalią progą apžiūrėti Jono kalnelyje esančioje poternoje įrengtą archeologinių radinių ekspoziciją.

Įamžinimas: Šv. Jono bažnyčios vietoje apie šio statinio praeitį bei būsimą galimybę įamžinti I. Kanto šeimos vardą kalbėjo archeologė R. Nabažaitė. D. Janauskaitės nuotr.

Giedojo giesmes

Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenė gerokai sužvarbusius ekskursantus priėmė su kava ir arbata.

Čia buvo demonstruojamas dokumentinis filmas apie Šv. Jono bažnyčią. Paskutiniu akcentu tapo pamaldos už I. Kanto protėvius. Jų metu skambėjo Šilutės kultūros ir pramogų centro sakralinės muzikos mišraus choro „Laudamus“ giedamos giesmės.

Kunigas Reincholdas Moras pasakojo, kad itin kuklus I. Kantas prašė palaidoti jį šalia paprastų Karaliaučiaus miestiečių be ypatingų iškilmių, tačiau šis vyras buvo pelnęs tokį didelį autoritetą, kad atsisveikinimas su juo vyko 16 dienų.

Minėdami filosofo mirties sukaktį klaipėdiečiai pasistengė tai padaryti oriai ir pagarbiai. Balandį turėsime progą paminėti šios iškilios asmenybės 300-ąsias gimimo metines.