IEŠKOS PRIEŠNUODŽIŲ SPŪSTIMS KLAIPĖDOJE

Įvairių tarnybų specialistai ieškos priemonių, kurios padėtų užtikrinti sklandų eismą mieste, perkėlus keltų linijas į miesto centre esantį terminalą. Gelbėjimo planą jie turėtų parengti ir pateikti tik pavasarį.

Didelių vilčių neturi

Visos "DFDS Seaways" keltų linijos į Centrinį Klaipėdos terminalą buvo perkeltos prieš du mėnesius. Tad smarkiai išaugo sunkiasvorio transporto srautai miesto centre.

Baltijos prospekte vis nusidriekia ilgos vilkikų eilės, o eismas mieste kartais būna net paralyžiuojamas. Spūstys susidaro ne tik visose pagrindinėse gatvėse, bet ir ties Jakų žiedine sankryža.

Reaguodamas į situaciją, miesto meras Vytautas Grubliauskas savivaldybės administracijai pavedė sudaryti tarpžinybinę darbo grupę. Į ją įtraukti ne tik savivaldybės, policijos, terminalo, kitų tarnybų, bet ir pačių vežėjų atstovai.

Darbo grupei pavesta iki balandžio 1 d. parengti trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių, kurios padėtų sureguliuoti transporto srautus Baltijos prospekte.

Darbo grupė jau rinkosi į pirmąjį posėdį. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Michailovas pasakojo, kad buvo aptarta, kokias trumpalaikes priemones būtų galima įgyvendinti, kad pavyktų išvengti tokių ekstremalių situacijų, kaip buvo prieš mėnesį.

"Pasikeitėme informacija, kas ką jau padarė. Didelių vilčių, kad įgyvendintos priemonės padės išvengti tokių situacijų, neturime", – tvirtino pavaduotojas.

Perkėlimui nebuvo pasiruošta

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas įgyvendintas priemones įvardijo kaip kosmetines.

Per mėnesį buvo užbaigti Baltijos prospekto ir jo žiedinių sankryžų remonto, ženklinimo darbai, priimti sprendimai dėl stovėjimo uždraudimo šioje arterijoje. Pakeisti ir keltų grafikai.

"Tokios priemonės bus veiksmingos iki pirmų nesklandumų, tokių kaip sutrikusi elektroninė valdumo sistema terminale ar didelė audra jūroje, dėl kurios ribojama laivyba. Tada gali vėl susidaryti tokia pat situacija, kokia buvo prieš mėnesį", – numatė pavaduotojas.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad vilkikams įvažiavus į miestą situacijos neįmanoma suvaldyti arba tai padaryti sudėtinga, nes tai reikėtų daryti 50 km spinduliu aplink Klaipėdą.

Darbo grupės pasitarime policijos atstovai atkreipė dėmesį, kad, perkeliant visas "DFDS Seaways" keltų linijas į Centrinį Klaipėdos terminalą, nebuvo tinkamai pasirengta.

"Kalbama ne tik apie kelių įrengimą – Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukciją, bet ir infrastruktūros vilkikams įrengimą. Visame pasaulyje yra didelės aikštelės, kur sunkiasvorės transporto priemonės gali stovėti, vairuotojai – pavalgyti, nusiprausti, nusipirkti vinjetes ir laukti, kol galės įvažiuoti į terminą", – pasakojo vicemeras.

Vairuotojų kaltinti negali

Anot A.Šulco, vilkikų vairuotojai, ypač iš užsienio, blaškosi po miestą. Nesusigaudo, kur atvažiavo, kokia tvarka, važiuoja, kaip patinka.

"Vienas vilkikas, kurio valstybiniai numeriai estiški, jau dvi ar tris savaites stovi Kalotėje, užėmęs vieną eismo juostą, ir tai niekam nerūpi. Kitą mačiau sustojusį Naujojo Sodo gatvėje prie kiosko, matyt, ėjo cigarečių nusipirkti. Vilkikai stovi ir arenos ar baseino, prekybos centrų stovėjimo aikštelėse, ant žaliųjų vejų", – vardijo vicemeras.

Policijos pareigūnai tvirtino, kad baudžia sunkiasvorių mašinų vairuotojus už pažeidimus, tačiau užsieniečiai sumoka vienkartinę baudą, išvyksta, ir tiek.

"Negali labai kaltinti ir tų vairuotojų. Šiems pasakė važiuoti į uostą, tai ir važiuoja. Jie nežino tvarkos, kaip pas mus reikia elgtis. Prieš padidinant terminalo pajėgumą, valstybė ir jos institucijos nepasirūpino ir informacinės sistemos įrengimu. Vilkikų vairuotojai informacijos turėtų gauti dar daug kelio likus iki miesto", – dėstė vicemeras.

Siūlė neįleisti į miestą

Pasitarime buvo išsakyti ir siūlymai, kaip operatyviai spręsti problemą.

A.Šulco teigimu, patys vežėjų atstovai siūlė uždrausti sunkiasvoriam transportui įvažiuoti į miestą dvi valandas ryte ir tiek pat vakare piko metu, taip pat vasarą, kai vyrauja karšti orai.

"Tačiau tada kyla klausimas, o kur vilkikus padėti? Jei įvažiavo į miestą, tai nebeišmesi. Turi būti infrastruktūra, kur jie galėtų praleisti laiką. Neatsakingos valstybės politikos šiuo klausimu įkaitais tampa ir klaipėdiečiai, kurie stringa spūstyse, ir patys vairuotojai", – tvirtino vicemeras.

Posėdyje aptarta, kas ir kaip turėtų reaguoti, pasikartojus prieš mėnesį kilusiai situacijai, kas kam turėtų skambinti, kaip elgtis.

"Svarbu, kad tarnybos bendradarbiautų, susidarius ekstremalioms situacijoms, įspėtų vienos kitas kaip potvynio metu – pirmą kartą buvo truputėlį išsižiojimo informavimo sistemoje. Antrojo metu visi jau žinojo, ką daryti. Kol kas svarstome, kaip sumažinti pasekmes, esant įtemptai situacijai, bet ne priežasčių pašalinimą. To šiandien neturime galimybių padaryti, kad ir kaip norėtume", – tvirtino vicemeras.