ATLIKĖJUI J. LIESIUI – SMŪGIS IŠ PRAEITIES

Dainų atlikėjas ir renginių vedėjas Juozas Liesis stojo į kovą su antstoliais. Scenos žvaigždę netikėtai atsivijo 2003 m. už greičio viršijimą skirtos baudos atgarsiai. Nors vyras baudą sumokėjo, praėjus 14 metų uostamiesčio antstolė iš J.Liesio sąskaitos nuskaitė penkis su puse karto didesnę sumą nei bauda.

Viskas – dėl 50 litų

Praeityje populiarios grupės "B’Avarija" atlikėjas tikina likęs šokiruotas, kai išvydo, jog iš jo banko sąskaitos nuskaityta 90,32 euro suma.

"Penkiasdešimties litų (14,48 euro) baudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą aš gavau 2003 metais ir ją sumokėjau. Antstolė išrašė kažkokį popieriuką, o pinigus už tai nuskaičiavo tik praėjusių metų lapkritį, praėjus 14-ai metų po to, kai sumokėjau baudą", – tikino J.Liesis.

Pinigai iš J.Liesio sąskaitos buvo nuskaityti pernai lapkričio 16-ąją.

Po keturių dienų, lapkričio 20-ąją, antstolė J.Liesiui grąžino 7,82 euro.

J.Liesis sprendimą nuskaityti 82,50 euro apskundė pačiai antstolei, o vėliau ir Klaipėdos apylinkės teismui.

Pirmos instancijos teismas nebuvo palankus žinomam atlikėjui, jo skundas buvo atmestas.

Ginčas persikėlė į Klaipėdos apygardos teismą. Šiandien teismas turėtų jau skelbti sprendimą šioje kovoje.

Ginčijo antstolio įkainius

Teismas konstatavo, jog J.Liesiui bauda buvo skirta 2003 m. birželio 10 d. Esą nubaustasis geruoju nesumokėjo šios baudos.

Ją J.Liesis turėjo sumokėti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos.

Skolininkui gera valia nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas, kaip vykdomasis dokumentas, rugpjūčio 28 d. buvo pateiktas vykdyti antstolei.

Rugsėjo 12-ąją J.Liesiui esą buvo surašytas siūlymas sumokėti 50 Lt baudą, 30 Lt administravimo išlaidų, 100 Lt antstolio atlyginimą, iš viso 180 Lt į antstolės depozitinę sąskaitą.

J.Liesis dar anuomet spaudai skundėsi dėl antstolių darbo ir laikėsi nuomonės, jog smarkiai išaugusi baudos suma tikrai neverta antstolio darbo.

Cituoju jų kolegą, jis taip ir pasakė, jog visa tai – neteisinga, nedovanotina ir neteisėta.

"Aš konsultavausi su žinomu Klaipėdos antstoliu, nes nesu teisininkas. Išgirdau patikinimą, kad antstoliai, būdami padorūs, neturėtų prašyti atlygio už darbą, kurio nepadarė. Cituoju jų kolegą, jis taip ir pasakė, jog visa tai – neteisinga, nedovanotina ir neteisėta. Visą šią situaciją lėmė pačių antstolių neveikimas", – akcentavo J.Liesis.

Senaties klausimas

Vis dėlto pirmos instancijos teismas stojo į antstolės pusę, kuri teismui teigė, jog skolininkas baudą sumokėjo tik po to, kai byla buvo užvesta, tai yra rugsėjo 17-ąją, o skolos išieškojimas pradėtas vykdyti rugpjūčio 28-ąją.

Tačiau J.Liesis tikina, jog dar tą pačią dieną, kai sužinojo apie antstolės patvarkymą, kreipėsi į ją per elektroninį paštą.

Vyras stebėjosi, jog nesulaukė jokio atsakymo ar mėginimo susisiekti.

"Jie nieko nepadarė, kad aš sumokėčiau baudą. Aš ją pats sumokėjau, apie tai pranešiau. Jokių veiksmų, už kuriuos jiems derėtų mokėti, nebuvo. Atsiminta ši bauda buvo po keturiolikos metų. Ir dar įžūliai nuskaityti pinigai iš sąskaitos", – stebėjosi J.Liesis.

Ir ši J.Liesio nuostaba tikrai gali turėti pagrindo.

Pažvelgus į Civilinio proceso kodekso (CPK) 611 straipsnį, matyti, jog net pernai jau buvo suėjęs vykdymo išlaidų išieškojimo senaties terminas.

CPK nurodo: "Vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui."

CPK taip pat nurodyta, jog, nustačius, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra aiškiai nepagrįstos, teismas gali skirti antstoliui iki trijų šimtų eurų baudą.

Skundą atmetė

Tačiau antstolė pirmos instancijos teismo procese pažymėjo, kad tik išieškojus vykdymo išlaidas atsirado pagrindas užbaigti vykdomąją bylą, todėl 2017 m. lapkričio 22-ąją surašytas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

Antstolė taip pat teismui pateikė duomenis, jog J.Liesiui 2005 m. sausio 7 d. surašė siūlymą iki 2005-ųjų sausio 30 d. sumokėti 130 Lt vykdymo išlaidas, tačiau J.Liesis to nepadarė.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju skolininkui J.Liesiui geruoju nevykdant nutarimo dėl baudos skyrimo buvo pradėtas priverstinis vykdomojo dokumento vykdymas.

Vykdomojoje byloje apskaičiuotos vykdymo išlaidos, kurių išieškojimas nukreiptas į skolininkui priklausančias pinigines lėšas.

Šie veiksmai atlikti nepažeidžiant CPK įtvirtintos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės.

"Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad antstolė, areštuodama skolininkui priklausančias pinigines lėšas, vadovavosi CPK nuostatomis, todėl antstolės 2017 m. lapkričio14 d. surašytą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo", – rašoma teismo sprendime.

Komentaras

Osvaldas Martinkus

Advokatas

Civiliniame kodekse numatyti ne tik senaties terminai, bet ir išaiškinta, nuo kada prasideda terminai, paprasčiau tariant, nuo kada galima sakyti, jog įsigalioja senatis. Kiekvienas terminas turi savo pradžią ir pabaigą.Taip pat išaiškinta, kada laikoma, jog senaties terminas nutrūko – nuo tam tikrų veiksmų atlikimo. Pavyzdžiui, pasakyta, kad veiksmai nutrūko, kai skolininkas pripažino skolą. Tai yra teisiniai dalykai. Sunku ką nors pasakyti apie konkrečią bylą, prieš tai neįsigilinus. Tačiau verta pabrėžti, jog vienas iš teisės paskirčių yra atsakomybės neišvengiamumas.

Skolininkų daugėja

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2017 m. spalio 1 dieną buvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš 292 612 skolininkų (fizinių asmenų).

Iš jų net 181 559 asmenų atžvilgiu buvo pradėta daugiau nei viena vykdomoji byla.

Bendra išieškomų skolų suma siekia apie 3,8 mlrd. eurų.

Komentaras

Lina Pužienė

Antstolė

Labai įdomu, kaip pasisakys Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje. Kartais teismai būna palankūs ir skolininkams. Šią bylą aš perėmiau iš kolegės, kuri baigė savo veiklą. Tiesiog kėlėme senas bylas ir žiūrėjome, kokia jų baigtis. Nesvarbu, kad skolininkas buvo sumokėjęs baudą, tačiau už antstolio patvarkymus nebuvo atsiskaityta. Tuomet tai buvo apie 130 litų suma. Bet skolininkas griežtai atsisakė ją sumokėti. Jei jis būtų ėmęsis kitų žingsnių, žinoma, kad ši suma nebūtų virtusi 80 eurų suma. Tačiau verta paaiškinti, jog senaties terminas gali būti skaičiuojamas tik nuo to momento, kai vykdomoji byla yra grąžinama išieškotojui, šiuo atveju – Kelių policijai. Kadangi už antstolio veiksmus nebuvo atsiskaityta, ji nebuvo grąžinta ir užbaigta. Aš suprantu ir skolininką, tačiau verta priminti, jog kiekvienas skolininkas už neįvykdytus savo įsipareigojimus turi patirti neigiamas pasekmes. Kita vertus, gal teismas sakys, jog antstolis turėjo kreiptis į teismą ir prisiteisti honorarą už atliktus veiksmus? Bet įstatymai keitėsi, jie šiuo metu yra tokie, kokie yra. Kaip, beje, negalime prašyti atsiskaityti skolininko 2003-iųjų metų įkainiais, antstolio darbą turime įvertinti šios dienos įkainiais.