KALTINTI UOSTĄ TAMPA MADINGA PER RINKIMUS

Į miesto merus kandidatuojantis Arvydas Vaitkus Klaipėdos taršos mažinimą įvardija kaip vieną iš svarbiausių prioritetų. Jis sako, jog miesto politikai, kalbantys apie taršą ir žiūrintys tik į uostą, iš tiesų dangsto savo neveiksnumą ir savo darbo broką.

„Faktai rodo, kad didžiausia problema yra transporto srautai ir jų sureguliavimas, atsainus kai kurių pramonės objektų požiūris ir labai aplaidus valdžios požiūris į miesto plėtrą“, – dėsto A. Vaitkus. Daugiau apie tai, kaip Klaipėdą paversti švariu ir moderniu miestu - šiame interviu.

– Kiek, Jūsų manymu, yra reikšminga taršos problema Klaipėdoje?

– Tai labai reikšmingas klausimas, nes jis paliečia didžiausią žmogaus turtą – sveikatą. Klaipėdoje, mano manymu, šiuo metu veikia pakankamai aktyvios bendruomenės, miesto vadovams ir konkrečioms įmonėms keliančios ekologijos gerinimo klausimus. Aš asmeniškai tas iniciatyvas palaikau dabar, palaikysiu ir ateityje.

– Kas yra pagrindiniai taršos šaltiniai bei kokiose vietose šis klausimas opiausias?

– Tai labai platus klausimas. Statistika – negailestingas pašnekovas. Ji rodo, kad didžiausias užterštumas ir neigiamas ekologinis poveikis yra miesto gatvėse.

Didžiausia bėda - miesto gatvės praktiškai nevalomos, apie plovimą net kalbos nėra. Todėl jose susikaupia labai daug kietųjų dalelių, kurios pasiekia mūsų organizmą. Turint tokį miesto išdėstymą, kai ryte didžiausias transporto srautas yra iš Pietų į Šiaurę, o vakare - atvirkščiai, prie didžiausių sankryžų susiformuoja „juodžiausi“ taškai. Dėl prastai valdomų miesto transporto srautų, viešojo transporto ekologijos problematikos, senų automobilių išmetamų CO2 kiekiai kiekvieną dieną reikšmingai veikia ir miestiečių gyvenimo kokybę.

Yra vienas svarbus akcentas, kalbat apie taršą  - tai per kiekvienus rinkimus apie uostą kuriami mitai, nutolę nuo tikrovės. Tai mačiau anksčiau, ne išimtis ir šie rinkimai.  Beje, tai nesunku suprasti. Miesto valdžioje esantys žmonės bijo pripažinti tikrąsias miesto taršos priežastis, nes jos atskleis pačių neveiklumą ir darbo broką.

– Kaip šią problemą spręsti?

– Reikia kelių ryžtingų miesto valdžios sprendimų gerinant eismo sąlygas mieste, kad nestrigtų eismas - juk kuo lėčiau ir ilgiau važiuoja automobilis, tuo daugiau taršos. Miesto savivaldybei privalu padaryti Šilutės plento – Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos projektą ir kuo skubiau toje vietoje pastatyti viaduką bei atnaujinti pačią sankryžą. Buvo daug demagogijos, kad šioje sankryžoje didžiausia problema yra į uostą atvažiuojantys automobiliai. Tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, kad tik kas 15 automobilis - sunkvežimis. Dominuojantys srautai yra iš pietinės miesto dalies važiuojantys lengvieji automobiliai.

Nors miesto valdžios iniciatyva buvo padarytas Pietinio aplinkkelio projektas - išvažiavimui iš miesto per Minijos gatvę, tačiau projekto kokybė vis dar kelia daug klausimų. Pavyzdžiui, kodėl tam keliui buvo siekiama suteikti A1 kategoriją? Tai - autostrados kategorija, kuri yra siaubingai brangi ir sudėtingai įgyvendinama. O aplinkkelis ten labai reikalingas, nes tiek gyventojai, tiek krovininės transporto priemonės į Šilutės plentą galėtų išvažiuoti nesiekdamos miesto centro.

Būtina kartu su centrine šalies valdžia siekti kuo skubiau peržiūrėti ne tik Šilutės plento – Baltijos prospekto sankryžos, bet ir Pietinio aplinkkelio projektą, padaryti jį realiu ir įgyvendinti, o ne kurti naujus projektus Statybininkų prospekte, į kurį nukreipus transporto srautus nukentėtų šio, tankiai apgyvendinto, mikrorajono gyventojai. Tokie esamos valdžios žingsniai tik parodo, kad jiems trūksta ne tik strateginio mąstymo, bet ir logikos bei dėmesio klaipėdiečių poreikiams.

– Kokia mieste esančios pramonės įtaka taršai?

– Klaipėdai pramonė yra būtina, nes pramonės įmonės sukuria tūkstančius darbo vietų. Visgi, yra įmonių, kurios turi keisti ir savo požiūrį, ir naudojamas technologijas.  Pavyzdžiui, įmonės „Grigeo Klaipėda“ naudojama nuotekų sistema yra nelogiška, neracionali ir pažeidžia aplinkosauginius reikalavimus. Įmonė artimoje ateityje atliekas privalės tvarkyti kitaip, tačiau šią problemą galima ir reikia spręsti dalyvaujant įmonei, ją kontroliuojančioms institucijoms bei savivaldybei. 

Kai kurie savivaldybės palaiminimo sulaukę projektai tik patvirtina nemažos dalies miestiečių nuomonę, kad esama valdžia į taršos klausimą žiūri atlaidžiai. Pavyzdžiui, šalia Kauno gatvės savivaldybė leido pastatyti tik 24 metrų aukščio biokuro kaminą. Net ir paprastam žmogui aišku, kad tokio aukščio kaminas yra per žemas, o visa tarša leidžiasi žemyn į Kauno mikrorajoną. Tik laiko klausimas, kada šiame mikrorajone kils naujas skandalas.

Deja, šioje srityje daug kas apleista, tačiau tai ne pramonės įmonių nuopelnas. Susidaro toks įspūdis, kad dabartinei miesto valdžiai daugelis taršos problemų yra tiesiog per sunkios, į jas žiūrima atmestinai.

– Tai kas yra atsakingas už taršos problemų sprendimą?

– Būtinus darbus dėl taršos mažinimo visų pirma turi atlikti patys teršėjai. Labai svarbus šio proceso dalyvis yra taršos leidimus išduodančios organizacijos, kontroliuojančios institucijos ir miesto savivaldybė. Beje, Klaipėda - vienintelė iš didžiųjų miestų, kuri nepasinaudojo Vyriausybės skirtomis lėšomis ekologinei situacijai gerinti.

– Ar uosto veikloje esate įgyvendinęs sprendimus mažinti taršą?

– Uosto direkcija savo noru, be jokių paraginimų, įdiegė griežtą ir konkrečią monitoringo sistemą. Tai yra keliolika stacionarių taršos matuoklių ir 10 mobilių. Prie šių matuoklių prisijungia ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, ir kelios uosto įmonės, kurioms aktualu stebėti ekologinius rodiklius.

Mes taip pat aktyviai veikiame ir stebime savivaldybės planus. Pasipriešinome Švyturio gatvės vystymo projektui, griežtai atsisakėme savivaldybės siūlymo uosto plėtrai paimti Klaipėdos stadioną. Kartais net nesuprantu tokių miesto valdžios sprendimų.

– Kokie matomi taršos klausimo sprendimai mieste, tapus meru?

– Manau, kad visi ankščiau išvardinti probleminiai klausimai, didžiausią taršą skleidžiančių įmonių poveikio į aplinką mažinimo programos. Tai ir uosto, ir Laisvosios ekonominės zonos įmonių,  Klaipėdos savivaldybei priklausančių įmonių valdymas moderniomis technologijomis. Naujų transporto infrastruktūros vienetų kaip estakadų, aplinkkelių, gatvių statybos ir įrengimo klausimai, ekologinio elektra varomo transporto plėtra ir t.t. miesto vadovui turėtų būti vienas iš svarbiausių kasdieninių klausimų. Daugiau informacijos: https://www.klaipedagali.lt.

Politinė reklama apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs. 1663854