KAPITONŲ GEIDŽIA NE VIEN TOLIMIESIEMS PLAUKIOJIMAMS

Klaipėda nuo seno garsėja kaip vandens transporto sektoriaus specialistų kalvė: šios profesijos nestokoja populiarumo tarp besirenkančiųjų studijas ir atitinkamai jaunuoliams suteikia puikias karjeros galimybes jau pabaigus mokslus. Viena vertus, laivybos sektoriaus profesionalų uostamiestyje, regis, parengiama pakankamai, vis dėlto prisitraukti specifinės kvalifikacijos darbuotojų kai kurioms įmonėms tampa nemenku iššūkiu.

Išgyvena kartų kaitą

Šiuo metu paklausiausių profesijų atstovais bendrovės „Smiltynės perkėla“ personalo direktorė Lina Poderienė įvardijo laivavedžius bei laivų mechanikus. „Mūsų įmonėje šiandien stiprus tiek vienų, tiek kitų poreikis“, – pripažino pašnekovė.

Anot „Smiltynės perkėlos“ atstovės, nors ženklesnės darbuotojų kaitos įmonės laivyno padalinyje nėra, tačiau pastarojo meto objektyvios aplinkybės kiek kelia nerimą.

„Gyvenimas eina į priekį, kartos neišvengiamai turi keistis. Štai kovą vienas mūsų kapitonas skaičiuos jau 40 metų darbo stažą. Žmogus visą savo gyvenimą dirbo vienoje darbovietėje, tačiau natūralu, kad ateina laikas, kai jau norisi išeiti į užtarnautą poilsį. Ir tokių kapitonų per pastaruosius metus turėjome ne vieną“, – nūdienos situaciją iliustravo L.Poderienė.

Pašnekovės pastebėjimu, šiuo metu vienintelė šalyje tiek laivavedžius, tiek mechanikus rengianti Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla Klaipėdoje į darbo rinką kasmet išleidžia pakankamai absolventų, tačiau tiek dėl darbinės veiklos specifikos, tiek dėl papildomų vidaus vandenų transporto srities reikalavimų šios grandies profesionalams „Smiltynės perkėlai“ prisitraukti specialistų sudėtinga.

Po darbo – pas šeimą

„Kol neturi šeimos, jaunimas mieliau neria į gilesnius vandenis, geidžia egzotikos, kurios galbūt nesuteikia darbas uoste. Tad tiek šia, tiek masto prasme mums, kaip ir kitiems vidaus vandenų transporto atstovams, labai sudėtinga konkuruoti su stambiomis tarptautinėmis jūrinėmis kompanijomis“, – neneigė įmonės personalo direktorė.

Kita vertus, būtent vidaus vandenų transporto specifika suteikia ir nemažą pranašumą.

„Neabejotinas privalumas, kad žmonės po darbo keliauja pas savo šeimą, o ne grįžta namo po kelių savaičių ar net mėnesių. Turbūt dėl to ir mes galime pasidžiaugti sėkmės istorijomis: kai Jūreivystės mokyklą baigęs laivų mechanikas dėl šeiminių aplinkybių nusprendė atsisakyti tolimųjų plaukiojimų, jis pasirinko darbą mūsų įmonėje – prieš keletą metų ėmęs čia dirbti kelto mechaniku šiandien jis jau pakilo iki laivyno techninės priežiūros vadovo“, – pasakojo L.Poderienė.

Atliepia rinkos poreikius

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė pateikia aktualią statistiką: šiuo metu čia studijuoja 231 laivavedys, 150 laivų mechanikų bei 56 laivų elektromechanikai – tai sudaro apie 70 proc. visų šios mokslo įstaigos, kurios ištakos siekia net 1948 m., studentų.

Kalbant konkrečiai apie laivavedžius, į šią studijų programą surenkama po 55–60 pirmakursius –

pasak pašnekovės, tai pastaruoju metu nusistovėjęs skaičius, kuris atitinka darbo rinkos lūkesčius. Tiesa, skaičiuojama, kad per ketverius studijų metus nubyra apie 25–30 proc. jaunuolių.

„Šiais metais studijas turėtų baigti ir 30 laivų mechanikų – tai irgi nėra mažas skaičius. Jūrų laivuose, priklausomai nuo dydžio, dirba trys keturi mechanikai, vadinasi, tiek darbuotojų jau galėtų papildyti apie keliasdešimt įgulų“, – iliustravo R.Mickienė.

Kaip pripažino šalies jūrininkų Alma Mater atstovė, mokslo įstaigos absolventai, tiek laivavedžiai, tiek laivų mechanikai, elektromechanikai, – pageidaujami darbuotojai.

Jaukinasi būsimus darbuotojus

„Kai po antro ar trečio kurso prasideda praktika laivuose, jau tada kompanijos ima projektuoti praktikantų karjerą savo įmonėse, – sako pašnekovė. – Mes, žinoma, norime, kad mūsų absolventai plaukiotų laivuose su mūsų šalies vėliava, tačiau žmonės laisvi pasirinkti. Neretai patys sulaukiame replikų, neva rengiame jūrininkus užsieniui, kokia iš to nauda Lietuvai, tačiau reikėtų neužmiršti, kad jūrininkai gyvena ir išleidžia uždirbtus pinigus Lietuvoje.“

Bendrovės „Smiltynės perkėla“ personalo direktorė L.Poderienė paaiškino, kodėl įmonės atstovų akys taip pat krypsta į šios mokymo įstaigos absolventus.

Po marias kursuojančių keltų laivavedžiui būtinas B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomas, kurį išduoda Lietuvos transporto saugos administracija po studijų Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.

„Pagal mūsų keltų variklių galingumą mums privalomas IV ar V grupės laivo kapitono laipsnis. Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje būsimieji laivavedžiai, dar studijų metais sukaupę praktikos jūroje, įgyja jūrinio laipsnio budinčiojo kapitono padėjėjo diplomą, o tai reiškia, kad iš karto gauna tokią aukščiausią kategoriją“, – atskleidė pašnekovė.

Kitas niuansas – bent kelerių metų darbo pagal profesiją patirtis, o ji įgyjama tik dirbant jūrų laivuose.

Akina ir karjeros galimybės

R.Mickienė linkusi sutikti su „Smiltynės perkėlos“ atstove – neabejotinai žmonės labiau gundosi darbu jūroje, tarptautinių reisų laivuose.

„Tai visai kitas mastelis, kitoks darbo pobūdis, karjeros galimybės – suprantama, kad vietinei laivybai su tuo sudėtinga konkuruoti. Kita vertus, jūroje dirbti sunku, ne kiekvienas ištveria kad ir neilgą išsiskyrimą su namais, šeima. Tad galbūt vidaus vandenų laivyba būtų patraukli būtent tokiems žmonėms arba tiems, kuriems jau pakanka jūrinės karjeros pasiekimų ir norisi ramesnio darbo krante“, – svarstė pašnekovė.

R.Mickienė užsiminė ir apie naujausius ambicingus Vidaus vandens kelių direkcijos laivybos Nemunu, Kuršių mariose projektus – tikėtina, jog tai galėtų tapti paskatinimu jūrininkams dirbti vidaus vandenų laivuose.

Tuo metu Užimtumo tarnybos duomenys byloja, jog praėjusiais metais laivavedžiais padėta įsidarbinti 80, laivų mechanikais – 120 tarnyboje registruotų Klaipėdos gyventojų. Didžioji jų dalis (netoli 60 proc.) ėmė dirbti užsienio įmonėse.

Palyginimui – iš viso šių metų pradžioje buvo užregistruota 8 tūkst. 704 darbo neturintys klaipėdiečiai.

Šiuo metu daugiausia laisvų darbo vietų Klaipėdoje registruota elektrikams, pastatų surenkamųjų konstrukcijų montuotojams, plataus profilio statybininkams, virėjams, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams.

Šalyje reikalingų darbuotojų poreikis atsispindi ir Trūkstamų profesijų sąraše 2022 m., kuris buvo papildytas 41 giminiška profesija. Į šį sąrašą įtrauktos 163 profesijos, iš kurių net 93 priklauso pramonės ir 58 – statybos sektoriui.

Užimtumo tarnybos darbdavių apklausa rodo, kad šiemet kas antra įmonė susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu.