KARIŲ KAPŲ PROJEKTAI UOSTAMIESTYJE – NET ŠEŠI

Kaip galėtų atrodyti pertvarkyta Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta Klaipėdoje? Vakar šį klausimą sprendė speciali komisija. Prieš tai projektų idėjas viešai aptarė recenziją pristatęs mokslų daktaras istorikas Vasilijus Safronovas.

Panašus projektas – Taline

Recenzentas patikino, kad aptardamas projektus nereiškia savo asmeninės nuomonės, simpatijų ar antipatijų projektams, jų autoriai kol kas neviešinami.

Per porą mėnesių buvo pateikti šeši projektai, kuriuos rengiant reikėjo laikytis jau suformuluotų techninių sąlygų.

Vieno ryškiausių permainų numatančių projektų vizualizacijoje – naujas monumentas su dviem vertikaliomis plokštėmis, sudarančiomis savotišką tunelį. Jo vidinėje pusėje numatyta įamžinti žuvusiųjų pavardes. Prieš šį tunelį turėtų išlikti aikštė.

Labai panašus monumentas jau yra Taline, juo įamžintas komunizmo aukų atminimas.

Plokštes norėtų guldyti

Kitas projektas numato žuvusiųjų pavardes iškalti ant akmens plokščių, sumontuotų aikštėje trimis eilėmis, jas turėtų puošti želdiniai. Autoriai tikisi, kad Skulptūrų parko takai susilietų ir integruotųsi į memorialo takus.

Akcentuota, kad horizontaliai sumontuotos plokštės su pavardėmis žiemą apsnigtų, o šiltuoju metų laiku įrašus darytų neįžiūrimus augmenija. Taip jau yra įprasta vokiečių karių kapuose.

Pristatytas ir projektas, kuriuo siekiama memorialą paversti karių kapinėmis. Dabartinė aikštė turėtų būti paversta veja, o joje būtų sumontuotos šešios eilės po septynias plokštes su pavardėmis.

Autoriai siūlo griauti visas sienas, o kalvelę gerokai pažeminti. Atsivėrusį vaizdą siūloma uždengti naujai pasodintais medžiais.

Tarp pasiūlymų yra ir projektas, kuriuo karių įamžinimo vieta turėtų virsti parką primenančia vieta. Erdvėje turėtų būti pasodinta naujų medžių, žuvusiųjų pavardės atsirastų ant žolynuose sumontuotų plokštelių, o tarp takų ir suolų atsirastų fontanas.

Nori įamžinti E. Kantą

Dar vieno projekto autoriai siūlo kurti naują memorialą ir naudoti jame esamo memorialo elementus.

Pasak autorių, būtų sukurtos naujos kalvelės, o jų briaunose sumontuotos dabartinės plokštės su žuvusiųjų pavardėmis. Viduryje iškiltų akmeninis kubas žvakėms ir gėlėms.

Vietoje betono plytelėmis grįstos aikštės autoriai siūlo formuoti veją, o kalvelę, prie kurios šios plokštės sumontuotos dabar, autoriai siūlytų griauti. Taip būtų siekiama sukurti šios vietos vienovę su Skulptūrų parku.

Ko gero, klaipėdiečiai pradės reaguoti, kai prasidės darbai.

Vienas, bet esminis šio projekto autoriams keliamas klausimas – kaip su Sovietų Sąjungos karių kapais reikėtų susieti siekį šioje vietoje įamžinti ir didžiojo filosofo Emanuelio Kanto atminimą.

Dar vienas projektas numato aukurą visiems žuvusiesiems, kuris turėtų būti sumontuotas buvusio kardo vietoje.

Iš esmės, šiuo projektu siūloma užkonservuoti tai, kas liko iš sovietinio monumento paliekant kalvelę ir plokštes su pavardėmis. Autoriai ketina takais sujungti memorialą su napoleonmečio įtvirtinimu šancu bei paminklu belaisviams.

Palaidojimo vieta nežinoma

Pernai birželį buvo išmontuoti 1975-aisiais ir 1980 m. pastatyti sovietinę ideologiją atspindintys paminklai. Karių kapai neliesti.

Pasak V. Safronovo, 1956 m. inventorinėse bylose minima, kad pirmieji Sovietų Sąjungos karių palaikai palaidoti vakarinėje dabartinės aikštės pusėje, arčiau sienos, dengiančios aikštę nuo neseniai pastatytų naujų gyvenamųjų namų bei dviračių tako. Kurioje tiksliai vietoje buvo vėliau perlaidoti iš Kairių ir kitų vietų atgabenti palaikai, istorikai duomenų neturi.

Kalvelė, kurios šiaurinėje pusėje sumontuotos plokštės su karių pavardėmis, kiek žinoma, yra suformuota iš betono, įrengiant ant jos žemyn nuleisto kardo skulptūrą. Paskaičiuota, kad vieno kubinio metro tokios kalvelės išardymas gali kainuoti 8 eurus.

Abejonių kelia siekis šioje vietoje įrengti fontaną, nes būtų pasiekti palaidojimai, o tai būtų itin nepageidautina.

Vakar pavakare komisija projektams turėjo skirti pirmąsias tris vietas. Pirmadienį turėtų paaiškėti, kas yra šių projektų autoriai.

„Vertinant technines sąlygas projektams, nebuvo jokios visuomenės reakcijos. Ko gero, klaipėdiečiai pradės reaguoti, kai prasidės darbai“, – svarstė architektas Vaidotas Dapkevičius.