KLAIPĖDOS POLITIKŲ VEIKLOS ATASKAITOS: KAS SLYPI TARP EILUČIŲ?

Po dešimties dienų bus metai, kai prisiekė naujos kadencijos Klaipėdos taryba. Naujai išrinkti politikai rinkėjams jau pateikė savo veiklos ataskaitas už praėjusius metus. Dauguma ataskaitų išskirtinai lakoniškos, tačiau tarp kai kurių eilučių slypi kur kas daugiau, nei parašyta.

Į Ukrainą – 10-ąjį kartą

„Nuolat organizuoju (humanitarines – A. D.) keliones bei renku paramą Ukrainai“, – tai eilutė iš Klaipėdos tarybos nario, nė trisdešimties neturinčio Aleksejaus Diukino ataskaitos rinkėjams už 2023 m.

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ (dabar „Nemuno aušra“ frakcijos) atstovas klaipėdietis A. Diukinas prisiekė kiek vėliau nei kiti naujieji tarybos nariai.

Partijos sąrašo eiliškumas pakito, nes tarybos nario mandato atsisakė jos politinis lyderis Remigijus Žemaitaitis, o antroje vietoje buvusi jo pavaduotoja Lina Šukytė-Korsakė tapo vicemerė.

A. Diukinas neslėpė laukęs pasveikinimo ta proga, tačiau pirmas klausimas iš vietos žurnalistų, kurį išgirdo naujasis tarybos narys, buvo: „Kam priklauso Krymas?“

Natūralu, jog jis atsisakė reaguoti į šį akibrokštą, o tai greitai kai kam virto „natūraliu įrodymu“, neva jaunasis politikas yra „penktosios kolonos“ atstovas.

Tuo laiku, kai išgirdo šį klausimą, A. Diukinas jau daugiau nei metus nuolat pats asmeniškai vykdavo į Ukrainą humanitarinės misijos tikslais.

Šiandien jis taip pat yra pakeliui į Lvovą, kur kartu su kitais savanoriais ir klaipėdiečiais šauliais gabena paramą tiek vaikų namų globotiniams, tiek ir Ukrainos kariams.

„Mes organizuojame paramą visoje Lietuvoje su viešosios įstaigos „Mėlynai geltonas lašelis“ savanoriais. Vežame transporto priemones, aprangą, vaistus, neperšaunamas liemenes, maisto, apkasams pritaikytas žvakes, viską, ko reikia tiek fronte kovojantiems kariams, tiek ir namų bei tėvų netekusiems ukrainiečių vaikams. Pirmąkart į Ukrainą išvykau su humanitarine pagalba pačią pirmąją Rusijos agresijos savaitę“, – dienraščiui pasakojo tarybos narys.

Pasirodo, kuklus įrašas metinės veiklos ataskaitos eilutėje slepia kilnius klaipėdiečio darbus.

Glaustai: beveik visose Klaipėdos miesto tarybos narių ataskaitose apie nuveiktus praeitų metų darbus parašyta negausiai. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vieną renginį praleido

Kitas tos pačios frakcijos „Nemuno aušra“ narys, A. Diukino kolega Sergej Mažūga, regis, humanitarinėmis kelionėmis į kariaujančią šalį pasigirti negali.

Jis savo ataskaitoje rinkėjams vardijo, kad 2023 m. aktyviai dalyvavo įvairiuose mokymuose, diskusijose ir renginiuose, tačiau vieną jų savo ataskaitoje paminėti pamiršo – asociacijos „Kalinys“ (uznik – rus.) 30-mečiui skirtą šventę.

Ją plačiai nušvietė toks Lietuvoje pasirodantis leidinys rusų kalba „Obzor“.

Internetinėje jo versijoje pernai gruodžio 16 d. publikuotas straipsnis apie Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje vykusį šį renginį.

Asociacija vienija buvusius mažamečius fašistinių (nacių) koncentracijos stovyklų kalinius.

Šiame renginyje dalyvavo ir Klaipėdos tarybos narys S. Mažūga.

„Obzor“ publikacijoje akcentuota, kad būtent S. Mažūga renginio dalyvius pasveikino Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus vardu.

„Karinių pajėgų atsargos majoras Genadijus Nikolajevičius Lukinskis perskaitė savo nuostabų eilėraštį“, – rašoma straipsnyje. Yra ir „YouTube“ kanalo įrašas, kuriame skamba šis kūrinys.

„Mes negalime ramiai miegoti, nes fašizmas vėl atgyja“, – tokios buvo paskutinės eilėraščio eilutės, po kurių girdėti žiūrovų plojimai.

Skaitovas (dienraščio žiniomis, Lietuvoje gyvenantis Rusijos Federacijos pilietis – A. D.) nepatikslino, kur čia atgimsta fašizmas – Europoje ar Lietuvoje.

Tačiau akivaizdu, jog – ne Rusijoje, ir, panašu, publika tai suprato be komentarų.

Ar Klaipėdos savivaldybės mokykloje buvo surengtas renginys, kuriame, kaip galima suprasti, nuskambėjo Kremliaus naratyvas, o renginyje dalyvavęs miesto politikas to neišgirdo?

„Na, taip, buvo renginys „Žaliakalnio“ gimnazijoje, dalyvavau, pamiršau įrašyti į ataskaitą. Kažkaip neužfiksavau tos eilutės apie atgimstantį fašizmą. Iš tikrųjų aš tokios potekstės tame eilėraštyje neišgirdau, neatkreipiau dėmesio. Tuo momentu man neužkliuvo, kad ten kažkoks Kremliaus naratyvas. Gal tai tiesiog eilėraštis, kad atgimsta fašizmas, reikėtų dar paklausyti. Gal turite klausimų dėl kitų renginių? Tuomet viso geriausio“, – pokalbį pabaigė lakonišką metinę veiklos ataskaitą pateikęs S. Mažūga.

Visi tapo etiški?

Dar vieno tarybos nario, taip pat valdančiajai daugumai priklausančio, su socialdemokratais į tarybą patekusio politiko Arvydo Cesiulio, kuris į tarybą išrinktas ketvirtą kartą, ataskaita, palyginus su ankstesnėmis, irgi gana trumpa.

Politikas joje paaiškino, kodėl prisijungė prie valdančiosios daugumos („politika savivaldybės lygmenyje – tai visų pirma geras komandinis, o ne solisto darbas“) ir pateikė savo kredo („ne valdyti, bet tarnauti miestui ir miestiečiams“).

Be ataskaitoje išvardytų tarybos posėdžių, kuriuose dalyvavo, A. Cesiulis nurodo, jog yra dar ir Etikos komisijos pirmininko pavaduotojas, tiesa, pridūrė, jog pernai Etikos komisija nebuvo aktyvi.

Pirmąkart į Ukrainą išvykau su humanitarine pagalba pačią pirmąją Rusijos agresijos savaitę.

„Kas atsitiko? Turbūt tapome labai etiški. Mano ataskaita trumpoka? Kas iš to, kad anksčiau po keturis penkis lapus prirašydavau? Prisipažinsiu, šįkart į tai pažiūrėjau formaliau. Ankstesnėje kadencijoje tų darbų buvo daug, o kas juos prisimena? Gal po metų bus didesnė motyvacija platesnėms ataskaitoms rašyti“, – svarstė buvęs vicemeras.

L. Dūda grįžta iš užmaršties

A. Cesiulio partijos kolega, socialdemokratas Romaldas Sakalauskas savo ataskaitoje pateikė informacijos apie tai, kad 2023 m. buvo gavęs nusiskundimų iš savivaldybės administracijos darbuotojų.

„Dirbant Kontrolės komitete, gaunami nusiskundimai iš savivaldybės darbuotojų, akcentuojant, kad tenka dirbti sena kompiuterine įranga, nėra įdiegtos šiuolaikinės kompiuterinės programos, kurios palengvintų darbą ir sumažintų darbo sąnaudas“, – ataskaitoje teigė R. Sakalauskas.

Ar įranga per tuos metus buvo atnaujinta, taip ir neaišku, nes politikas telefonu neatsiliepė ir į raštu pateiktą užklausą neatsakė.

Dar vienas valdančiosios daugumos, politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ atstovas Arūnas Tuma savo ataskaitoje kažkodėl akcentavo, kad jo visuomeninis padėjėjas (kadaise gana populiarus uostamiesčio valdininkas) atitinka reikalavimus.

„Mano, kaip savivaldybės nario, visuomeniniu padėjėju paskirtas Liudvikas Dūda (buvęs Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius – A. D.), kuris atitinka visus padėjėjui keliamus reikalavimus“, – rašė A. Tuma.

Ties politikavimo riba

Opozicijai priklausančių liberalų ir konservatorių atstovų ataskaitos balansuoja tarp nuveiktų darbų sąrašo ir politikavimo.

Štai konservatoriams priklausanti Laura Šaltytė-Vaisiauskė ataskaitoje pabrėžė, kad atstovauja opozicijai, kurios tikslas – „konstruktyvi diskusija su tarybos valdančiąja dauguma“.

Paklausus, ar per veiklos metus tikslas pasiektas, politikė teigė, kad siekiamas.

Jos partijos kolega Andrius Dobranskis savo veiklos ataskaitoje, be savo vardijamų darbų, negailėjo kritikos valdantiesiems.

„Nepritariu primityviam, neracionaliam miesto valdymo modeliui, nuoseklumo nebuvimui, diskusijai be argumentų“, – rašė politikas, kuris vėliau kalbintas piktinosi valdančiųjų nutrauktais projektais, dėl kurių esą miestas patyrė nuostolių.

Veiklos ataskaitoje pastabų valdančiajai daugumai turėjo ir kitas opozicinės liberalų frakcijos narys Edmundas Kvederis.

Politikas tarp savo darbų įvardijo nepritarimą moksleivių pailgintos grupės pabranginimui, verslo liudijimų, atliekų išvežimo, viešojo transporto bilietų kainų padidinimui.

Kitaip tariant, tarp kai kurių opozicijos narių ataskaitų eilučių nesunkiai įskaitomi priekaištai valdančiajai daugumai, kurie yra labai arti ties politikavimo riba – ką reikia akcentuojant, o ko nereikia, nutylint.