KELIARAIŠČIŲ MERGINA KONKURENTŲ NEBIJO

"Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad pas mus keliama tiek daug vestuvių", – šypteli daugeliui ganėtinai egzotiška veikla užsiimanti klaipėdietė Greta Pušinskytė. 21-erių mergina kuria vestuvinius keliaraiščius ir neketina kuklintis – Gretos manymu, bent jau Lietuvoje ji rimtų konkurentų kol kas neturi.

Įžvelgė palankią nišą

Tiesa, prieš bemaž dvejus metus užgimusios originalios verslo idėjos klaipėdietė nesisavina.

"Kurti ir gaminti vestuvinius keliaraiščius mane paskatino draugė, dirbusi apatinio trikotažo parduotuvėje. Jai dažnai tekdavo susidurti su klienčių klausimais dėl vestuvinių keliaraiščių, kurių parduotuvės išties negalėjo pasiūlyti. Taigi supratau, jog tai Lietuvoje dar neišnaudota niša. Pradėjau domėtis, ieškoti informacijos ir sužinojau, kad užsienyje juos daro labai prabangius, išskirtinius", – prisiminė pašnekovė.

Šiuo metu Vilniuje finansų inžineriją studijuojanti Greta pripažino, jog užsiimti tokia veikla noro ir darbštumo nepakanka. Kad galėtų kurti išskirtinius vestuvinius aksesuarus, klaipėdietei teko nemažai mokytis.

"Pirmus metus studijavau statybos inžineriją, tačiau galiausiai supratau, kad tai ne man. Kai perėjau į finansų inžineriją, nemažai disciplinų buvo užskaityta iš ankstesnių studijų metų, tad pusmetį turėjau daugiau laisvo laiko ir natūraliai norėjosi kažkokios veiklos. O kadangi profesinėje mokykloje dar planavau mokytis siuvimo, prieš tai buvo įdomu pamatyti pačią virtuvę, pasitikrinti, ar man to reikia, ar tai tikrai patiks, taigi Vilniuje ėmiau prašytis darbo pas įvairius dizainerius", – pasakojo pašnekovė.

Mokėsi pas dizainerius

Iš pradžių klaipėdietė įgūdžių sėmėsi dizainerio Roberto Kalinkino studijoje, kur išmoko karoliukais siuvinėti vestuvines sukneles.

"Kai pas jį atėjau, nemokėjau nieko. O po tos vasaros savo darbą jau galėjau siūlyti kitiems dizaineriams. Ilgokai dirbau su Aurelija Beliakaite, tuo metu taip pat išmokau pardavinėti vestuvines sukneles, bendrauti su nuotakomis, organizuoti fotosesijas". Vėliau bendradarbiavau su Viktorija Jakučinskaite", – vardijo Greta.

Tad jau antraisiais studijų metais mergina sau pripažino, jog yra sukaupusi pakankamai patirties, kad pati galėtų imtis išskirtinių rankdarbių verslo.

"Visus pagrindus padaryti kokybišką ir prabangiai atrodantį keliaraištį turėjau, tačiau to ėmiausi prieš pat vasaros vestuvių sezoną. Pirmaisiais metais tai buvo visiškai nepelninga veikla, tačiau dabar užsakymų tik daugėja. Šiais metais pastebėjau, kad atsirado daug konkurentų, gaminami panašūs keliaraiščiai, tačiau kol kas nematau, kad Lietuvoje kažkas galėtų padaryti geriau už mane. Kartais net man pačiai būna labai sunku atsisveikinti su savo darbais", – šyptelėjo pašnekovė.

Panašūs, bet ne identiški

Gretos kuriamų aksesuarų kaina svyruoja nuo 35 iki 65 eurų. Kaip pripažino mergina, tai ne pigu, kita vertus, tokie dirbiniai reikalauja daug kruopštaus rankų darbo.

"Aš pardavinėju savo darbo valandas. Nors vis labiau įgundu ir dirbu sparčiau, vis tiek tenka užtrukti nemažai laiko. Be to, kiekvienas mano keliaraištis yra vienetinis – jie gali būti panašūs, tačiau antro tokio pat identiško nekuriu ir vis stengiuosi pasiūlyti naujų įdomių idėjų. Pavyzdžiui, šiuo metu kaip tik ruošiu keliaraiščių kolekciją su Swarovski kristalais – iki šiol naudodavau perliukus, stiklo karoliukus", – pasakojo klaipėdietė.

Nors vestuvinis keliaraištis – specifinis aksesuaras, naudojamas konkrečia proga ir dažniausiai turbūt tik kartą gyvenime, jų kūrėja prisipažino pati nustebusi, jog užsakymų anaiptol ne mažėja, o tik daugėja.

"Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad pas mus keliama tiek daug vestuvių. Kita vertus, keliaraištis – ne vien vestuvių aksesuaras, jie dažnai užsakomi ir mergvakariams, nes tai labai gražus akcentas nuotraukoms. Pasitaiko, jog klientės užsisako po du keliaraiščius – vieną didesnį, kitą – mažesnį, pastarąjį duoda vyrui mesti per vestuves, o kitą pasilieka atsiminimui", – atskleidė pašnekovė, neneigusi, jog kartais užsakymai ir atšaukiami, nes keliaraiščio idėjos nepalaiko jaunikis.

Laikinas gyvenimo etapas

Nors šiandien Greta džiaugiasi galėdama daryti tai, kas jai teikia malonumą, ir dar iš to uždirbti, keliaraiščių mergina prisipažįsta, jog šis verslas – veikiausiai tik dar vienas laiptelis ambicingesnių sumanymų link.

"Žinoma, prekinį ženklą reikėtų plėtoti toliau, tačiau keliaraiščiai yra laikinas mano gyvenimo etapas, startas kur kas didesniems ateities dalykams", – neabejoja pašnekovė, patikinusi, jog nei idėjų, nei užsispyrimo jai netrūksta – antai antraisiais finansų inžinerijos studijų metais Greta paraleliai įgijo ir siuvėjos specialybę profesinėje mokykloje.

Jau nuo pat vaikystės klaipėdietė save prisimena kaip išskirtinai verslią, ambicingą ir siekiančią užsibrėžtų tikslų.

"Buvau gal septintokė, kai prieš Jūros šventę pajūryje prisirinkau akmenėlių, ištapiau juos nenuplaunamais akriliniais dažais, nulakavau ir nusprendžiau pardavinėti šventinėje mugėje. Susitvarkiau visus formalumus prekybai ir pirmą dieną pardaviau viską, ką turėjau. Tad grįžusi namo dar prisipaišiau ir viską sėkmingai pardaviau", – šypteli pirmąją verslo patirtį prisiminusi pašnekovė.

Nepasisekęs bizniukas

Mokykliniais metais Gretai yra tekę prekiauti ir floristinėmis kompozicijomis, ir verbomis, ir Vėlinių vainikais. Tiesa, pastaroji patirtis nebuvo labai džiaugsminga.

"Tai buvo pirmas nepasisekęs mano bizniukas, – juokiasi pašnekovė. – Stovėjau per šaltį turguje ir nieko nepardaviau. O šalia manęs iš autobusiuko žmonės kuo sėkmingiausiai pardavinėjo tokius kičinius havajietiškus vainikus su ryškiomis neoninėmis gėlėmis. Aš buvau absoliučiai šokiruota – niekaip nesupratau, kaip taip gali būti. Galiausiai tuos mano vainikus su tėvais išvežiojome ant kapų."

O štai dar besimokant "Ąžuolyno" gimnazijoje Gretos išgeneruota "SortBox" antrinių žaliavų rūšiavimo šiukšliadėžių idėja sulaukė itin plataus atgarsio, šis projektas buvo sėkmingai pristatytas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio verslo mugėse.

"Klaipėdoje bendradarbiavau su atliekų tvarkymo centru, kuris užsakydavo nemažai šių šiukšliadėžių. Kaip vaikui, man tai buvo kosminiai skaičiai. O iš kitos Lietuvos įmonės, nežinodami kainos, norėjo užsakyti net kelis tūkstančius šių dėžių, tačiau kai paskaičiavau, išėjo milijoninė suma", – prisiminusi šypteli pašnekovė.

Nebijo dalytis idėjomis

Greta tikina šiandien nesigailinti, jog paleido tokį sėkmingą ir galbūt labai perspektyvų projektą.

"Kiekviena idėjos realizacija man yra kaip meilė – kai tu įsimyli, tarsi viską pasaulyje pamiršti, daugiau niekas nerūpi. Ir jei šis pojūtis pradingsta, nebegaliu nieko daryti. Panašiai atsitiko ir su tomis dėžėmis. Gal tuo metu visko buvo per daug, gal atsibodo ir tiesiog nebekilo rankos. Tokiais atvejais negaliu perlipti per save", – prisipažino klaipėdietė.

Be to, Gretos įsitikinimu, sėkmingai veiklai idėjų – apstu, reikia tik sugebėti jas "išgirsti" ir nebijoti veikti.

"Turi stebėti, kas vyksta aplink tave, bendrauti su žmonėmis, būti jiems atviras, ir tada savaime ateina tos idėjos. Beje, pastebiu, jog Lietuvoje žmonės labai nenoriai jomis dalijasi. Bet to tikrai nereikia bijoti, nes tada, kai tu dalijiesi savo idėjomis, sumanymais, kaip tik atsiranda žmonių, kurie galbūt prie tavęs prisijungs ir norės tau padėti, tave pastebės verslo angelai. Ir, žinoma, svarbiausia daryti tai, kas tau pačiam patinka", – samprotavimais dalijosi jaunoji verslininkė.