KLAIPĖDIEČIAI BALSAVO UŽ POLITIKOS NAUJOKUS

Antrasis rinkimų į Seimą turas uostamiestyje nesulaukė didelio rinkėjų susidomėjimo, tačiau intriga politinėje kovoje tarp kandidatų išliko iki paskutinės balsavimo akimirkos.

Balsai – raganų tramdytojui

Aktyviausi rinkėjai pasirodė esą Danės apygardoje, kur dėl Seimo nario mandato kovojo liberalas Simonas Gentvilas ir Lietuvos centro partijos kandidatas Danės apygardoje Naglis Puteikis. Pirminiais skaičiavimais, N.Puteikis rinkimuose gali švęsti pergalę.

Šioje apygardoje sulaukta beveik 38 proc. rinkėjų aktyvumo.

Baltijos apygardoje, kur ietis sukryžiavo konservatorė Agnė Bilotaitė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Algimantas Kirkutis, rinkėjai balsavo už politikos naujoką – A.Kirkutį.

Nuo 2008 metų į Seimą išrenkamą A.Bilotaitę įveikė kardiologas, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas, prieš porą metų išgarsėjęs tuo, kad buvo užsimojęs pažaboti visas šalies raganas, bioenergetikus ir ekstrasensus.

"Kiekviena ragana turės išsipirkti patentą ir mokėti mokesčius", – dienraščiui "Klaipėda" 2014 metais apie siūlomą naująją tvarką kalbėjo A.Kirkutis.

Nori naujų veidų?

Pajūrio rinkimų apygardoje politikos senbuvį, konservatorių, miesto tarybos narį Arūną Barbšį mėgino nurungti politikos naujokas, žurnalistas Gintaras Vaičekauskas.

Pirminiais skaičiavimais, žinomo televizijos laidų vedėjo kandidatūra buvo priimtinesnė.

Mažiausiai aktyvūs buvo Marių apygardos rinkėjai, kurie rinkosi tarp liberalo Edmundo Kvederio ir valstiečių ir žaliųjų kandidato Dainiaus Kepenio.

Čia taip pat balsų skaičiavimas užtruko iki vėlyvos nakties. Pirminiais duomenimis, sveikos gyvensenos propaguotojas D.Kepenis nurungė varžovą.

Gavo skundą

Uostamiestyje užfiksuotas vienas rinkimų agitacijos pažeidimas, tačiau nesusipratimų pasitaikė kone kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Tiesa, ikiteisminių tyrimų dėl pažeidimų nebuvo pradėta.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gavo skundą, kad šeštadienį balsuojant namuose rinkimų stebėtojai esą agitavo balsuoti už N.Puteikio kandidatūrą.

"Komisijos nariai parašė skundą VRK. O stebėtojai apskundė komisijos narius. Pažeidimas yra, negalima agituoti rinkimų dieną, o vyko balsavimas namuose", – tikino Danės apygardos rinkimų komisijos pirmininkas Kęstutis Dubickas.

Neleido tapti stebėtoja

Nesusipratimas nutiko ir dėl N.Puteikio žmonos Ninos Puteikienės. Ši jau rinkimų maratoną baigusi politikė nusprendė būti stebėtoja.

"Sistema išdavė jai leidimą, tačiau ji negalėjo būti stebėtoja, nes tai yra buvusi kandidatė į Seimą. Kodėl taip nutiko, turėtų aiškinti VRK", – pasakojo K.Dubickas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė tikino, kad pagal Seimo rinkimų įstatymą, asmuo, kandidatuojantis į Seimą, negali būti rinkimų stebėtoju.

"Ponia Nina nėra praradusi kandidato statuso. Taip, ji negalėjo būti stebėtoja", – išaiškino VRK pirmininko pavaduotoja.

Tikrino blaivumą

Dar vienas incidentas nutiko Dviračių treko rinkimų apylinkėje. Čia buvo iškviesta policija.

"Esą komisijos nariai yra girti. Atvažiavo policija, patikrino, viskas gerai. Provokacija, ne kas kita", – kalbėjo K.Dubickas.

Sekmadienį žurnalistams kalbinant rinkėjus, daugybė žmonių tikino, kad šiuose rinkimuose tikisi permainų.

Nežinojo, ką renka

Tačiau žvelgiant į nesusipratimus, kurie kartojosi kone kiekvienoje rinkimų apylinkėje, aiškėja, kad daugybė klaipėdiečių ne itin domėjosi antrojo turo rinkimais ir kandidatais į Seimą.

Klaipėdiečiai dažniausiai nustebdavo, kad jiems antrajame rinkimų ture teks rinktis iš dviejų kandidatų.

"Klausinėja, kodėl nėra partijų sąrašo. Aiškiname, kad tai antras turas vyksta. Tada piktinosi, kad neturi už ką balsuoti, nes nė vienas kandidatas jiems netinka. Visko gali būti, kad bus daug sugadintų biuletenių", – tikino Pajūrio rinkimų apygardos Pamario apylinkės rinkimų komisijos nariai.

Viena jauna klaipėdietė į klausimą, už ką ruošiasi balsuoti, išpyškino, kad ji rinksis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovą, tačiau labai nustebo, jog jos rinkimų apygardoje šiai partijai atstovaujančio kandidato net nėra.

Situacija kartojosi ir su keliais rusakalbiais rinkėjais. Jie piktinosi, kad jų apygardoje nėra jiems patinkančio kandidato, tad pagyvenusi pora aiškino balsuosianti prieš esamus kandidatus.

Marių rinkimų apygardos Želmenėlio rinkimų apylinkėje didžiausią nepasitenkinimą išreiškė keli rinkėjai, pasigedę N.Puteikio pavardės.

"Mes jiems aiškinome, kad jis ne šioje apygardoje kandidatuoja. Piktinasi žmonės, ir viskas, nesupranta, kaip taip gali būti. Šaukė, kad suklastoti rinkimai", – pasakojo šios apylinkės rinkimų komisijos nariai.

Apylinkių komisijos nariai net sulaukė klausimų, tad kokią valdžią šį sekmadienį renkame.

"Klausė, ar miesto tarybą, ar Seimo narius renkame. Žmonės nesusigaudo, net kokie rinkimai vyksta", – pasakojo rinkimų komisijų nariai.

Tėškė pažymėjimą

Nesusipratimų prieš šiuos rinkimus buvo kilę ir tarp pačių rinkimų komisijos narių.

Be piktinimųsi, esą komisijų nariams už darbą nebuvo tinkamai sumokėta, kilo ir daugiau nepasitenkinimo bangų.

Dėl nesutarimų su Marių apygardos komisijos pirmininke Karolina Pavlovskaja, iš komisijos narių spalio 7-ąją pasitraukė Viktoras Greičius.

"Su tokia pirmininke aš nežadu tęsti darbo. Jei pirmininkė neruošia komisijos narių rinkimams, nematau prasmės ir nenoriu prisiimti atsakomybės. Nenoriu šioje netvarkoje dalyvauti", – prisipažino buvęs komisijos narys.

Buvęs komisijos narys V.Greičius buvo deleguotas Liberalų sąjūdžio, šis klaipėdietis ne sykį yra vadovavęs rinkimų apygardoms, turi didžiulę šio darbo patirtį.

Tiesa, V.Greičius per Žemės referendumą pakliuvo į istoriją su vienu nekantriu rinkėju, su kuriuo teko bylinėtis teisme.

Pilietis padavė A.Greičių ir VRK į teismą už tai, kad apygardos rinkimų komisija rinkimų dieną iškvietė policiją dėl nederamo rinkėjo elgesio.

Klaipėdietis jautėsi nepagrįstai pažemintas, todėl iš rinkimų organizatorių panoro prisiteisti 20 tūkst. eurų, tačiau nieko nelaimėjo.

Už ką balsavo klaipėdiečiai?

Džiugas, 18 metų:

– Tikiuosi pokyčių. Tai pirmas mano balsavimas gyvenime, sulaukęs 18 metų balsavau pirmajame ture, dabar atėjau į antrąjį. Balsavau už Naglį Puteikį. Nesu politikos mokslų studentas, mane labiau traukia tikslieji mokslai. Bet šis kandidatas man labiau patinka.

Inga, 35 metai:

– Žinoma, kad tikiuosi pokyčių, kitaip neičiau balsuoti. Tačiau renkuosi iš blogiausių variantų geriausią. Už ką balsuosiu, neatskleisiu.

Zita, 57 metai:

– Aš tikiuosi, kad po šių rinkimų gal kas bus geriau. Nuvylė šiek tiek senosios partijos, noriu naujų veidų politikoje.

Dovilė:

– Mes balsavome už tą kandidatą, kurio veidas mūsų mažyliui pasirodė gražesnis. O jei rimtai, tai balsavome už Simoną Gentvilą. Jis jaunas politikas. Tačiau, jei atvirai, mes balsuojame už liberalizmą, už pačią ideologiją.

Skaistė, 31 metai:

– Visuomet balsuoju. Kiekvienais metais ateinu balsuoti, esu lietuvių kalbos mokytoja. Aš balsavau ne už patį asmenį, o už partiją. Balsavau už liberalus, už Gintarą Vaičekauską.

Kristina, 33 metai:

– Balsuosiu už žaliuosius. O kam paskui skųstis, kad niekas valdžioje nesikeičia, jei patys neiname balsuoti? Einu balsuoti, nes reikia. Mes patys kuriame savo ateitį, todėl ir reikia balsuoti.