KLAIPĖDIEČIUS KVIEČIA Į TALKĄ

Šiemet Klaipėdą švarinti kviečiama paskutinį balandžio savaitgalį.

Ir vaikus, ir suaugusiuosius

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė pasakojo, kad netvarkingas teritorijas dažniausiai pastebi patys savivaldybės darbuotojai, tačiau nemažai informacijos apie valytinus plotus suteikia ir gyventojai.

Savivaldybės tinklalapyje skelbiamas ilgas sąrašas plotų, kuriuos kuopti rekomenduoja savivaldybės darbuotojai. Tiesa, moksleiviams patariama imtis ne visų jų tvarkymo. Ten, kur vaikai gali susižaloti narkomanų išmestais švirkštais ar pavojingai susižeisti, jie nesiunčiami.

Šiemet talkininkai raginami patys pasirūpinti pirštinėmis, maišais ir kitomis priemonėmis.

Kad būtų iškuopta kuo daugiau užterštų plotų, bendruomenės, įstaigos bei organizacijos raginamos informuoti Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojus, kurį plotą imsis valyti balandžio 26–27 d., kai bus skelbiama didžioji miesto talka.

Didžioji šių plotų dalis yra parkai, pamiškės, gatvių šalikelės, kur nėra daug gyvenamųjų namų, paupiai bei teritorijos prie tvenkinių bei ežerėlių.

Stebi gyvai ir kameromis

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis patikino, kad jo pavaldiniams ne kartą pavyko nustatyti teršėjus.

Tačiau tai buvo tik vienetiniai atvejai, kai tarp šiukšlių būdavo randamos dėžės ar kiti daiktai su vardais ir pavardėmis.

Kur kas dažniau žmonės išmeta nebereikalingus baldus ar padangas, tada buvusio jų savininko nustatyti neįmanoma, belieka tikėtis, kad talkininkai arba Miesto tvarkymo skyriaus pasamdyti rangovai nurodytą plotą išvalys.

Paklaustas apie vietas, kur žmonės nuolat atsikrato senų padangų, M. Poimanskis prisiminė Kaštonų gatvės garažų masyvą. Ten pastaruoju metu neįmanoma privažiuoti, padarytos kliūtys, kurios turėtų būti neįveikiamos teršėjams.

Įrengtos ir kitos priemonės, skirtos tramdyti šiukšlintojus.

Ne vienoje vietoje prie komunalinių atliekų konteinerių, kur žmonės piktybiškai palieka stambias šiukšles, yra įrengta vaizdo stebėjimo kamerų, o jų transliuojamą vaizdą stebi savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai.

Kai kuriose itin užterštose teritorijose stebėjimo ėmėsi aplinkosaugininkai.

Ar manote, kad užsienio šalyse – kitaip?

Kai šiukšlintojai nebereikalingą mantą atveža mašina, jos valstybiniai numeriai užfiksuojami ir taip nustatomas teršėjas.

Bet jeigu senus baldus ir kitus griozdus prie konteinerių rankose atneša žmogus, užsimaukšlinęs gobtuvą, sužinoti, kas jis yra, sunku. Galima įtarti, kas yra teršėjas, bet prieš baudžiant reikia turėti nenuginčijamų įrodymų.

„Seklių tam neturime. Bandėme stebėti, bet ta praktika nepasiteisino. Gali skirti sekimui du žmones, jie visą dieną stebės vieną vietą, nieko neleistino neužfiksuos, bet kitų darbų neatliks“, – teigė M. Poimanskis.

Senų padangų krūvos stebina, nes atliekų tvarkytojai nuolat skelbia – kiekvienas klaipėdietis per metus gali atvežti nemokamai penkias padangas. Veikiausiai į krūvą sumesti nebereikalingus daiktus – mažiau vargo.

Marius Poimanskis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Situacija gerėja

Nepaisant gausaus tvarkytinų plotų sąrašo, M. Poimanskis įsitikinęs, kad Klaipėda yra gražus ir švarus miestas.

„Ar manote, kad užsienio šalyse – kitaip? Pas mus šiukšlynai ten, kur kai kurie klaipėdiečiai net buvę nėra. O lankomiausiuose pasaulio miestuose juos galima pamatyti pačiame centre. Nemanau, kad mes galime išauklėti suaugusius žmones. Jeigu tėvas nešė į kiemą šiukšles, tai ir sūnus taip darys. Jam paprasta – numetė, o toliau – nebe jo rūpestis. Bet tvarka gi turi būti“, – sakė vedėjas.

Anot jo, situacija tikrai keičiasi. Juk gal prieš 15 metų buvo įprasta, kad šiukšlių konteineriai būdavo „apaugę“ atliekomis, konteinerių dėl to kai kur nė nebūdavo matyti.

„Skambindavome vežėjams, jie tikindavo, kad viską išgabeno, o mes stovime prie tų krūvų. Dabar tokių situacijų nebėra“, – kalbėjo Viešosios tvarkos skyriaus vadovas.