KLAIPĖDOJE LAISVĖS KIBIRKŠTYS NEGĘSTA

Lietuvos laisvės gynėjų rytas Klaipėdos valstybinės kolegijos languose suspindo ne tik atminimo žvakelėmis. Čia iškabinta keturiolika Sausio 13-osios aukų portretų, kruopščiai iškirptų iš popieriaus. Neįprastos technikos kūrėjai talkino kolegijos studentai, kurie, nors yra ir gerokai jaunesni už menamus įvykius, suvokia šios atminties svarbą.

Neįprastas paminklas aukoms

Ne vieną vakarą iki išnaktų su žirklėmis palinkusi prie popieriaus lapo klaipėdietė tautodailininkė Stasė Vilkienė mėgino atkurti tikroviškus visų keturiolikos žuvusių laisvės gynėjų portretus.

Šiandien atėjusieji į Klaipėdos valstybinę kolegiją juos išvydo vestibiulio languose.

Netradicinį sumanymą, taip pagerbiant Sausio 13-osios aukas, pasiūlė šios mokyklos dėstytojas Jonas Kavaliauskas, kuris sutelkė šiam darbui ir studentus.

"Galvojome, kaip įdomiau ir prasmingiau paminėti šią datą. Nusprendėme, jog renginį reikia daryti naktį, kad studentai pajustų tos nakties ypatingumą. Aš ir pats dalyvavau 1991 m. įvykiuose prie parlamento ir pamenu tą vaizdą, kai sužinojome, jog yra užimtas televizijos bokštas, vieningai žmonės pradėjo statyti barikadas, galvodami, jog tai padės sustabdyti tankus. Šiandien barikados jau neaktualios, bet labai nesinori pamiršti to, kas buvo. Tad nusprendėme šią lemtingą naktį paaukoti savo miegą ir kurti žuvusiesiems savotišką paminklą", – teigė J.Kavaliauskas.

Taip po kruopštaus studentų nakties darbo kartu su meno kūrėja S.Vilkiene kolegijos languose atsirado karpiniai – subtiliai įrėminti visų laisvės gynėjų portretai.

Atvaizdas – atminties garantas

Šis darbas turi labai svarbią simbolinę prasmę.

Įsidėmėti veidą, įsiminti vardą, prisiminti žygdarbį, pasakoti apie tai ateities kartoms. Tai vienas patikimiausių būdų išsaugoti herojų atminimą.

1991-ųjų sausio įvykiai dar labai nauji, lyginant su kitu svarbiu šalies istorijos momentu – 1923 m. Klaipėdos sukilimu.

Ir vienu, ir kitu atveju žuvo žmonės. Klaipėdos sukilėlių vardų, juolab veidų šiandien niekas veikiausiai nėra matęs. Liko tik monumentas su lakonišku įrašu.

Tačiau turbūt retas ir 1991-ųjų sausio įvykių dalyvis galėtų išvardyti žuvusiųjų laisvės gynėjų pavardes ar atpažinti jų veidus.

O atminties garantas slypi atvaizde. Ne veltui pasaulio galingieji visais amžiais siekė ateities kartoms palikti savo portretus.

Kolegijos studentai neslėpė nuostabos – tautodailininkės iškirpti herojų portretai yra stulbinančiai panašūs.

Ir visi jie vienoje vietoje darė stiprų emocinį įspūdį. Visi laisvės gynėjai nesunkiai identifikuojami.

Labai tikroviškas gavosi 22-ejų Rolando Jankausko atvaizdas.

Šio jaunuolio veidas per išpuolį prieš minią prie televizijos bokšto buvo sumaitotas neatpažįstamai. Tėvai jį pažino tik iš drabužių.

Iš S.Vilkienės iškirpto portreto žvelgė tiesus, tvirtas, valingas jaunas žmogus, kuriam, deja, teko labai trumpa misiją šioje žemėje ir ordinas po mirties.

Grąžino "skolą" gynėjams

Šis savotiškas paminklas laisvės gynėjams, pasak pačios S.Vilkienės, tam tikra jos skola.

Moteris teigė, kad per visus tuos šalies atgimimo įvykius ji niekur nedalyvavo, nestovėjo Baltijos kelyje ar prie parlamento.

Todėl sulaukusi J.Kavaliausko skambučio ir pasiūlymo sukurti laisvės gynėjų portretus susidomėjo.

"Kai pradėjau dirbti, supratau, kad tai bus maža dalelė mano tos skolos žuvusiems žmonėms. Karpiau visą savaitę, o iš tiesų tarsi bendravau su žuvusiaisiais ir tas vidinis bendravimas nebuvo labai paprastas, bet aš tą dariau labai nuoširdžiai. Nors ne visų jų atvaizdai man pasidavė iš karto. Ypač daug teko dirbti prie Loretos ir Tito atvaizdų, kol juos pagaliau pavyko iškirpti panašius", – pasakojo S.Vilkienė.

Tautodailininkė atvaizdus kūrė iš senų fotografijų, kurių ne visos ryškios ir geros kokybės. Kai kuriais atvejais jai nebuvo "už ko užsikabinti".

S.Vilkienė neslėpė, kad šis darbas jai buvo tam tikras sakralus veiksmas, nes šių žmonių jau nebėra.

Išlaikė savotišką egzaminą

Meno kūrėja S.Vilkienė siluetų karpymu susidomėjo prieš 18 metų.

Per tą laiką ji sukūrė daugiau nei tūkstantį įvairiausių žmonių portretų. Visa ko pradžia buvo pažintis su viena studente.

"Man labai patinka stebėti žmonių veidus. Dirbdama su studentais vienos praktikos metu pamačiau labai įdomų vienos merginos profilį. Kilo mintis, kad tai reikia užfiksuoti. Paklausiau, ar galiu ją nupiešti ir iškirpti, ji sutiko. Pabandžiau, pavyko. Tada visa grupė paprašė iškirpti jų portretus. Po to universiteto fojė surengėme karpinių parodą. Visiems patiko, visi ieškojo savo pačių ar draugų veidų atvaizdo. Taip viskas ir prasidėjo", – prisiminė S.Vilkienė.

Tautodailininkė teigė, kad ligi šiol kirpdavo portretus iš profilio, ir laisvės gynėjų atvaizdų kūrimas iš priekio buvo iššūkis jai pačiai.

"Iš priekio portretų nebuvau kirpusi, nebuvau tikra, kad man pavyks. Bet sutikau pabandyti. Pradžia buvo nelengva", – neslėpė tautodailininkė.

Patriotizmo dvasios saugotojai

Idėja taip pagerbti laisvės gynėjus Klaipėdos valstybinės kolegijos studentams paliko didelį įspūdį.

"Sausio 13-oji – nepaprasta diena. Matau, kad ne man vienam ji svarbi, džiugu, kad mano bendraamžiai patriotiniams dalykams neabejingi", – atviravo studentas Edvinas.

"1991-ųjų įvykių pamiršti nevalia, nes tą naktį šitie žmonės žuvo, kad mes gyventume. Todėl prisiminti juos – mūsų pareiga", – mano studentė Sandra.

"Manau, kad sprendimas taip paminėti žuvusiųjų atminimą yra puikus sumanymas. Juk jie savo gyvybes paaukojo dėl mūsų laisvės. Ir šis mūsų gestas – pagarba jiems. Pats gimiau jau po šių įvykių, tačiau apie Lietuvos laisvės kovas sužinojau pirmiausia mokykloje, paskui domėjausi savarankiškai. Gal tai ir lėmė, jog įsiliejau į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, kad jei valstybei kada kiltų grėsmė, pats galėčiau ją ginti. Šie laisvės gynėjai – man didžiulis autoritetas", – neslėpė kolegijos studentas Žydrūnas.