KLAIPĖDOS SUKILĖLIO SŪNUS A. BUDRYS – MOKSLINĖS FANTASTIKOS KŪRĖJAS
Užsienyje garsus lietuvių kilmės mokslinės fantastikos rašytojas Algis Budrys Lietuvoje yra beveik nežinomas, nes sovietmečiu jo pavardė čia buvo tabu. Komunistams itin nepatogi figūra – rašytojo tėvas Jonas Polovinskas-Budrys, Klaipėdos sukilimo vadas, tarpukario Lietuvos kontržvalgybininkas ir diplomatas, iki pat mirties neslėpęs savo antisovietinių pažiūrų.
Užsienyje garsus lietuvių kilmės mokslinės fantastikos rašytojas Algis Budrys Lietuvoje yra beveik nežinomas, nes sovietmečiu jo pavardė čia buvo tabu. Komunistams itin nepatogi figūra – rašytojo tėvas Jonas Polovinskas-Budrys, Klaipėdos sukilimo vadas, tarpukario Lietuvos kontržvalgybininkas ir diplomatas, iki pat mirties neslėpęs savo antisovietinių pažiūrų.
Garsaus tėvo vaikas
Nors A.Budrio vardas įtrauktas į 25 ryškiausių XX a. antros pusės pasaulio kūrėjų fantastų sąrašą, o jo biografija pateikta Charleso Platto knygoje "Kas rašo mokslinę fantastiką", rašytojas A.Budrys Lietuvoje beveik negirdėtas.
Klaipėdos I.Simonaitytės bibliotekos skaitytojai 2013 m. pačią garsiausią prieš 12 metų lietuviškai išleistą A.Budrio knygą "Šelmis mėnulis" skaitė tik du kartus.
Geležinė uždanga, ilgus metus skyrusi Lietuvą nuo Vakarų pasaulio, atliko savo tamsią misiją – rašytojo tėvas J.Polovinskas-Budrys, 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo vadovas ir vėliau gubernatorius ilgam buvo išbrauktas iš sovietinių žmonių atminties.
Pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija Budrių šeimą užklupo Jungtinėse Valstijose, kur nuo 1936 m. J.Polovinskas-Budrys dirbo Lietuvos generaliniu konsulu ir beveik iki mirties atstovavo nepriklausomai Lietuvos vyriausybei tremtyje, nuolat viešai reikšdamas savo antisovietinę poziciją. Sovietinei sistemai tai buvo labai nepalanki figūra.
J.Polovinskas-Budrys Lietuvos Respublikos kontržvalgybos kūrimą aprašė savo memuaruose, kurie buvo išleisti jam mirus 1967 m. Niujorke.
Tad nė spėlioti neverta, kodėl lietuvių sąmonėje nepalikta vietos ir jo sūnui Algiui, kuris praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio pradžioje JAV pradėjo sparčiai garsėti kaip mokslinės fantastikos rašytojas.
Pagal romaną – filmas
A.Budrys gimė 1931 m., jis yra vienintelis J.Polovinsko-Budrio vaikas. Tuo metu jo tėvas, kaip Lietuvos diplomatas, tarnavo Karaliaučiaus krašte, kur būsimas rašytojas ir gimė.
Lietuvos valdžia Budrių šeimą išsiuntė į JAV, kai Algiui buvo penkeri.
Savo istorinėje tėvynėje A.Budrys apsilankė tik sulaukęs 68-erių. 1999 m. rašytojas dalyvavo Lietuvos fantastikos mėgėjų renginyje "Lituanicon".
"Jis paliko puikų pagyvenusio žmogaus įspūdį, tada jam buvo apie 70 metų, labai gražiai kalbėjo lietuviškai, nors romanus rašė anglų kalba", – savo įspūdžius iš tada vykusio susitikimo su A.Budriu pasakojo vienas fantastikos mėgėjų judėjimo Lietuvoje pradininkų dr. Gediminas Beresnevičius.
Pirmąjį fantastinį apsakymą A.Budrys perskaitė būdamas 8 metų ir netrukus nusprendė pats išbandyti savo jėgas kūryboje.
Rašytojas studijavo Majamio ir Kolumbijos universitetuose, dirbo įvairų darbą. Pirmasis jo apsakymas "Aukštas tikslas" ("The High Purpose") pasirodė Johno W.Campbello redaguojamame populiariame žurnale "Astounding Science Fiction".
Rašytojo romanas "Kas?" (Who?), pasirodęs 1958 m., pelnė A. Budriui pripažinimą. Šio politinio trilerio herojus – mokslininkas-kyborgas, kurį perprogramavo sovietų specialistai.
Pagal šį romaną 1973 m. režisierius Jackas Goldas sukūrė filmą, tačiau kino juosta didelio pasisekimo nesulaukė.
Pasirašinėjo 8 pseudonimais
A.Budrys parašė 8 romanus, išleido tris apsakymų rinkinius. Teigiama, kad rašytojas dirbo nepaprastai daug, kartais kūrybinės ugnelės pagautas per dieną parašydavo po du apsakymus.
Nenuostabu, kad kurdamas socialines problemas keliančius fantastinius apsakymus A.Budrys labai greitai pakilo į žanro lyderius. Įvairiuose žurnaluose publikuojami jo kūriniai buvo pasirašyti pseudonimais.
A.Budrys pasirašinėjo Frank Mason, John A.Sentry, Paul Janvier, William Scarff, Robert Marner, David C.Hodgkins, Ivan Janvier ir Alger Rome slapyvardžiais.
1954 m. pasirodė sutrumpinta romano versija, pavadinta "Netikra naktis" ("False Night"). Papildytas naujais epizodais romanas "Kažkas nemirs" ("Some Will Not Die"), išspausdintas 1961 m., kuriame vaizduojama maro nusiaubta Amerika.
Tarp geriausių fantastų
Kitas romanas "Michaelmas" pasirodė tik po 16 metų, 1977-aisiais.
Romano herojus televizijos apžvalgininkas Michaelmas, turėdamas super kompiuterį, ne tik galėjo stebėti įvykius pasaulyje, bet ir juos kurti.
Šiuo romanu rašytojas prisidėjo prie naujos postmodernistinis fantastikos krypties – kiberpanko (angl. cyberpunk) atsiradimo.
Romane "Krintantis fakelas" ("The Falling Torch") kritikai įžvelgė okupuotos Lietuvos metaforas, jame vaizduojama herojiška žmonių kova su grobikais – kosmoso ateiviais. Romanas pasirodė 1959 m. ir buvo išparduotas 250 tūkst. tiražu. Pastarasis jo leidimas JAV pasirodė 1991 m.
Paskutinė rašytojo knyga "Sunkus nusileidimas" ("Hard Landing") išėjo 1993 m. Joje pasakojama apie įvairiais pavidalais žmonių visuomenėje užsimaskavusius ateivius.
"A.Budrio romanai yra labai aukšto lygio. Gal jis mažiau rašė nei Isaacas Asimovas, bet kokybės prasme, jis tikrai labai geras autorius, ne blogesnis nei kiti Amerikos fantastikos rašytojai", – įsitikinęs fantastikos žanro žinovas Rolandas Maskoliūnas.
"Šelmis mėnulis" – lietuviškai
Didžiausią šlovę rašytojui pelnė 1960 m. pasirodęs romanas "Šelmis Mėnulis" ("Rogue Moon"). Šis A.Budrio kūrinys į lietuvių kalbą išverstas ir pas mus išleistas buvo tik 2002 m.
Romanas, kurio herojams tenka kraupūs išmėginimai tamsiojoje mėnulio pusėje, laikomas mokslinės fantastikos klasika.
"Visata juk miršta – štai, kur šuo pakastas. Žvaigždės išdegina savo substanciją. Planetos vis lėčiau ir lėčiau sukasi aplink savo ašis. Jos vis labiau artėja prie savo saulių. Visa tai sudarančių atomų branduolių dalelės vis labiau lėtėja savo orbitose. Tai vyksta, labai lėtai, per nesuskaičiuojamus milijardus metų, po trupinėlį, po kruopelytę. Visa kas ritasi žemyn. Kada nors viskas sustos. Tik vienas dalykas Visatoje vis dar auga ir bręsta, vis dar iš paskutiniųjų stumiasi aukštyn. Protas – žmonių gyvenimai – mes – tai vienintelis dalykas, nepaklūstąs visuotiniams dėsniams", – romane "Šelmis mėnulis" rašė A.Budrys.
1961 m. "Šelmis Mėnulis" buvo tarp kandidatų gauti V.Hugo premiją romanų kategorijoje, tačiau apdovanojimas atiteko Walteriui M.Milleriui už romaną "Kantata Leibovičiui".
Lietuvių kalba dar yra išleisti A.Budrio apsakymai "Tūnantys prieblandoje" (žurnale "Kaukas", 1991 m.) ir "Šunų šeimininkas" (žurnale "Fantastika ir detektyvai", 1990 m.).
"Dažnai esu pavojingai kvailas ir iki šiol turiu daugelį sunkiai pasiektų praktinių žinių, kuriomis netikiu, nes jos prieštarauja vaikystėje suformuotoms nuostatoms. Aš romantikas. Manau, kad vertybės yra aukščiau visko", – taip lietuviško leidimo "Šelmis mėnulis" viršelyje cituojamas A. Budrys.
Padėjo iškilti jauniesiems
A.Budrys tapo internetinės literatūros pradininku, kai savo redaguojamą žurnalą "Tomorrow Speculative Fiction" 1997 m. perkėlė į internetą.
Rašytojas gerai žinomas ne tik kaip mokslinės fantastikos kūrėjas, bet ir kaip apžvalgininkas bei kritikas.
Nuo 1993 m. A.Budrys redagavo mokslinės fantastikos, maginės fantastikos (angl. fantasy) ir siaubo žurnalą "Tomorrow Speculative Fiction".
Rašytojas dalyvavo ir L.Rono Hubbardo projekte "Ateities rašytojai". Jis buvo konkurso žiuri komisijos narys, todėl A.Budrys padėjo iškilti net 200 jaunų mokslinės fantastikos kūrėjų.
A.Budrys mirė nuo vėžio 2008 m. birželio 9 d., eidamas 77 metus.
Fantastikos žanro entuziastai apgailestauja, kad nei Klaipėdos sukilimo vado sūnus, nei jo kūryba, praėjus beveik ketvirčiui amžiaus nuo Nepriklausomybės atgavimo, Lietuvoje liko beveik nežinoma.
"Apmaudu, bet, man regis, A.Budrio kūrybą lietuviškai mes skaitysime dar negreitai. Nebent būtų išleistos internetinės knygos, nes jų leidyba paprastesnė", – prognozavo G.Beresnevičius.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
22 komentarai -
14 komentarai -
7 komentarai
Clem