Klaipėdos universitetinės ligoninės 2018 metų veiklos ataskaita | Diena.lt

KLAIPĖDOS UNIVERSITETINĖS LIGONINĖS 2018 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

  • 4

Pasibaigus 2018 metams, apžvelgiami nuveikti darbai, įvertinamas praėjęs laikas, palyginamas su ankstesniais laikotarpiais. Pasidžiaugiama ne tik naujovėmis, bet ir stabiliai išlaikytais bei sutvirtintais anksčiau padėtais pamatais. Iš stabilių, keletą paskutinių metų tik nežymiai tobulinamų dalykų labiausiai verta pažymėti ligoninės viziją. Akredituota, viena geriausių Baltijos šalyse, Lietuvos ir Europos Sąjungos reikalavimus atitinkanti ligoninė, pranašumo siekianti gerindama kokybę ir sąlygas pacientams ir personalui. Vizija yra sėkmingai realizuojama. Vienas iš pavyzdžių yra robotinės chirurgijos įdiegimas, kurį ligoninė pasiekė pirmoji Baltijos šalyse. Vizijoje pateiktą siekį tapti viena geriausių ligoninių Baltijos šalyse reikia suprasti ne absoliučiai, o tarp panašios kategorijos ligoninių. Tokią viziją ligoninė gali įgyvendinti tik kruopščiai ir sąžiningai vykdydama savo misiją – teikti pacientams mokslu ir pažangiausiomis technologijomis pagrįstas, saugias, kokybiškas, atitinkančias pacientų poreikius ir interesus, viršijančias jų lūkesčius sveikatos priežiūros paslaugas, naudojantis turimais ištekliais, užtikrinant pacientų privačios informacijos saugumą, žmogiškąją pagarbą ir orumą, prisiimant visą atsakomybę žmonėms, kuriems ligoninė teikia paslaugas.

Ligoninės struktūra ir  materialinė techninė bazė

Ligoninės darbui labai svarbi materialinė techninė bazė, organizacijos struktūra, naujos technologijos.

Atlikti 2018 metais suplanuoti statybos ir remonto darbai ligoninės padaliniuose, įsigyta nauja medicinos įranga, slaugos priemonės, funkcinės lovos už Klaipėdos miesto savivaldybės skirtas lėšas. Per praėjusius metus įsteigta atskira molekulinės diagnostikos laboratorija. Atlikti ambulatorinių konsultacinių skyrių bei administracijos departamento kabinetų remontas. Baigtas centralizuotos sterilizacinės remontas ir įrangos montavimas.

Įsigyta ir atnaujinta Radiologijos skyriaus, laboratorijos, operacinės įranga. Vystytos centralizuotos ligoninės pagalbinės tarnybos: informacinė, duomenų apsaugos, maisto išdavimo, patalpų valymo, sterilizacijos ir dezinfekcijos, medicinos atliekų surinkimo, skalbinių apyvartos.

Teiktos beveik visų profilių II lygio stacionarinės ir ambulatorinės konsultacinės paslaugos, kelių dešimčių III lygio stacionarinės ir ambulatorinės konsultacinės paslaugos.

Paslaugos teiktos pagal sudarytą 81 sutartį su 66 įstaigomis ir institucijomis dėl medicinos paslaugų teikimo.

Įdiegtos šiuolaikinės naujausios diagnostinės technologijos radiologijos, intervencinės radiologijos, patologijos bei molekulinės, klinikinės, biocheminės, imunologinės, mikrobiologinės diagnostikos padaliniuose.

Pagrindinė ir naujausia buvo robotinės chirurgijos technologija, kurią, vykdydama viziją, Klaipėdos universitetinė ligoninė įdiegė pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Jau sėkmingai atlikta beveik šimtas tokių operacijų, jų skaičius kiekvieną dieną auga.

Pradėti ultragarsinės diagnostikos tyrimai aukščiausios klasės 3D ir 4D vaizdo ultragarsiniu prietaisu, skirtu akušeriniams-ginekologiniams ir genetiniams tyrimams bei turinčiu didelę skiriamąją gebą diagnozuoti vaisiaus anomalijas.

Sumontuotas ir pradėtas naudoti naujas visiškai skaitmeninis rentgeno aparatas ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje su „Stiching“ apatinių galūnių tyrimo programa.

Radiologijoje įdiegti nauji tyrimai: kompiuterinės tomografijos, angiografijos, biopsijos, virtualinės kolonoskopijos, širdies arterijų tyrimai, įdiegtos naujos branduolinio magnetinio rezonanso programos ir nauji galvos ir kaklo, kelio sąnarių tyrimai.

Įsigijus šiuolaikišką įrangą, iš esmės atnaujinta litotripsijos technologija, skirta inkstų ir šlapimo takų akmenligei gydyti.

Įsigyta ir pradėta naudoti šiuolaikinė lazerinė įranga, skirta akių ligų gydymui, ir naujausia neinvazinė optinė koherentinė tomografijos įranga (OCT) akių ligų diagnostikai.

Atnaujinta gastroskopinė, kolonoskopinė, bronchoskopinė diagnostinė ir gydymo įranga.

Įsigyti nauji šiuolaikiški dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai, užtikrinantys sėkmingą operacijų eigą bei pacientų priežiūrą ir gydymą reanimacijos ir kituose skyriuose.

Nuolat plečiamas klinikinių, molekulinių, biocheminių, imunologinių ir mikrobiologinių laboratorinių tyrimų spektras, diegiant naujausias ir pažangiausias pasaulines technologijas.

Pradėti genetiniai paveldimų kardiologinių ligų tyrimai ir pacientų konsultavimas dėl QT intervalo pailgėjimo, Brugados sindromo, katecholaminerginės ventrikulinės tachikardijos, paveldimų hipertrofinės ir diliatacinės kardiomiopatijų.

Intervencinės radiologijos srityje naudojamas mobilusis echoskopas, skirtas intervencijoms kontroliuojant ultragarsu, atlikta dešimtys papildomų nekraujagyslinių intervencijų (dažniausiai – biopsijų). Atlikta pirmoji Lietuvoje kepenų naviko chemoembolizacija, naudojant laikinos okliuzijos balionėlį – nuo atsitiktinės („non–target“) embolizacijos apsaugomos „sveikos“ šoninės šakos, pilnesnis naviko pripildymas mikrosferomis su chemoterapiniu preparatu.

Brachiterapijos srityje pradėta taikyti nauja gydymo metodika žemos dozės galios radioterapijai (LDR) ir aukštos dozės galios radioterapijai (HDR) panaudoti.

Ligoninėje atliekama išeinamosios angos rauką išsaugojanti LIFT operacija, sergant išangės fistule, atlikta pirmoji Lietuvoje laparoskopinė kepenų auglio pašalinimo operacija, naudojant kavitroninį ultragarsinį chirurginį aspiratorių (CUSA).

Informacinė–mokslinė bazė

Vystyta ir plėtota informacinė-mokslinė bazė. Įsigyta nauja informacinė technika. Kuriamos ir tobulinamos kompiuterinės programos. Tobulinamos ir įdiegtos kompiuterinės technologijos. Toliau plėtojami e. sveikatos projektų rezultatai. Įsigytos naujos mokslinės metodinės knygos. Toliau prenumeruojami periodiniai leidiniai. Ligoninės personalui 24 valandas per parą visus metus prieinamos medicinos mokslo informacijos duomenų bazės, medicinos mokslo informacijos elektroniniai žurnalai. Paskelbti 35 autorių 49 moksliniai straipsniai užsienio ir Lietuvos moksliniuose žurnaluose, paruošta 12 mokslinių pranešimų tezių Lietuvoje ir užsienyje. Recenzuoti 6 moksliniai straipsniai, ruošiamos 6 medicinos mokslų daktaro disertacijos. Beje, šiemet viena iš ruošiamų disertacijų jau apginta. Tai biologės Dovilės Nugaraitės daktaro disertacija „Kiauninių (Mustelidae) helmintų faunos ypatumai Lietuvoje“.

Ligoninė yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Klaipėdos kolegijos ir kitų aukštųjų mokyklų studentų slaugos praktikos, internatūros ir rezidentūros bazė. Pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį tarp Klaipėdos universitetinės ligoninės ir JAV kompanijos „Atlantis“ ligoninėje praėjusią vasarą 4 savaičių praktiką atliko 8 medicinos studentai iš JAV. Užsienio studentai ne tik įgijo naujų žinių, atidžiau susipažino su praktine medicina, bet ir turėjo progą pažinti mūsų šalį – Lietuvą, o ypač Klaipėdos kraštą. Pagal šią sutartį studentai iš JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių praktiką atliks kiekvienais metais.

Ligoninėje surengtos 5 tarptautinės konferencijos ir seminarai. Viena svarbiausių organizuotų konferencijų – „Šiuolaikinės kolorektinės chirurgijos aktualijos“. Pagrindinis pranešėjas buvo vienas garsiausių pasaulio chirurgų, robotinės chirurgijos pradininkas, profesorius Stanley Goldbergas (Mineapolis, JAV). Šių metų gegužės 10 d. ligoninė katu su JAV Mėjaus (Mayo) klinika taip pat organizuoja labai didelę ir plačią tarptautinę mokslinę ir praktinę konferenciją, kurioje dalyvaus net 15 medicinos mokslo ir praktikos korifėjų iš JAV, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių, o pagrindinis konferencijos akcentas bus robotinės chirurgijos naujausi pasiekimai ir plėtra. 2018 metais taip pat organizuota 12 respublikinių konferencijų, seminarų ir kursų.

Per metus vystyta ISO kokybės sistema. Pasibaigus metams, atliktas ligoninės veiklos, finansinės veiklos ir atskaitomybės auditas, paruošta ir pateikta dalininkui ligoninės ir vyriausiojo gydytojo veiklos ataskaitos.

Ligoninės personalas

Tačiau svarbiausia, be jokios abejonės, ne sienos, grindys, mašinos, kompiuteriai ar aparatai. Svarbiausia – žmonės, medikai ir kiti, kurie kuria ir daro visa tai, ko reikia sergančiam žmogui.

Ligoninės personalo skaičius iš esmės nesikeitė. Ligoninės visų darbuotojų amžiaus vidurkis išlieka brandus, nesiekia 48 metų. Gydytojų amžiaus vidurkis nesiekia 49 metų, o slaugytojų – 45 metų. Virš 80 proc. medicinos darbuotojų darbo stažas yra didesnis negu 10 metų, o daugiau nei pusės medicinos personalo stažas virš 10 metų yra vienoje darbovietėje – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tai yra brandaus, stabilaus, kvalifikuoto ir kompetentingo kolektyvo rodikliai.

Gydytojų kaita ligoninėje nesiekia 3 proc., slaugos personalo – apie 6 proc. Ligoninės medicinos personalas nuolat kelia kvalifikaciją užsienio ir Lietuvos universitetinėse ligoninėse, universitetuose bei kitose aukštosiose mokyklose. Ligoninėje dirba 3 profesoriai, 5 docentai, 3 habilituoti mokslų daktarai ir 26 mokslų daktarai.

Ambulatorinio konsultacinio  skyriaus veikla

Per metus ligoninės ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje apsilankė per 246 tūkst. pacientų, 8 proc. daugiau negu 2017 metais. Didėjo dienos stacionaro, ambulatorinės chirurgijos paslaugų, daugiau pacientų kreipėsi į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje apsilankė apie 50 proc. Klaipėdos miesto gyventojų, 31 proc. Klaipėdos apskrities kitų rajonų ir miestų gyventojų, beveik 20 proc. gyventojų iš kitų Lietuvos Respublikos apskričių, daugiausia iš Telšių ir Tauragės apskričių. Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje per metus atlikta beveik 12 tūkst. įvairių ambulatorinių operacijų. Didėjo pilvo ertmės, kaulų ir raumenų sistemos bei pienliaukės operacijų skaičius.

Stacionaro veikla

Per metus ligoninės stacionare buvo gydoma virš 40 tūkst. pacientų, vidutinė gulėjimo trukmė nesiekė 6 dienų. 2018 metų pabaigoje ligoninėje buvo 958 lovos. Pagal regioninį pasiskirstymą ligoninės stacionare buvo gydoma virš 45 proc. Klaipėdos miesto gyventojų, 28 proc. Klaipėdos apskrities kitų rajonų ir miestų gyventojų, 26 proc. iš kitų Lietuvos apskričių, daugiausia iš Telšių, Tauragės ir Šiaulių apskričių. Pacientams su gydytojų siuntimais atsakymų hospitalizacijai dėl vietų stokos ligoninėje nebuvo. Per metus buvo atlikta beveik 19 tūkst. operacijų stacionare, iš jų virš 1 000 sąnarių protezavimo operacijų, beveik 1 300 akies lęšio protezavimo operacijų. Per metus ligoninėje gimdė beveik 3 100 moterų.

Finansinė ligoninės veikla

2018 metais ligoninė dirbo pelningai. Tolygiai buvo didinami atlyginimai, ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva. Jie, nors ir nepakankami, tačiau vieni aukščiausių šalyje – gruodžio mėnesį siekė per 2 430 eurų gydytojui, per 1 250 eurų slaugytojui, bendras ligoninės darbuotojų atlyginimas buvo apie 1 270 eurų. Šių metų sausio mėn. gydytojų atlyginimas buvo 2 991 euras, slaugytojų – 1 562 eurai, bendras – 1 566 eurai. Puikiai suprantama, kad perkamoji tų atlyginimų galia nėra tokia, kokios norėtųsi, tačiau atlyginimams išleidžiama gana daug – virš 70 proc. visų ligoninės lėšų.

Pacientų nuomonė

Siekiant įvertinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, ligoninėje atliekama nuolatinė besigydančių pacientų apklausa (anketavimas). Apklausti 3 5455 pacientai iš visų gydytų ligoninėje.

Praėjusiais metais sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (10 balų skalė) 6 balais ir mažiau įvertino tik 0,37 proc. (128 pacientai iš 35 455).

Klausta apie pacientų pasitenkinimą ligoninėje teikiamomis medicininėmis paslaugomis. Tik 0,14 proc. (48 pacientai iš 35 455) buvo nepatenkinti.

Į klausimą apie pacientų lūkesčius tik 0,4 proc. (140 pacientai iš 35 455) atsakė, kad rezultatai blogesni nei tikėjosi.

Į klausimą apie pasitikėjimą ligonine tik 0,26 proc. (95 pacientai iš 35 455) atsakė, kad kitą kartą nesirinktų ligoninės, o 0,14 proc. (51 pacientas iš 35 455) – nerekomenduotų ligoninės savo artimiesiems.

Artimiausi planai  2019–2020 metams

Šiais ir kitais metais ligoninė taip pat turi daug vystymosi, tobulėjimo idėjų ir planų.

Toliau planuojama reorganizuoti, modernizuoti ir plėtoti dienos chirurgiją, spindulinio gydymo paslaugas, laboratorinę diagnostiką, centralizuotos sterilizacinės paslaugas, molekulinę diagnostiką ir medicinos genetiką, išplėsti Priėmimo-skubios pagalbos skyrių bei chemoterapijos dienos stacionarą.

Laukia daug technologinių pokyčių. Tai spindulio gydymo, radiologijos, klinikinės diagnostinės laboratorijos, dienos chirurgijos, slaugos, aukštųjų technologijų (MRT, KT, UGT, robotinės chirurgijos, litotripsijos) plėtra. Toliau bus vystomas mokslas ir studijos, organizuojamos tarptautinės ir respublikinės konferencijos, ruošiami ir publikuojami mokslinių tyrimų straipsniai, leidžiamos monografijos, ginamos mokslų disertacijos, vykdomos doktorantūros studijos, studentų internatūra, rezidentūra, užsienio šalių studentų praktika.

IŠVADOS

Apibendrinant anksčiau išdėstytus faktus, galima padaryti šias išvadas:

Ligoninė yra šiuolaikinė, išvystytos infrastruktūros, daugiaprofilinė, specializuota, nuolat tobulėjanti ir besiplečianti universitetinė sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, vyksta mokslo tiriamasis ir pedagoginis darbas.

Ligoninės materialinė-techninė bazė yra nuolat vystoma ir pakankama kokybiškoms I, II ir III lygio sveikatos priežiūros paslaugoms teikti ir moksliniam bei pedagoginiam darbui vystyti. Įsigyta ir pradėta naudoti daug naujų šiuolaikinių medicinos technologijų, naujos medicinos technikos. Renovuojami skyriai ir korpusai. Atnaujintas antrasis (akušerijos ginekologijos) korpusas, įkurta centralizuota sterilizacinė. Baigta operacinių blokų renovacija, atnaujintos funkcinės pacientų lovos.

Ligoninės organizacinė valdymo struktūra ir joje vykdomi pokyčiai bei intervencijos atitinka šiuolaikinius viešųjų organizacijų vadybos principus ir sveikatos priežiūros sistemos reikalavimus.

Ligoninės medicinos darbuotojai ir vadybininkai yra patyrę, kvalifikuoti, nuolat besimokantys ir tobulėjantys. Personalo darbo našumas aukštas. Medicinos personalo kaita nedidelė.

Ligoninė visiškai pasiruošusi naujiems iššūkiams, turi konkrečius tobulėjimo, vystymosi tikslus ir planus šiems ir kitiems metams bei tolesnei ateičiai.

GALERIJA

  • Vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis ir projekto „Atlantis“ koordinatorius Narimantas Samalavičius su praktikantais iš JAV.
  • Darbo įgūdžius tobulina Klaipėdos universiteto studentai.
  • Konferencijoje pranešimą robotinės chirurgijos klausimais skaito prof. Dietmanas Stephanas <span style=color:red;>(Vokietija)</span>.
KUL nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (4)

...

Kokios dar naujos lovos :D

Mano nuomonė

TYKRAS SIAUBAS!!

P.S.

"..Ligoninės personalo skaičius iš esmės nesikeitė.(?) Ligoninės visų darbuotojų amžiaus vidurkis išlieka brandus, nesiekia 48 metų(?). Gydytojų amžiaus vidurkis nesiekia 49 metų, o slaugytojų – 45 metų(?). Ligoninės personalo skaičius iš esmės nesikeitėI?). Ligoninės visų darbuotojų amžiaus vidurkis išlieka brandus, nesiekia 48 metų. Gydytojų amžiaus vidurkis nesiekia 49 metų, o slaugytojų – 45 metų. Virš 80 proc. medicinos darbuotojų darbo stažas(?) yra didesnis negu 10 metų(?), o daugiau nei pusės medicinos personalo stažas virš 10 metų(?) yra vienoje darbovietėje(?) – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tai yra brandaus(?), stabilaus(?), kvalifikuoto(?) ir kompetentingo(/) kolektyvo rodikliai.????
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS