LENKIJA ATSTATO MAŽUOSIUS UOSTUS

Lenkai rodo pavyzdį lietuviams – vieną po kito atstatinėja savo mažuosius uostelius.

Surado ES paramą

Šiomis dienomis Lenkijoje paskelbta informacija apie planuojamą nedidelio žvejų uosto rekonstrukciją Darlovo mieste. Įdomiausia tai, kad šį uostą Lenkija rengiasi rekonstruoti su ES parama.

Lenkai skelbia, kad rekonstruojant Darlovo uostelį bus naudojamasi ES parama.

Lenkai planuodami vystyti Darlovo uostą remiasi tuo, kad jame susikerta daug jūros pakrantės naudojimo interesų: žvejyba, jūrų transportas, kariniai reikalai, ekologija, povandeninis kultūros paveldas, turizmas, moksliniai tyrimai.

Kai jūros pakrantės naudojamos socialiniams, ekonominiams ir kultūriniams tikslams, ES direktyvos numato, kad su ES parama gali vykti pagal erdvinės plėtros procesų nuostatas. Taip pat numatyta, kad tokiu atveju su ES parama galima užtikrinti tvarią uostų plėtrą.

Lenkija Darlovo uostelio atveju toks punktas veikia. Šios šalies valdžia įtraukė šį uostelį į visos Lenkijos jūrinių teritorijų reguliavimo planą ir pristato jį kaip svarbią jūrinę erdvę vertinant pagal ekologinius, ekonominius ir socialinius aspektus.

Tikslas: ES reglamentuose lenkai surado pinigų, kaip Darlovo žvejų uostą pritaikyti ir socialinėms, ir ekonominėms, ir kultūrinėms reikmėms. V. Matučio nuotr.

Priemonėmis nepasinaudojo

Lietuvos valdžia Šventosios uostą perdavė Palangos savivaldybei. Ji siekia uostą atgaivinti, bet stinga lėšų būtiniausiems ir brangiausiems darbams – Šventosios uosto molams įrengti.

Šventosios uostas turi panašumo su Lenkijos Darlovo uostu. Šventojoje yra ir žvejų interesų, ir galimas turizmas. Uostas galėtų būti naudojamas ir verslo tikslams, nes netoli yra Būtingės naftos terminalas. Į jį, atitinkamai pritaikius, galėtų atplaukti ir nedideli kruiziniai laiveliai.

Šventosios uostas turi panašumo su Lenkijos Darlovo uostu.

Šventosios uosto molai tarnautų ir Lietuvos pajūrio ekologijos tikslais. Jie sulaikytų pajūriu į šiaurę keliaujantį pakrantės smėlį.

ES 2007–2014 m. programiniuose dokumentuose buvo numačiusi, kad pajūryje kas 30–50 kilometrų turi būti išdėstyti uosteliai, kur galėtų įplaukti turistai su jachtomis. Šia ES priemone nespėta pasinaudoti, o 2014–2020 m. planavimo dokumentuose jos neliko. Kaip matome pagal Darlovo uosto pavyzdį, atsirado kitos priemonės, bet Lietuva jomis nepasinaudojo.

Modernizuoja Fromborko prieplauką

Stebina ir tai, su kokiu entuziazmu lenkai atstato ir kitus Baltijos pajūrio, Gdansko įlankos ar Aistmarių uostus. Po to, kai pernai per Vyslos neriją buvo įrengtas laivų praplaukimas į Aistmares, pradėti tvarkyti šio pamario uosteliai – Fromborkas, Tolkmickas, Elblongas.

Neseniai pristatyta Fromborko žvejų uosto modernizavimo eiga. Jame įrengti nauji molai, krantinės, elektros ir kitos būtinos jungtys. Žvejų uostelis pritaikomas turizmo reikmėms. Tikimasi, kad Fromborkas turės trauką dėl jame esančios ypatingos architektūros, įskaitant viduramžių katedrą.

Dalis pastatų Fromborke dar mena ir po šį miestą 16 amžiuje vaikščiojusį pasaulinio garso astronomą ir matematiką Mikalojų Koperniką. Jis pirmasis paskelbė saulės sistemos teoriją, pagal kurią žemė sukasi aplink saulę. Iki jo žemė buvo laikoma visatos centru.

Fromborką nedidelėmis turizmo laivybos linijomis planuojama sujungti ir su kitais Aistmarių pakrantės uostais. Ateityje gali atsirasti turistinių vandens maršrutų ne tik į Tolkmicką, Elblongą, bet ir į Krynica Morska Vyslos nerijoje.